apdilti

dìlti, dỹla (-sta, dil̃na), -o. dil̃ti, dẽla (dỹlna, -sta, -na), dìlo (dìlė)

1. trintis, mažėti, dėvėtis: Geri padai, lygiai dỹla. Netepta mašina labai dỹla. Nekaustytos pavažos greit dỹla. Minkštas tas tavo peilis, kad teip greitai dil̃st. Tekiniai dẽla rietėdami. Tekėlas dỹlna. Ratų ašys dẽla didžiau, ka nepatepi. Geri padai – diltè dỹla. Apsiavė ji tas kurpes, eina, brūžina į plytas, bet kurpės storos, kietos, visiškai nedyla. Bagočiaus dukrelės žiedas rūdijo, o vargo mergelės nuo darbų dilo.

2. nykti, dingti, prapulti, mažėti: Mėnuo dilstąs. Iš pirkto riebalo tai nėr skalsos: čia perki, čia dỹla. Mėnulis baigia dilt. Geram darbininkuo darbas diltè dẽla. Dilo girios, nyko girios. Dyla kai sąspara po blogu stogu. Liga pradėjo dilti ir negydoma. Kasdien turi dilti riba tarp protinio ir fizinio darbo. Taip palengva nyksta, dilsta brangūs atminimai.

3. menkėti, silpti, nykti: Kaip delčia dilsta sergąs žmogus. Vai dỹla mano baltos rankelės.

4. vargingai gyventi, skursti: Nėr kur išeina, tai ir dylù namie. Namie dỹla sau, ir tiek. Kad vaikai nesmokytų, tai šep tep i diltum. Dylù kaip žalias nedegąs pagalys.

5. gaišti, trukti: Kur tu tep ilgai dilaĩ? Tokioj darbymetėj reikė [jo] per visą dieną dìlti. Tu gi tik dylì, o ne dirbi.
apdìlti. apdil̃ti, àpdela, apdìlo (àpdilė) apsitrinti, apsidėvėti: Nauji ratai sunkiai eit, kol ašys àpdela. Jam i palto naujo reikia, tas jau apdìlęs. Rankovės jau apdìlo.
atidìlti. atidil̃ti, atìdela, atidìlo. nusilpti, nuvargti: Prisiveizėjom, kiek bereikėjo, akys atdìlo.
įdìlti. įdil̃ti, į̃dela, įdìlo. įsitrinti, įsidėvėti: Nelygio kietumo tas dalgis: vienur daugiau įdìlęs, kitur mažiau.
išdìlti. išdil̃ti, ìšdela (išdỹlna), išdìlo (ìšdilė)

1. išsitrinti, išsidėvėti: Ižsitrina, iždilsta. Išdìlo ir išglero sankalas, kur tur narstytis, judėti. Pieštukas išdìlo (nudilo), padrožkis. Kalvarato špulė išdỹlna, jei buksų neįdedi. Žiedo praba išdìlus. Išdilęs peilis. Dalgis, šmotais išdilesnis, straipsniuotas vadinas. Ir akmuo begulėdamas išdyla.
išdìlusiai. Išdilusiai parašyta.

2. išnykti, prapulti: Sykiais dura dygulys, sykiais ìšdela. Po karo aš turėjau reimatą, o daba išdìlo. Pernai žiemą buvo atsiradusi krūtinė skaudi, potam ìšdilė. Iš po žiemos išdìlo visos saulutės (dobiliukai) . Atėjęs pasėdėjo ir kap delčia išdìlo. Tavo žaizdos tuoj išdils. Veido rukšlės išdyla. Mėnesis išdilęs. Tai buvo labai seniai, ir daug kas iš jos atminties jau spėjo išdilti. neįvykti, iširti: Tai jau tos vestuvės tep ir išdils. Rodynos išdilo.
iš galvõs (širdyjè) išdìlti užsimiršti: Baudžiava ir jos smūgiai išdilę iš galvos. Palengvėle išdilo jos širdyje tėvynės atminimas. Goda jų širdė [je] buvo išdilusi.
nudìlti. nudil̃ti, nùdela (nudỹlna), nudìlo (nùdilė)

