.
dóbti, -ia, -ė, dõbti.
1. mušti, smogti, trenkti: Kad dóbiau lentgaliu jam per strėnas, kelias dienas persiręžęs vaikščiojo. Kai dóbė jam kuolu galvon.
2. žudyti, galabyti: Dóbk su pagaliu rupūžę, gyvatę. Pagavai vagį, tai nieko nelauk ir dóbk greičiau. Pasakojosi matęs, kaip varnos dobė apuoką.
3. kankinti, varginti, atimti jėgas, sveikatą: Aš dóbiu, t. y. atimu galybę nuo jo. Tėvas buvo pats nusidóbęs su darbais, da labiau dóbė savo sūnų. Vieni sau be svetimų darbinykų dóbiasi. Dobėsi iš maženėlės su motina, šiaip taip namus atlaikė.
4. išdykauti, šėlti: Vaikai, ko dóbiatos, dar susipyksit!
apdóbti. apmušti, apkulti: Pasigavę gerai apdóbė.
nudóbti.
1. užmušti, nugalabyti: Kap tik kirto, tai ir nudóbė. Vieną girioje rado nudóbtą. Jau mūs šunį kas nudóbė. Kas nùdobė žąsuką? Jis tave nudobs kely, t. y. nusmaugs. Nudobsiu tave kaip šunį. Šitie velniūkščiai yra daug žmonių, kurie per balą arba pabaliais keliavo, nudóbę. Šiaip būtų bitys jį jau prie angos nudobusios. Nudobk mešką – kailį ir aš nulupsiu. Vieną nusidóbė, o du pãts pastipo, tai ir sumažėjo žąsukai.
2. Nudobti yra nutverti.
3. nusikankinti, nusikamuoti. .
padóbti.
1. užmušti, nugalabyti: Padóbti yra užmušti negyvai. Narsybe padobęs neprietelius, ryžos tenai pats gyventi.
2. įveikti, nugalėti: Padobtas atduoda savo kalavijų pargalėtojui. Jį ir mes. padobt galėtumbime.
pérdobti. permušti: Stubirkaulį perdóbė.
pridóbti. primušti: Jis pridobė paršą negyvai, t. y. primušė. Saugokis arklių, kad nepridobtų. Neprasidėk su tokiais, da pridõbs kada. Kapitonas džiaugėsi – tikėjosi daug banginių pridobsiąs, prikausiąs.
uždóbti. uždõbti, -ia, ùždobė
1. užmušti: Uždobiau pasiutusį šunį. Kaip puolė nuo berželio, tai ir užsidobė. Šitaip belandžiodamas gali greitai užsidõbti.
2. nualinti: Ponų. uždobtas krašte!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.