apdraskyti

draskýti, drãsko, drãskė. drėksti.

1. į dalis skirstyti plėšiant, plėšyti: Senus marškinius drãsko autam. Vėjas medžių šakas drãsko. Kas tuos obuolius taip drãsko (raško) ?. Draskyk kaip kuilis regztį. Drãskanti žvėris. Ateidami avių rūbe, bet viduryje būdami vilkais drãskančiais. O bjaurusis vilke, draskąjis. Geras alus bačką drãsko. Ne draskyti knygas rašom. Jobs. rūbus draskė patis savo ranka. Piemenys draskė mano lizdelį. Draskaĩ man kaselę, kad tau žirgai draskytų stonelę. Bulbėse knisosi kiaulės, arkliai draskė kviečių gubas. Pridenk rasodą, kad vištos nedraskýtų! | Vaikai jau morkus drãsko (rausto) . | Petri, nedraskýk (netampyk) vaikuo ausų, o gausi! Sausas šaukštas burną drãsko. Didelis kąsnys gerklę drãsko. Žiūrėk, kad ožkos kapo nedraskytų (kad nemirtum nevedęs) . kedenti, pašyti: Kam tu tas vilnas draskaĩ – ar karšt neši? Moterys plūksnas drãsko. dalyti: Jie negyvens tep – vis tiek ūkę draskỹs. Nei jis norėjo po teismus tampytis, nei tos vietelės draskýt. Mūsų kaimas draskėsi į vienasėdžius. kankinti, varginti: Toks kosulys užpuolė, krūtinę drãsko. Sopuliai drasko širdį mano. O sūnau mano mieliausis, drasko verksmas nū didžiausis. Neapykantos jausmai mane draskė. O tas klyksmas, koks jis draskantis! | Juokai širdį drãsko.

2. purenti (akėti, arti): Kad tik saulutė švystertų, tai tuoj ir eitum ant kalnelio draskyti. Draskė akėčiom žemę. Gavo arklį, pradėjo draskýt daržą, ir užėjo lietus. | Nebuvau mėšlo draskýt (kratyti) .

3. žadinti judinant, tampant: Bobos drasko plėšo vyrą kelties – niekaip nepridrasko iš miego.

4. braižyti: Katė nagais drãsko sieną. Draskaĩs kaip katinas. pešant šukuoti: Ji drãskė plaukus. kasyti: Vaikas drãsko galvą. Ko draskaĩs, kiba nuda užpuolė. Drãskosi kaip utėlių apipultas.

5. blaškytis, nerimauti: Sunkiai serga – nenuguli, drãskosi po lovą. Višta ėmė draskytis vežime ir rėkti. Ant grandinės ėmė draskytis šuo. Ko tie šunes tep drãskosi (loja) – gal kas atėjo? | Kiauliotė drãskos tekiuos (ieško kuilio) . Kokia dainiaus širdis, kaip jis draskosi, plėšosi ir kenčia. Vėjas drãskosi visa diena, turbūt supūs lietaus. Marių bangos putoja ir draskosi. veržtis (kur).

6. labai smarkiai ką daryti, plėšytis: Mes verkiam, drãskomės, o ji nei ašaros neišliejo. Prisigėrė, tai dabar vemia, drãskosi. Kiaulės žviegia, drãskosi – kodė nepašeri! Armonika draskytis draskosi. Miesto darbininkas nesidrasko (nepersistengia) dirbdamas. Nedraskýkis (sunkiai nedirbk), gumbą gausi – nė dėkuo nėkas nepasakys. Per šienapjūtę vyrai drãskosi su darbais.

7. išdykauti, peštis: Vaikai laksto, drãskosi.