1. nusitrinti, nusibrūžinti: Uola, peilis nudìlo visiškai. Nudìlo žagrė ir neberiekia [ariant]. Ašys jau nū̃dilė. Jo dantys nudìlę kai senos avies. Antims sparneliai nudils, po krūmelius belandant. Nuo baltų rankų žiedai nudilo. Visas kūnas nudyl kaip rūbas. | Nudils bobų liežuviai, terpu mūs kalbančių (mus apkalbančių) . Ar čia man sunku šnekėt – liežuvis vis tiek nenudil̃s. Ir gelžis nudel. nubrūžinti, sudilinti: Vanduo nudyla akmenį.

2. pranykti, pradingti, prapulti: Kartais ir nū̃dela miltai malūne (nuvagia) . Ak, kaip veikiai žmogiškos nudỹla dienelės! | Žemaičių tarmėje nudìlo galūnės balsė. nutilti, užsimiršti: Sakė, kad visus šauks į teismą, o tep nudilo ir liko.

3. nusigyventi: Jis visai nudìlo šiais metais.

4. sugaišti, užtrukti: Kap nuejau, tai visą dieną nudilaũ! Tiek daug laiko nudilaũ.
ãkys nudìlo įgriso, nusibodo (žiūrint): Akys nudilo beveizint į tankas, patrankas, į mašinas visokias.
padìlti. padil̃ti, pàdela (-sta), padìlo

1. pasitrinti, pasidėvėti: Padyla šniūras verpiant. Nedrėbk par didelio vežimo: ašys padìlusios, galia lūžti. Padilo dalgelis, tankiai brūkščiojamas.

2. pasilpti: Kad kūnas ir jėgos padyla, tada metai ir išmintis pakyla.

3. sugaišti: O, nedovanai čėsą padilaĩ, nešdama taisyt – ratelis geras!
pardìlti. nusitrinti, nusidėvėti: Lenciūgai pardìlę amžinai.
pérdilti. kiaurai prasitrinti: Párdela ir plienas.
pradìlti. pradil̃ti, pràdela (-na), pradìlo (pràdilė)

1. prasitrinti, prasidėvėti, prakiurti: Pradela mano drabužiai, t. y. pradaužė [ja]. Kelnių užpakalis pradìlo, ir dabar žaibuoja (matyti balta) . Geros kojinės irgi pradil̃na. Diedeli, diedeli, tamstos uodega (kelnės) pradìlus! apsitrinti: Ilgainiuo pradil̃s šriūbeliai, ir eis mašina gerai. Jos aukselio žiedelis jau pradilo.

2. pranykti, pradingti, prapulti: Šiemet rugiai pradìlo. Pradil̃s per naktį lietus. Kai pradìlo, tai ir pradìlo – jau antri metai, kap nesimato. Išėjo – ir pradìlo (nebegrįžta) .

3. sugaišti: Taip ir pradilaũ te visą laiką be naudos.
pridìlti. pridil̃ti, prìdela, pridìlo (prìdilė).

1. prišipti, apsitrinti: Dalgis y [ra] pridìlęs. Pridilo mašinos dantys. Ir palydėjo, pakol pridilo nauji važeliai. Ašmenes buvo pridilusios. | Pridils gulbei sparneliai, per mareles beskrendant, pridils žmonėms liežuvėliai, apie mane bekalbant.

2. prisilpti, sumenkėti: Ilgai ilgai taip padirbėjus, pridils akys, ausys ir nupliks viršugalvis.

3. nusigyventi: Jau pridilom gyvenime.
sudìlti. sudil̃ti, sùdela (sudỹlna), sudìlo (sùdilė)

1. susitrinti, susidėvėti, sumažėti: Sudìlo peilis. Nenešiok kasdien žiedo – sudil̃s. Mano puspadžiai jau viškum sudìlę. Tekėlas sudỹlna į kumstę. Važelis sudilo, žirgelis apšlubo. Vyras ilgas kaip žalgas, lūpos išdžiūvusios, dantys sudilę. | Man ir liežuvis sudilt, kad visą papasakoč, ką tę mačiau. Ir geležis sudyla. Jis neturėjo nei sudilusio cento kišenėje.

