apdėvėti

dėvė́ti, dė̃vi (-ė́ja, dė̃via), -ė́jo

1. vilkėti, nešioti: Antri metai dėviù kepurę. Kokia kepure dė̃vi? Aš tą senąją sermėgą jau nedėviù. Jis dė̃vi tik ryzais. Šilkus verpė, šilkus audė, šilkelius dėvėjo. Vainiką bedėvėsiu, aš kitą bežiūrėsiu. Nei tu sėsi, nei tu ravėsi, nei tu vainiką dėvėsi. Ilgiau dėvėsi lopytu, nekad nauju. Zosikė į bažnyčią tankiai nueidavo dėvimaisiais (kasdieniniais) drobužiais. Jau mažum (šiek tiek) dėvė́tas, al da naujintelis y [ra] – negal mesti į skarmalus. Žiemą ir vasarą kailinius dėvėjo. Moteriškosios dėvėjo ant galvų skepetą, suvyniotą turkų papročiu. Gražiai vaikščiojau, puikiai dėvė́jau. Pas anytėlę basa dėvėjau. Dėvėk, seserėlė, aukso žiedužėlį ant baltųjų rankelių. Didžturis. dėvė́jo purpura ir bisu. Sūnaus garbė tėvo švarku dėvi. Keturi broliukai viena kepure dė̃vi. Pigiai mokėsi, neilgai dėvė́si. Perkelis gerai dė̃vas. turėti, nešioti: Sako, kad ir Zarasų miestas dė̃vįs ežero vardą. Tas vardas, kurį dėviu, krauna ant mano pečių nepakeliamą naštą. Sunku suprasti, dėl ko lietuvis meta savo tėvų dėvėtus vardus, o pasigauna parėjusius iš svetur. Ar misli, kad aš per savo amžį norinti tokią nosį dėvė́ti? Pakeltasis (išrinktasis) dėvėjo tą vyresnybą lyg savo amžiaus galo.

2. vartoti, naudoti: Šautuvą reik mikliai dėvė́ti. Ar manie reikia senąjį raktą dėvėti, ar naująjį? Pjautuvus, dalgius ir grėblius dėvėjo tokius pat, kaip jei šiandien regam dėvimus. Skaitytoją į tą prašau tetikėti, ką iki šiai dienai dėvimys žodžiai tebrodo. Įvardė yra dalis kalbos, dėvima vietoje vardo. Tad karalienė nutvėrė savo kardą, kurį ji mokėjo labai gerai dėvėti.

3. klestėti, vešėti: Nors taip gerai gyveno juodu, nors taip dėvėjo abu, bet viena godelė vis spaudė bernelio širdį. Tuomet tu vėl man jaunam dėvėsi, kaip žalioji rūtelė.

4. plūsti: Kad pradėjo dėvėti visokiu!
apdėvė́ti. apnešioti: Jeigu naujo [drabužio] negali pirkti, pirk apdėvė́tą. Jau apsidėvė́jo ploščiukas, šventėm reiktų naujo.
atsidėvė́ti

1. užtektinai prisinešioti, atsivilkėti: Atsidėvė́jai mano kepure, kol namie nebuvau, dabar nebeduosiu.

2. pasenti: Toks lakamnas buvau: čia griebi, čia griebi, – tai atsidėvė́ję mano kaulai.
įdėvė́ti. įnešioti, įjuodinti: Vyrai šią savaitę marškinius labai įdėvė́jo. Labai jau įdėvė́ta kepurė.
išdėvė́ti.

1. kurį laiką dėvėti: Anais metais tėvas pasiuvo kiškinę kepurę, tai Jonas kiek metų išdėvė́jo. Penkerius metus išdėvė́jau kepurę, ir dar tebėra nesudubusi.

2. dėvint ištempti, išnešioti: Pirkaus mažoką kepurę, kažin ar išdėvė́siu. Kepurė mažoka, bet gal per ilga išsidėvė̃s.

3. dėvint sunešioti, nuzulinti: Jis vilkėjo išdėvėtą švarkelį. Apsiauti kojas senomis, išdėvėtomis naginėmis. Drabužis išsidėvė́jo kaip dobstys, t. y. išblindo. Rankovės jau išsidėvė́jusios ir švyti.

