apdraskyti

draskýti, drãsko, drãskė. drėksti.

1. į dalis skirstyti plėšiant, plėšyti: Senus marškinius drãsko autam. Vėjas medžių šakas drãsko. Kas tuos obuolius taip drãsko (raško) ?. Draskyk kaip kuilis regztį. Drãskanti žvėris. Ateidami avių rūbe, bet viduryje būdami vilkais drãskančiais. O bjaurusis vilke, draskąjis. Geras alus bačką drãsko. Ne draskyti knygas rašom. Jobs. rūbus draskė patis savo ranka. Piemenys draskė mano lizdelį. Draskaĩ man kaselę, kad tau žirgai draskytų stonelę. Bulbėse knisosi kiaulės, arkliai draskė kviečių gubas. Pridenk rasodą, kad vištos nedraskýtų! | Vaikai jau morkus drãsko (rausto) . | Petri, nedraskýk (netampyk) vaikuo ausų, o gausi! Sausas šaukštas burną drãsko. Didelis kąsnys gerklę drãsko. Žiūrėk, kad ožkos kapo nedraskytų (kad nemirtum nevedęs) . kedenti, pašyti: Kam tu tas vilnas draskaĩ – ar karšt neši? Moterys plūksnas drãsko. dalyti: Jie negyvens tep – vis tiek ūkę draskỹs. Nei jis norėjo po teismus tampytis, nei tos vietelės draskýt. Mūsų kaimas draskėsi į vienasėdžius. kankinti, varginti: Toks kosulys užpuolė, krūtinę drãsko. Sopuliai drasko širdį mano. O sūnau mano mieliausis, drasko verksmas nū didžiausis. Neapykantos jausmai mane draskė. O tas klyksmas, koks jis draskantis! | Juokai širdį drãsko.

2. purenti (akėti, arti): Kad tik saulutė švystertų, tai tuoj ir eitum ant kalnelio draskyti. Draskė akėčiom žemę. Gavo arklį, pradėjo draskýt daržą, ir užėjo lietus. | Nebuvau mėšlo draskýt (kratyti) .

3. žadinti judinant, tampant: Bobos drasko plėšo vyrą kelties – niekaip nepridrasko iš miego.

4. braižyti: Katė nagais drãsko sieną. Draskaĩs kaip katinas. pešant šukuoti: Ji drãskė plaukus. kasyti: Vaikas drãsko galvą. Ko draskaĩs, kiba nuda užpuolė. Drãskosi kaip utėlių apipultas.

5. blaškytis, nerimauti: Sunkiai serga – nenuguli, drãskosi po lovą. Višta ėmė draskytis vežime ir rėkti. Ant grandinės ėmė draskytis šuo. Ko tie šunes tep drãskosi (loja) – gal kas atėjo? | Kiauliotė drãskos tekiuos (ieško kuilio) . Kokia dainiaus širdis, kaip jis draskosi, plėšosi ir kenčia. Vėjas drãskosi visa diena, turbūt supūs lietaus. Marių bangos putoja ir draskosi. veržtis (kur).

6. labai smarkiai ką daryti, plėšytis: Mes verkiam, drãskomės, o ji nei ašaros neišliejo. Prisigėrė, tai dabar vemia, drãskosi. Kiaulės žviegia, drãskosi – kodė nepašeri! Armonika draskytis draskosi. Miesto darbininkas nesidrasko (nepersistengia) dirbdamas. Nedraskýkis (sunkiai nedirbk), gumbą gausi – nė dėkuo nėkas nepasakys. Per šienapjūtę vyrai drãskosi su darbais.

7. išdykauti, peštis: Vaikai laksto, drãskosi.