2. prapulti, išnykti: Sudìlo kap ugnin. Tuoj jau ir sniegas sudil̃s. Jau jam [kalėjime] gurklys sudil̃s! Mėnuo vėl kaskart dyla; sudilęs pasirodo rytmečiuose vėl plonutėliu pjautuvėliu. Sudil̃s pinigai kišeniuj. Taip žmoniškumas buvo sudilęs žmonėse anos gadynės. iširti: Tep ir sudìlo veselija.

3. sunykti, sumenkėti, susenti: Tau jaunam sudilti, ė man ilgai gyventi. Aštuntą dešimtį pervirto – baigia jau sudìlt. Tai vis tokie žodžiai per visą gyvenimą; nuo jų sveikata sudìlo.

4. sugaišti: Pusę dienos sudilaũ, ir nieko nepadariau.
uždìlti. užtrukti, užgaišti: Dilo ir uždìlo – negali sulaukti. Kai nuejo parnešti kirvio, tai uždìlo iki pietų. Aš už tave tik uždilaũ.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dìlti, </b>dỹla (-sta, dil̃na), -o. dil̃ti, dẽla (dỹlna, -sta, -na), dìlo (dìlė) <br/>1. <span class="explanation">trintis, mažėti, dėvėtis: </span> Geri padai, lygiai dỹla. Netepta mašina labai dỹla. Nekaustytos pavažos greit dỹla. Minkštas tas tavo peilis, kad teip greitai dil̃st. Tekiniai dẽla rietėdami. Tekėlas dỹlna. Ratų ašys dẽla didžiau, ka nepatepi. Geri padai – diltè dỹla. Apsiavė ji tas kurpes, eina, brūžina į plytas, bet kurpės storos, kietos, visiškai nedyla. Bagočiaus dukrelės žiedas rūdijo, o vargo mergelės nuo darbų dilo. <br/>2. <span class="explanation">nykti, dingti, prapulti, mažėti: </span> Mėnuo dilstąs. Iš pirkto riebalo tai nėr skalsos: čia perki, čia dỹla. Mėnulis baigia dilt. Geram darbininkuo darbas diltè dẽla. Dilo girios, nyko girios. Dyla kai sąspara po blogu stogu. Liga pradėjo dilti ir negydoma. Kasdien turi dilti riba tarp protinio ir fizinio darbo. Taip palengva nyksta, dilsta brangūs atminimai. <br/>3. <span class="explanation">menkėti, silpti, nykti: </span> Kaip delčia dilsta sergąs žmogus. Vai dỹla mano baltos rankelės. <br/>4. <span class="explanation">vargingai gyventi, skursti: </span> Nėr kur išeina, tai ir dylù namie. Namie dỹla sau, ir tiek. Kad vaikai nesmokytų, tai šep tep i diltum. Dylù kaip žalias nedegąs pagalys. <br/>5. <span class="explanation">gaišti, trukti: </span> Kur tu tep ilgai dilaĩ? Tokioj darbymetėj reikė [jo] per visą dieną dìlti. Tu gi tik dylì, o ne dirbi. <br/><b>apdìlti</b>. apdil̃ti, àpdela, apdìlo (àpdilė) <span class="explanation">apsitrinti, apsidėvėti: </span> Nauji ratai sunkiai eit, kol ašys àpdela. Jam i palto naujo reikia, tas jau apdìlęs. Rankovės jau apdìlo. <br/><b>atidìlti</b>. atidil̃ti, atìdela, atidìlo. <span class="explanation">nusilpti, nuvargti: </span> Prisiveizėjom, kiek bereikėjo, akys atdìlo. <br/><b>įdìlti</b>. įdil̃ti, į̃dela, įdìlo. <span class="explanation">įsitrinti, įsidėvėti: </span> Nelygio kietumo tas dalgis: vienur daugiau įdìlęs, kitur mažiau. <br/><b>išdìlti</b>. išdil̃ti, ìšdela (išdỹlna), išdìlo (ìšdilė) <br/>1. <span class="explanation">išsitrinti, išsidėvėti: </span> Ižsitrina, iždilsta. Išdìlo ir išglero sankalas, kur tur narstytis, judėti. Pieštukas išdìlo <span