dienóti, -ója, -ójo.
1. aušti, švisti: Vos tik pradeda dienóti, jau jis ir ritasi iš lovos. Tik ėmė dienóti, kap išvažiavom iš namų. Tamsu buvo, da nė nedienójo. Jau pradėjo dienótis.
2. giedrytis, blaivytis: Jau dienójas, tuoj ir saulė pasmatys.
3. šilti nuo saulės: Šiandie anksti pradėjo dienóti. Jau dienója orai, bus šilta. | Kai saulė dienója (šildo) , sniegas išputojęs, pasikiogždinęs.
4. sniegui tirpti, tižti nuo saulės: Prieš saulę truputį dienója. Šiandien stipriai dienója, visos pašalės laša. Vasario mėnesio gale jau pradėjo dienóti. Dieną dienója, naktį šąla. Šiandiej gerai dienója, beveik pusė sniego nutirpo. Jeigu teip ilgai dienõs, tai greit pievos sužaliuos.
5. dienagoti: Vakar dienódamos numezgėme abrūsam galus.
6. prabūti, praleisti dieną: Kur dieną dienósim, kur naktį naktuisim? Tris dienas dienójom Kaune. Jeigu prašvisdavo diena, tai dienodavome miške.
7. baigtis, galą gauti: Vaikas verkia, dienójas.
apdienóti.
1. išaušti, praaušti, prašvisti: Kolei apdienõs, jau būsme Dūkšte. Jau apdienójo, reikia eit bulbienas art. Gerokai apdienojus, pažadino jį.
2. nusigiedryti, prasiblaivyti: Kai apdienõs, nustos ir lyti. Gal an vidudienį ir apsdienõs.
3. apšilti (orui) nuo saulės: Palauk, apdienõs, bus šilčiau, ir pareisi. Kai apdienõs, eisme miškan. Kai gerai apdienója, tai nė nešalta.
4. aptirpti sniegui nuo saulės: Skubinkimės iš anksto, kol atošolis: kai apdienõs, bus purvas.
atidienóti. atšilti nuo saulės: Tegul ar neatadienõs truputį – dabar taip šalta.
įdienóti.
1. prašvisti dienai: Gerokai įdienojus, Juro lūšnon susitelkė ir daugiau moteriškių iš kaimynystės. Nejok, dar tamsu, nujosi, kai įdienõs. Artinasi rytas, tuoj įsidienos.
2. prasigiedryti: Šiandien gražiai įdienójo.
3. įšilti (orui) nuo saulės: Da palauk, gal bus šilčiau, kai indienõs. Įdienojus bus labai karšta. Kaip labiau įdienos, gyvulius galėsit namo pargint. | Saulė jau įdienoja (įšildo) . Iš ryto buvo šaltoka, bet įsidienójo.
4. imti tirpti sniegui nuo saulės: Įdienojus jau nūnai telkšo gatvėse klanai. Anksti dar nepatižęs kelias, vėliau įdienója. Pradės daugiau įdienóti, žiemos kel [ia] s beveizant pabėgs. Priešpiet kad įsidienójo, tai visas sniegas nutirpo.
išdienóti.
1. išaušti, prašvisti: Iki išdienojo, jau buvova gerą galą nuėję.
2. išsigiedryti: Iš ryto buvo visai panašu į lytų, bet dabar turbūt išsidienõs. Iš ryto buvo apniukę, bet į pavakarį išsidienójo.
3. nusibaigti, galą gauti: Kad nor jis. išsidienótų – tai neprieis kitas ir nepasups! Nu, ji kap ką pasako, tai nor tu išsidienók iš juoko. Kad tu išsidienótai!
nudienóti
1. nusigiedryti: Iš ryto buvo apsiniaukę, paskui nusidienó [jo].
2. nutirpti sniegui nuo saulės: Jau kovo mėnesį nebesti kelio: pasninga kiek i vė nudienója. | Kur saulės nudienóta (nuleista), slidu.
3. praleisti (dieną): Kartais juodu nudienodavo dienelę pamary.
padienóti
1. kiek patirpti sniegui nuo saulės: Į dienvidį truputį padienójo, o paskiau dar labiau šalti pradėjo. Už lango įsaulė [je] jau padienóta, nors dar tik sausio pabaiga. Kas dieną didžiau padienoja.
2. nusibaigti: Pasdienók tu nor sykį su ta ežia ir nelįsk man in akis!
pérdienoti. praleisti dieną: Kai pradėjo aušti, ji. sustojo perdienoti pakraštyje mažo miškelio. Pérdienosi pri mūsų, rytoj galėsi važiuoti.
prasidienóti
1. išaušti, prašvisti: Anryt prasdienójus nuvažiav [o].
2. prasigiedryti: Kai tik prasidienõs, ir eikit grėbt.
sudienóti.
1. sutirpdyti: Ledas jau sudienótas.
2. sudėvėti, sunešioti: Sudienojo kostiumą per metus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.