8. bartis, rietis: Pats kaltas ir da teip drãskos. Kai prie matinyko, tai tyli, kai ant ūlyčios, tai nežino kaip draskýtis. Dėl tokio menknėkio neverta taip draskýtis. Tik su žmogu nesidraskýk. | Tėvai gana drãskės, nenorėjo tos marčios įsileist, o paskui apsiprato, i gana. | Prūsai draskėsi (mušėsi) su kryžeiviais.
akìs draskýti įžūliai, nemandagiai ką sakyti: Dar vaikas, o jau tėvam akìs drãsko. Ji visiem akìs drãsko.
aũsį (ausìs) draskýti kelti atgrasumo jausmą girdint: Man drasko ausį šitoks tarimas. Tas žodis „tituliarinis“ drasko man ausis.
sùbinę (šikìnę, šìkną) draskýti. kelti nerimą: Jai sùbinę drãsko, kaip čia bus su tuo teismu. | Arkliui aviža šikìnę drãsko (avižomis šeriamas arklys nenustovi) . Dyka duona šìkną drãsko.
šìrdį draskýti kelti skausmą, širdgėlą: Nerimastis pradėjo draskyti man širdį. Juk tu man širdį draskai. Maži vaikai žiurstą drasko, dideli – širdį.
apdraskýti. apiplėšyti, apardyti: Kas tau skvernus apdrãskė? Šuo pasiutęs piemenis ir galvijus apdrãskė (apriejo) . Bjaurybės vaikai visus žolynus apdrãskė (apskynė) . Ankštys kaip nageliai, o pupos jau apdraskýtos. Laivas buvo smarkiai audrų apdraskytas. Vėl jau rankoves apsidraskeĩ! Apsidraskiaũ burnelę in sausą šakelę. Sugrįžęs dabar rado daug girtų ir apsidraskiusių žalnierių.
atidraskýti.

1. draskant atplėšti: Kambarius atidrãskė, atplėšė. Kiaulės atidrãskė duris ir išlindo. Katė atsidrãskė duris ir įlindo. Tas katinas atsidraskỹs šėpą. tąsant atitraukti: Jo neatidraskýsi nuo lango. Buvau, rodos, tep drūtai pririšęs [šunį],
kur tau – atsidrãskė!

2. draskantis, barantis ateiti: Kai tik įkels mūsų gyvulys koją jų daržan, tai ji tuoj ir atsidrãsko. Kurių galų ji atsidraskė čia?

3. atsispirti, atsilaikyti barnyje: Tai bjaurumai bobų – vargiai viena devynių atsidraskiaũ!

4. prisiraudoti: Na ir atsidrãskė ji, kai tėvas numirė.
įdraskýti.

1. įplėšti: Įdraskiaũ drabužį, eidamas pro kengę.

2. įakėti: Žirnius pavirš įdrãskė.

3. draskantis įlįsti: Vagys draskėsi klėtin, bet negalėjo įsidraskýti.
išdraskýti.

1. išardyti: Arklys visą statą rugių ištaršė, išdrãskė. Vė [ja] s išvartė išdrãskė kupsčius šieno. Tvorą seną išdraskýk, o naują užtverk. Vaikai varnos lizdą išdrãskė. Sukursi ugnelę – rasi išdraskytą. | Skolinykai namus išdrãskė. | Karas visus žmones išdrãskė (išsklaidė), ištaškė. Šeimos išsidrãskė per tuos karus. suplėšyti (viską): Visus palaikius marškinius į autus išdraskiaũ. dėvint suplėšyti (viską): Vaikai visus tėvo rūbus išnešiojo, išdraskė. išsidalyti: Tėvai mirė, tai vaikai tuoj namus išsidrãskė. iškedenti: Šitos vilnos reikia išdraskýti. išprievartauti: Mergučę išdrãskė ir paliko.

2. išbraižyti, sužeisti: Regėdams jo galvą erškėčiais išdraskytą ir kruviną, tada sakyk. | Tu nelįsk prė jo – akis išdraskỹs.

3. iššukuoti: Išdraskýk tu man plaukus retojom šukom. Plaukai susivėlė – negaliu išsidraskýti, reikia retų šukų.

4. išdegioti: Tu visus serčikus išdraskysi, ažeik ažuvėjon.

5. išsibarti, išsirieti (kurį laiką): Jie vakar perdie išsidrãskė.

6. išsikankinti (kurį laiką): Užvalgiau vakare paskrudusios mėsos, tai visą naktį išsidraskiaũ.

7. išpurenti: Su tokiom akėčiom lauko neišdraskýsi.
nudraskýti.

1. nuplėšyti, nuardyti: Nevažiuok taip per žemę – pavažas nudraskýsi. Vėjo nudraskýtas stogas. Kad tuos aksomus nudraskytų, o patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų. Visai jau nugyventa: triobos apgriuvę, tvoros nudraskýtos. Nudrãskė obuolius su šakom. | Nesimėgzdyk – aš tau ausis nudraskysiu (nusuksiu) . Plaukus nuo galvos nusidraskė vis šaukdamas. Nusidrãskęs tuos šašus – baisu žiūrėti! | Prikepė bandelių, pritaisė – vaikai ausis nusidraskỹs (valgys per vienas kitą) .