class="explanation"> (nudilo), </span> padrožkis. Kalvarato špulė išdỹlna, jei buksų neįdedi. Žiedo praba išdìlus. Išdilęs peilis. Dalgis, šmotais išdilesnis, straipsniuotas vadinas. Ir akmuo begulėdamas išdyla. <br/><b>išdìlusiai</b>. Išdilusiai parašyta. <br/>2. <span class="explanation">išnykti, prapulti: </span> Sykiais dura dygulys, sykiais ìšdela. Po karo aš turėjau reimatą, o daba išdìlo. Pernai žiemą buvo atsiradusi krūtinė skaudi, potam ìšdilė. Iš po žiemos išdìlo visos saulutės <span class="explanation"> (dobiliukai) </span>. Atėjęs pasėdėjo ir kap delčia išdìlo. Tavo žaizdos tuoj išdils. Veido rukšlės išdyla. Mėnesis išdilęs. Tai buvo labai seniai, ir daug kas iš jos atminties jau spėjo išdilti. <span class="explanation">neįvykti, iširti: </span> Tai jau tos vestuvės tep ir išdils. Rodynos išdilo. <br/><b> iš galvõs (širdyjè) išdìlti</b> <span class="explanation">užsimiršti: </span> Baudžiava ir jos smūgiai išdilę iš galvos. Palengvėle išdilo jos širdyje tėvynės atminimas. Goda jų širdė [je] buvo išdilusi. <br/><b>nudìlti</b>. nudil̃ti, nùdela (nudỹlna), nudìlo (nùdilė) <br/>1. <span class="explanation">nusitrinti, nusibrūžinti: </span> Uola, peilis nudìlo visiškai. Nudìlo žagrė ir neberiekia [ariant]. Ašys jau nū̃dilė. Jo dantys nudìlę kai senos avies. Antims sparneliai nudils, po krūmelius belandant. Nuo baltų rankų žiedai nudilo. Visas kūnas nudyl kaip rūbas. | Nudils bobų liežuviai, terpu mūs kalbančių <span class="explanation"> (mus apkalbančių) </span>. Ar čia man sunku šnekėt – liežuvis vis tiek nenudil̃s. Ir gelžis nudel. <span class="explanation">nubrūžinti, sudilinti: </span> Vanduo nudyla akmenį. <br/>2. <span class="explanation">pranykti, pradingti, prapulti: </span> </span> Kartais ir nū̃dela miltai malūne <span class="explanation"> (nuvagia) </span>. Ak, kaip veikiai žmogiškos nudỹla dienelės! | Žemaičių tarmėje nudìlo galūnės balsė. <span class="explanation">nutilti, užsimiršti: </span> Sakė, kad visus šauks į teismą, o tep nudilo ir liko. <br/>3. <span class="explanation">nusigyventi: </span> </span> Jis visai nudìlo šiais metais. <br/>4. <span class="explanation">sugaišti, užtrukti: </span> Kap nuejau, tai visą dieną nudilaũ! Tiek daug laiko nudilaũ. <br/><b> ãkys nudìlo</b> <span class="explanation">įgriso, nusibodo (žiūrint): </span> Akys nudilo beveizint į tankas, patrankas, į mašinas visokias. <br/><b>padìlti</b>. padil̃ti, pàdela (-sta), padìlo<br/>1. <span class="explanation">pasitrinti, pasidėvėti: </span> Padyla šniūras verpiant. Nedrėbk par didelio vežimo: ašys padìlusios, galia lūžti. Padilo dalgelis, tankiai brūkščiojamas. <br/>2. <span class="explanation">pasilpti: </span> Kad kūnas ir jėgos padyla, tada metai ir išmintis pakyla. <br/>3. <span class="explanation">sugaišti: </span> </span> </span> O, nedovanai čėsą padilaĩ, nešdama taisyt – ratelis geras! <br/><b>pardìlti</b>. <span class="explanation">nusitrinti, nusidėvėti: </span> Lenciūgai pardìlę amžinai. <br/><b>pérdilti</b>. <span