4. išplūsti: Toks skandalas [buvo],
tep išdėvė́jo mane.
nudėvė́ti.

1. nunešioti, nutrinti, nuzulinti: Savo kepurę nudėvė́jau. Ve nudėvė́tas apsiaustas. Šilkinaitė nudėvėta, žiedužiai keisti. Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šits. turėjo nudėvė́t. Lenciūgas nudėvėtas, greitai nutraukia. Paėmė nudėvėtą stovinčią kampe šluotą ir paguldė pas miegančią motiną. Pigus rūbas greitai nusidėvėja. Nusidėvėjo jau visi pakinktai, bus gėda piršlėm važiuoti. Pečšluostė nusidėvė́jo.

2. nusenti, nusivaryti: Iš veidelio matos, kad mergaitė nusidėvėjusi. Kajetonas nors žmogus geras, bet jau nusidėvėjęs. Taip nusidėvi darbininkas, kad gauna džiovą. Kūnas nusidėvi, ir pajėgos susilpsta.

3. užmušti, numarinti: Ans nudėvė́jo savo pačią. Penki žemaičiai, kad būt būrė [je] buvę, visą abazą kryžeivių būt nudėvėję.
padėvė́ti.

1. kurį laiką panešioti, pavilkėti: Da tas šarkas y [ra] gerai padėvamas. Padėvėsi vainikėlį ant gelsvų kaselių. Užsisegė sijoną pasidėvė́ti.

2. nunešioti, aptrinti: Jau gerokai ir ta sermėga padėvė́ta. Parvežė jam naują traktoriuką, o tą padėvė́tą atidavė kitam.

3. užmušti, nudėti, numarinti: Ana tave padėvė̃s, t. y. užmuš, nukirs, gyvybę atims. Ans nora mani padėvė́ti.
pardėvė́ti. sudėvėti, nunešioti: Aš pardėvė́jau drabužį, paravėjau avalynę. Pardėvė́jau kepurę. Būsi nebūsi mano mergelė, bent pardėvė́ki šilkų kuskelę. Pardėvė́si auksinąjį žiedelį. Drabužis ir žmogus parsidė̃vi. Tie inkstai, matyt, parsidė̃via par tą druską.
pérdėvėti. sudėvėti, sunešioti: Pavalkai dėvėti ir perdėvėti, vietoj ienų kažkokie mazguoti virvagaliai, lankas įtrūkęs per vidurį, tik pavadžio žiedai džinksi, tabaluoja. O iš pašakėlių pinčiau vainikėlį, tą pati perdėvėsiu, merguže mergaudama. Nuo keselio nešimo zakietka per kuprą pérsidėvėjo.
pradėvė́ti

1. kiaurai pranešioti, prazulinti, pratrinti: Apsiaustas dar visai naujas, o rankoves jau pradėvė́jai.

2. pirmą kartą apsivilkus, užsidėjus, padėvėti, pranešioti: Nupink sesei vainikėlį, duok nupynus pradėvė́ti, jaunas dienas paminėti. Atliks rūtelės nenuravėtos ir vainikėlis nepradėvėtas.

3. kurį laiką pranešioti: Pusę amžiaus su tuo apsivilkimu pradėvėjau.
pridėvė́ti. primušti: O aną gerai pridėvė́jo.
sudėvė́ti

1. padaryti netinkamą dėvėti, sunešioti, suvilkėti: Sudėvėti rūbai. Davė drobinelius senus sudėvėtus. Negi kur aš padėjau, vis čia pat sudėvė́jau. | Juodai sudėvė́ti marškiniai. Dažnai naujas rūbas greičiau susidėvėja, negu senas susinešioja.