2. nurengti: Kas eis tuo taku, nudraskyti lig nuogam žmogui. Nusidraskei visai, sušalsi, gryčia kaip kalva.

3. nubraižyti, suraižyti: Tik rankas nudraskiaũ ir nieko nepadariau! Aplink visą svirną sienos buvo nagais nudraskytos. Šuva kruvinai ausis nusidrãskė.

4. sunkiai, kankinantis numirti: Nuvežė į ligoninę, ir nusidrãskė. Sunkiai mirė, kol nusidrãskė.

5. kaunantis nusidanginti: Nei savųjų, nei kazokų nebebuvo, kažin kur jie visi nusidrãskė bekovodami.
padraskýti.

1. kiek paplėšyti, paardyti: Padraskyk už mane šituos pėdus [miežių]. suplėšyti: Kaselę išpynė, šilkų kasnykėlį padrãskė (sudraskė) . pasidalyti: Anie pasidrãskė žemę, bet kiek ten tegavo!

2. kiek draskyti, braižyti, krapštyti: Padraskė (patampė, pabandė atidaryti) kas duris, bet neįleidau. | Taip niežti, padraskýk (pakasyk) man nugarą. Pasidrãskė, pasigremžė galvą, ir vėl įknibęs drožia. pasikapstyti: Gaidelis pasdraskỹs pasdraskỹs an mėšlyno, i kad ažgiedos!

3. pasiblaškyti, pasidaužyti: Žuvys, kaip šaltakraujai gyviai, didelės energijos atsargos neturi ir, kiek pasidraskiusios, pasiduoda. Ant jauno mėnesio pasidrãskė pasidrãskė (buvo vėtra, lietus, griausmai) .

4. pasirieti, pasipešti: Pasimušė, pasidraskė, ir vėl zgada.
pérdraskyti. praleisti kurį laiką draskant: Ana párdraskė visą dieną drabužius.
pradraskýti.

1. draskant padaryti skylę, žaizdą ir pan.: Vė [ja] s stogą pradrãskė. Nesigremžk, pradraskýsi [šašą],
ir vėl kraujas bėgs. Nebepaskumbi užsiūti, veizėk, i vėl bepareitąs kelnes prasidrãskęs! Jau vėl prasidraskei [žaizdą] – kraujas bėga.

2. kiek praarti: Dobilieną pradraskiáu, avižas sėsiu. Tarp kelmų prasidraskė, pasisėjo miežių ir biskutį daržovės.
pridraskýti.

1. daug priplėšyti: Pilna gryčia pridraskýta popierių. Pridrãskė daug plūksnų. Obeliukų pridrãskė vėjas. Prisidrãskė kišenes pupų ir nuejo ėsdamas.

2. gerokai apdraskyti, apkandžioti: Šuva pridrãskė vaiką.

3. gerokai prisibraižyti: Kiek aš kojų prisidraskiaũ, po tas rugienas bevaikščiodama!

4. judinant, tampant prižadinti: Piemenį pridraskė prižadino. Taigi pridraskys iš miego tą pastumdėlį, lieps bėgti prie pono.
gérklę prisidraskýti prisidainuoti, prisirėkauti: Ir tu gana gerklelę prisidraskei.
razdraskýti. sudraskyti, suplėšyti: In kąsnelius razdrãskė, ir ką tu jam!
sudraskyti.

1. suplėšyti, suardyti: Kas tau kepurę sudrãskė? Vanagas vištą sudrãskė. Piemens sudrãskė mano lizdelį. Vos per kelias dešimtis žingsnių nuo ąžuolo atsitolino, perkūnas tvinkst, spyrė į tą medį ir sudraskė. Nerūgusį alų sukošė, ir sudrãskė bačką. Sudraskytas suardytas žalias mano vainikėlis. Jie yra sudraskąji vilkai. Landžiojai landžiojai pro tvoras ir susidraskeĩ kelnes. Pasiutęs tas jūsų vaikas – iš ožio (iš pykčio) susidraskyti galia! išsidalyti: Jie susidrãskė visą ūkį ant sklypų.

2. subraižyti, surėžyti: Jis. su nagais kumpais savo veidą visą sudrãskė. Baisiausia rankos sudraskýtos tų usnių!. Kur tu tep kaktą susidraskeĩ?
uždraskýti.

1. negyvai sudraskyti, suplėšyti: Vieną vištą vanagas žudrãskė.

2. užarti, užakėti: Kai palis, tai aždraskýsiu ir šituos kraštus. Žemelė minkšta, tai ir vienu arkliuku užsidrãskė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdraskyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x