apdiržti

.
dir̃žti, -ta, -o.

1. kietėti, standėti: Senstantis medis dir̃žta – darosi neskalus. Dir̃žta bulbės neišvirusios, užpiltos rūgštiniu arba karštu vandenimi, t. y. pluta užsideda. Žirniai virdami diržte apdir̃žo, t. y. pluta apsitraukė. | Pavasarį bulvės pradeda diržti (vysti) .

2. gižti, rūgti: Alus dir̃žta, gert nėr kam.
apdir̃žti.

1. kiek sukietėti, sustandėti: Ilgiau pabuvus duona apdir̃žta. Sėtiniai, morkai, grybai, žirniai, ja neužvirusius papildysi šaltumi vandenimi, tuo [j] apdir̃š, t. y. tuoj aptrauk pluta, ir nesuvirs jau. Iššutę bulvės, kad tik pastovi, ir apdir̃žta. Rūgštimo įpyliau, ir apdir̃žo roputės. Iš vakaro supjaustyti burokai kai kada apdir̃žta. Puode mėsa tik apdir̃žusi (apvirusi) . Šiandie bulvės neišvirę, o tik apdir̃žę. Apdir̃žusi (suzmekusi) duona. Apdiržusi (apvytusi) žolė. Mūs avižos tik užvakar pjautos, tai neišdžiūvę, tik apdir̃žę. Apdir̃žęs (neišdžiūvęs visai, tąsus) medis. Malkos visai apdir̃žę (sudrėkę), nedega. Rudenyje. viskas gamtoje apdiržta.

2. apgižti, kiek parūgti: Per ilgai stovėjo, tai sriuba apdir̃žo. Pienas kiek apdir̃žo. Apdir̃žę (perrūgę, neskanūs) barščiai.

3. aptingti, surambėti: Tas mūsų Kastantinas taip apdir̃žo. Neduok Dieve tokio žmogaus: apdir̃žo, į nėkus pasivertė, ir valkiojas par žmonis. Apdir̃žęs skolininkas. Per ilgą barimą ir našlaitėliai apdir̃žta (apsipranta) . | Jie užsikietinę, ir jų širdis esanti kaip apdiržusi. kiek susenti: Vesk, pakol jaunas, ba paskui apdiršì ir liksi nevedęs. Ir mano martelė jau apdir̃žus ištekėjo.
įdir̃žti.

1. sukietėti, sustandėti: Ąžuolas ir šlapyme nepūsta, tik indir̃žta. Indir̃žo medis – gerai nebeskyla. Skūra kaip arklio įdir̃žus. Rankos buvo juodos, krumpliai įdiržę.

2. sustiprėti, sutvirtėti: Bedykinėdamas įdir̃žo kaip jaučias.

3. surambėti, sutingti: Viktoras surambėjo, įdiržo.
išdir̃žti. išpursti: Išdir̃žęs ridikas negardus.
padir̃žti.

1. kiek sukietėti, sustandėti: Aš bulbių nemėgstu, kai jos jau padir̃žę. | Padir̃žus (padrėkus) lenta sunki.

2. pagižti: Jau pienas truputį padir̃žęs.
sudir̃žti.

1. sukietėti, sustandėti: Roputės ką tik sudir̃žusios, atvirusios. Bus žirniai sudir̃žę, kad užvirusius atkaisi. Pajaujis ištiesė sudiržusią ranką. Vandeny išmirkytas medis sudir̃žta. | Žmogaus kūnas sudiržęs (sulysęs) . Šienas jau gerokai sudir̃žęs (suvytęs) .

2. sutingti, apsnūsti: Matau, ka sudir̃žęs atsikėlei.
uždir̃žti. sukietėti, sustandėti: Uždiržta pasėtos bulbės, kad šalta, t. y. užkietė [ja] žemė [je]. Aždir̃žus mėsa, niekaip neinkąsi.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdirzti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x