class="explanation">kiaurai prasitrinti: </span> Párdela ir plienas. <br/><b>pradìlti</b>. pradil̃ti, pràdela (-na), pradìlo (pràdilė) <br/>1. <span class="explanation">prasitrinti, prasidėvėti, prakiurti: </span> Pradela mano drabužiai, t. y. pradaužė [ja]. Kelnių užpakalis pradìlo, ir dabar žaibuoja <span class="explanation"> (matyti balta) </span>. Geros kojinės irgi pradil̃na. Diedeli, diedeli, tamstos uodega <span class="explanation"> (kelnės) </span> pradìlus! <span class="explanation">apsitrinti: </span> Ilgainiuo pradil̃s šriūbeliai, ir eis mašina gerai. Jos aukselio žiedelis jau pradilo. <br/>2. <span class="explanation">pranykti, pradingti, prapulti: </span> </span> Šiemet rugiai pradìlo. Pradil̃s per naktį lietus. Kai pradìlo, tai ir pradìlo – jau antri metai, kap nesimato. Išėjo – ir pradìlo <span class="explanation"> (nebegrįžta) </span>. <br/>3. <span class="explanation">sugaišti: </span> </span> </span> Taip ir pradilaũ te visą laiką be naudos. <br/><b>pridìlti</b>. pridil̃ti, prìdela, pridìlo (prìdilė). <br/>1. <span class="explanation">prišipti, apsitrinti: </span> Dalgis y [ra] pridìlęs. Pridilo mašinos dantys. Ir palydėjo, pakol pridilo nauji važeliai. Ašmenes buvo pridilusios. | Pridils gulbei sparneliai, per mareles beskrendant, pridils žmonėms liežuvėliai, apie mane bekalbant. <br/>2. <span class="explanation">prisilpti, sumenkėti: </span> Ilgai ilgai taip padirbėjus, pridils akys, ausys ir nupliks viršugalvis. <br/>3. <span class="explanation">nusigyventi: </span> </span> Jau pridilom gyvenime. <br/><b>sudìlti</b>. sudil̃ti, sùdela (sudỹlna), sudìlo (sùdilė) <br/>1. <span class="explanation">susitrinti, susidėvėti, sumažėti: </span> Sudìlo peilis. Nenešiok kasdien žiedo – sudil̃s. Mano puspadžiai jau viškum sudìlę. Tekėlas sudỹlna į kumstę. Važelis sudilo, žirgelis apšlubo. Vyras ilgas kaip žalgas, lūpos išdžiūvusios, dantys sudilę. | Man ir liežuvis sudilt, kad visą papasakoč, ką tę mačiau. Ir geležis sudyla. Jis neturėjo nei sudilusio cento kišenėje. <br/>2. <span class="explanation">prapulti, išnykti: </span> Sudìlo kap ugnin. Tuoj jau ir sniegas sudil̃s. Jau jam [kalėjime] gurklys sudil̃s! Mėnuo vėl kaskart dyla; sudilęs pasirodo rytmečiuose vėl plonutėliu pjautuvėliu. Sudil̃s pinigai kišeniuj. Taip žmoniškumas buvo sudilęs žmonėse anos gadynės. <span class="explanation">iširti: </span> Tep ir sudìlo veselija. <br/>3. <span class="explanation">sunykti, sumenkėti, susenti: </span> Tau jaunam sudilti, ė man ilgai gyventi. Aštuntą dešimtį pervirto – baigia jau sudìlt. Tai vis tokie žodžiai per visą gyvenimą; nuo jų sveikata sudìlo. <br/>4. <span class="explanation">sugaišti: </span> </span> </span> Pusę dienos sudilaũ, ir nieko nepadariau. <br/><b>uždìlti</b>. <span class="explanation">užtrukti, užgaišti: </span> Dilo ir uždìlo – negali sulaukti. Kai nuejo parnešti kirvio, tai uždìlo iki pietų. Aš už tave tik uždilaũ.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.