2. susenti, nusivaryti: Susidėvė́jo nabagė, parsidaužė. Pats jis žmogelis gerokai susidėvėjęs, su reumatizmu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dėvė́ti, </b>dė̃vi (-ė́ja, dė̃via), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">vilkėti, nešioti: </span> Antri metai dėviù kepurę. Kokia kepure dė̃vi? Aš tą senąją sermėgą jau nedėviù. Jis dė̃vi tik ryzais. Šilkus verpė, šilkus audė, šilkelius dėvėjo. Vainiką bedėvėsiu, aš kitą bežiūrėsiu. Nei tu sėsi, nei tu ravėsi, nei tu vainiką dėvėsi. Ilgiau dėvėsi lopytu, nekad nauju. Zosikė į bažnyčią tankiai nueidavo dėvimaisiais <span class="explanation"> (kasdieniniais) </span> drobužiais. Jau mažum <span class="explanation"> (šiek tiek) </span> dėvė́tas, al da naujintelis y [ra] – negal mesti į skarmalus. Žiemą ir vasarą kailinius dėvėjo. Moteriškosios dėvėjo ant galvų skepetą, suvyniotą turkų papročiu. Gražiai vaikščiojau, puikiai dėvė́jau. Pas anytėlę basa dėvėjau. Dėvėk, seserėlė, aukso žiedužėlį ant baltųjų rankelių. Didžturis. dėvė́jo purpura ir bisu. Sūnaus garbė tėvo švarku dėvi. Keturi broliukai viena kepure dė̃vi. Pigiai mokėsi, neilgai dėvė́si. Perkelis gerai dė̃vas. <span class="explanation">turėti, nešioti: </span> Sako, kad ir Zarasų miestas dė̃vįs ežero vardą. Tas vardas, kurį dėviu, krauna ant mano pečių nepakeliamą naštą. Sunku suprasti, dėl ko lietuvis meta savo tėvų dėvėtus vardus, o pasigauna parėjusius iš svetur. Ar misli, kad aš per savo amžį norinti tokią nosį dėvė́ti? Pakeltasis <span class="explanation"> (išrinktasis) </span> dėvėjo tą vyresnybą lyg savo amžiaus galo. <br/>2. <span class="explanation">vartoti, naudoti: </span> Šautuvą reik mikliai dėvė́ti. Ar manie reikia senąjį raktą dėvėti, ar naująjį? Pjautuvus, dalgius ir grėblius dėvėjo tokius pat, kaip jei šiandien regam dėvimus. Skaitytoją į tą prašau tetikėti, ką iki šiai dienai dėvimys žodžiai tebrodo. Įvardė yra dalis kalbos, dėvima vietoje vardo. Tad karalienė nutvėrė savo kardą, kurį ji mokėjo labai gerai dėvėti. <br/>3. <span class="explanation">klestėti, vešėti: </span> Nors taip gerai gyveno juodu, nors taip dėvėjo abu, bet viena godelė vis spaudė bernelio širdį. Tuomet tu vėl man jaunam dėvėsi, kaip žalioji rūtelė. <br/>4. <span class="explanation">plūsti: </span> Kad pradėjo dėvėti visokiu! <br/><b>apdėvė́ti</b>. <span class="explanation">apnešioti: </span> Jeigu naujo [drabužio] negali pirkti, pirk apdėvė́tą. Jau apsidėvė́jo ploščiukas, šventėm reiktų naujo. <br/><b>atsidėvė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">užtektinai prisinešioti, atsivilkėti: </span> Atsidėvė́jai mano kepure, kol namie nebuvau, dabar nebeduosiu. <br/>2. <span class="explanation">pasenti: </span> Toks lakamnas buvau: čia griebi, čia griebi, – tai atsidėvė́ję mano kaulai. <br/><b>įdėvė́ti</b>. <span class="explanation">įnešioti, įjuodinti: </span> Vyrai šią savaitę marškinius labai įdėvė́jo. Labai jau įdėvė́ta kepurė. <br/><b>išdėvė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką dėvėti: </span> Anais metais tėvas pasiuvo kiškinę kepurę, tai Jonas kiek metų išdėvė́jo. Penkerius metus išdėvė́jau kepurę, ir dar tebėra nesudubusi. <br/>2. <span class="explanation">dėvint ištempti, išnešioti: </span> Pirkaus mažoką kepurę, kažin ar išdėvė́siu. Kepurė mažoka, bet gal per ilga išsidėvė̃s. <br/>3. <span class="explanation">dėvint sunešioti, nuzulinti: </span> Jis vilkėjo išdėvėtą švarkelį. Apsiauti kojas senomis, išdėvėtomis naginėmis. Drabužis išsidėvė́jo kaip dobstys, t. y. išblindo. Rankovės jau išsidėvė́jusios ir švyti. <br/>4. <span class="explanation">išplūsti: </span> Toks skandalas [buvo], tep išdėvė́jo mane. <br/><b>nudėvė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nunešioti, nutrinti, nuzulinti: </span> Savo kepurę nudėvė́jau. Ve nudėvė́tas apsiaustas. Šilkinaitė nudėvėta, žiedužiai keisti. Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šits. turėjo nudėvė́t. Lenciūgas nudėvėtas, greitai nutraukia. Paėmė nudėvėtą stovinčią kampe šluotą ir paguldė pas miegančią motiną. Pigus rūbas greitai nusidėvėja. Nusidėvėjo jau visi pakinktai, bus gėda piršlėm važiuoti. Pečšluostė nusidėvė́jo. <br/>2. <span class="explanation">nusenti, nusivaryti: </span> Iš veidelio matos, kad mergaitė nusidėvėjusi. Kajetonas nors žmogus geras, bet jau nusidėvėjęs. Taip nusidėvi darbininkas, kad gauna džiovą. Kūnas nusidėvi, ir pajėgos susilpsta. <br/>3. <span class="explanation">užmušti, numarinti: </span> Ans nudėvė́jo savo pačią. Penki žemaičiai, kad būt būrė [je] buvę, visą abazą kryžeivių būt nudėvėję. <br/><b>padėvė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką panešioti, pavilkėti: </span> Da tas šarkas y [ra] gerai padėvamas. Padėvėsi vainikėlį ant gelsvų kaselių. Užsisegė sijoną pasidėvė́ti. <br/>2. <span class="explanation">nunešioti, aptrinti: </span> Jau gerokai ir ta sermėga padėvė́ta. Parvežė jam naują traktoriuką, o tą padėvė́tą atidavė kitam. <br/>3. <span class="explanation">užmušti, nudėti, numarinti: </span> Ana tave padėvė̃s, t. y. užmuš, nukirs, gyvybę atims. Ans nora mani padėvė́ti. <br/><b>pardėvė́ti</b>. <span class="explanation">sudėvėti</span>, nunešioti: </span> Aš pardėvė́jau drabužį, paravėjau avalynę. Pardėvė́jau kepurę. Būsi nebūsi mano mergelė, bent pardėvė́ki šilkų kuskelę. Pardėvė́si auksinąjį žiedelį. Drabužis ir žmogus parsidė̃vi. Tie inkstai, matyt, parsidė̃via par tą druską. <br/><b>pérdėvėti</b>. <span class="explanation">sudėvėti</span>, <span class="explanation">sunešioti: </span> Pavalkai dėvėti ir perdėvėti, vietoj ienų kažkokie mazguoti virvagaliai, lankas įtrūkęs per vidurį, tik pavadžio žiedai džinksi, tabaluoja. O iš pašakėlių pinčiau vainikėlį, tą pati perdėvėsiu, merguže mergaudama. Nuo keselio nešimo zakietka per kuprą pérsidėvėjo. <br/><b>pradėvė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">kiaurai pranešioti, prazulinti, pratrinti: </span> Apsiaustas dar visai naujas, o rankoves jau pradėvė́jai. <br/>2. <span class="explanation">pirmą kartą apsivilkus, užsidėjus, padėvėti, pranešioti: </span> Nupink sesei vainikėlį, duok nupynus pradėvė́ti, jaunas dienas paminėti. Atliks rūtelės nenuravėtos ir vainikėlis nepradėvėtas. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką pranešioti: </span> Pusę amžiaus su tuo apsivilkimu pradėvėjau. <br/><b>pridėvė́ti</b>. <span class="explanation">primušti: </span> O aną gerai pridėvė́jo. <br/><b>sudėvė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">padaryti netinkamą dėvėti, sunešioti, suvilkėti: </span> Sudėvėti rūbai. Davė drobinelius senus sudėvėtus. Negi kur aš padėjau, vis čia pat sudėvė́jau. | Juodai sudėvė́ti marškiniai. Dažnai naujas rūbas greičiau susidėvėja, negu senas susinešioja. <br/>2. <span class="explanation">susenti, nusivaryti: </span> Susidėvė́jo nabagė, parsidaužė. Pats jis žmogelis gerokai susidėvėjęs, su reumatizmu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.