dėstinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. dėstyti 1: Ana dėstinė [ja] skiedras krūvon. Dėstinė́ja akmenukus, lyg mažas vaikas. | Visur dėstinė́ja tą peilį, tai, kap reik, ir nesuranda. Vaikas toks miklus, nešioja viską, dėstinėja. | Merga dėstinė́ja kojas pažirgt šokdama. Jis galvoje dėstinėjo (svarstė) didesnes vagystes.
2. iš reto kalbėti, aiškinti, pasakoti: Atsisėdęs ir posteringauja, dėstinė́ja žodis po žodžio.
apdėstinė́ti. apdėstyti: Apdėstinėta degančiais daiktais.
atidėstinė́ti. atidėlioti, nukeldinėti: Dieną jos išvažiavimo atidėstinėjo.
išdėstinė́ti
1. išdėstyti 1: Potruputėl, nepamačiau, kaip išdėstinė́jau sviestą [iš palivono]. [Prekėjai] po dangum išsidėstinėjo savo tavorus. dėliojant padaryti.
2. išdėstyti 3: Delegacija aiškiai išdėstinėjo, jog ji nėra lietuvių įgaliota politikos dalykams. Jautriu širdingu balsu išdėstinėjo sūnui.
pérdėstinėti.
1. perdėlioti: Visus daiktus pérdėstinėk.
2. aiškinti, pasakoti: Jis perdėstinėjo man visus apsiėjimus.
pridėstinė́ti. pridėlioti: Eilutėm gražiai pridėstinė́jo kiaušinių.
sudėstinė́ti. sudėstyti. Palik, aš pati susidėstinė́siu.
uždėstinė́ti. uždėstyti: Pati karielius nuolatos uždėstinėjo ir nuėminėjo nuo kaklo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.