8. bartis, rietis: Pats kaltas ir da teip drãskos. Kai prie matinyko, tai tyli, kai ant ūlyčios, tai nežino kaip draskýtis. Dėl tokio menknėkio neverta taip draskýtis. Tik su žmogu nesidraskýk. | Tėvai gana drãskės, nenorėjo tos marčios įsileist, o paskui apsiprato, i gana. | Prūsai draskėsi (mušėsi) su kryžeiviais.
akìs draskýti įžūliai, nemandagiai ką sakyti: Dar vaikas, o jau tėvam akìs drãsko. Ji visiem akìs drãsko.
aũsį (ausìs) draskýti kelti atgrasumo jausmą girdint: Man drasko ausį šitoks tarimas. Tas žodis „tituliarinis“ drasko man ausis.
sùbinę (šikìnę, šìkną) draskýti. kelti nerimą: Jai sùbinę drãsko, kaip čia bus su tuo teismu. | Arkliui aviža šikìnę drãsko (avižomis šeriamas arklys nenustovi) . Dyka duona šìkną drãsko.
šìrdį draskýti kelti skausmą, širdgėlą: Nerimastis pradėjo draskyti man širdį. Juk tu man širdį draskai. Maži vaikai žiurstą drasko, dideli – širdį.
apdraskýti. apiplėšyti, apardyti: Kas tau skvernus apdrãskė? Šuo pasiutęs piemenis ir galvijus apdrãskė (apriejo) . Bjaurybės vaikai visus žolynus apdrãskė (apskynė) . Ankštys kaip nageliai, o pupos jau apdraskýtos. Laivas buvo smarkiai audrų apdraskytas. Vėl jau rankoves apsidraskeĩ! Apsidraskiaũ burnelę in sausą šakelę. Sugrįžęs dabar rado daug girtų ir apsidraskiusių žalnierių.
atidraskýti.

1. draskant atplėšti: Kambarius atidrãskė, atplėšė. Kiaulės atidrãskė duris ir išlindo. Katė atsidrãskė duris ir įlindo. Tas katinas atsidraskỹs šėpą. tąsant atitraukti: Jo neatidraskýsi nuo lango. Buvau, rodos, tep drūtai pririšęs [šunį],
kur tau – atsidrãskė!

2. draskantis, barantis ateiti: Kai tik įkels mūsų gyvulys koją jų daržan, tai ji tuoj ir atsidrãsko. Kurių galų ji atsidraskė čia?

3. atsispirti, atsilaikyti barnyje: Tai bjaurumai bobų – vargiai viena devynių atsidraskiaũ!

4. prisiraudoti: Na ir atsidrãskė ji, kai tėvas numirė.
įdraskýti.

1. įplėšti: Įdraskiaũ drabužį, eidamas pro kengę.

2. įakėti: Žirnius pavirš įdrãskė.

3. draskantis įlįsti: Vagys draskėsi klėtin, bet negalėjo įsidraskýti.
išdraskýti.

1. išardyti: Arklys visą statą rugių ištaršė, išdrãskė. Vė [ja] s išvartė išdrãskė kupsčius šieno. Tvorą seną išdraskýk, o naują užtverk. Vaikai varnos lizdą išdrãskė. Sukursi ugnelę – rasi išdraskytą. | Skolinykai namus išdrãskė. | Karas visus žmones išdrãskė (išsklaidė), ištaškė. Šeimos išsidrãskė per tuos karus. suplėšyti (viską): Visus palaikius marškinius į autus išdraskiaũ. dėvint suplėšyti (viską): Vaikai visus tėvo rūbus išnešiojo, išdraskė. išsidalyti: Tėvai mirė, tai vaikai tuoj namus išsidrãskė. iškedenti: Šitos vilnos reikia išdraskýti. išprievartauti: Mergučę išdrãskė ir paliko.

2. išbraižyti, sužeisti: Regėdams jo galvą erškėčiais išdraskytą ir kruviną, tada sakyk. | Tu nelįsk prė jo – akis išdraskỹs.

3. iššukuoti: Išdraskýk tu man plaukus retojom šukom. Plaukai susivėlė – negaliu išsidraskýti, reikia retų šukų.

4. išdegioti: Tu visus serčikus išdraskysi, ažeik ažuvėjon.

5. išsibarti, išsirieti (kurį laiką): Jie vakar perdie išsidrãskė.

6. išsikankinti (kurį laiką): Užvalgiau vakare paskrudusios mėsos, tai visą naktį išsidraskiaũ.

7. išpurenti: Su tokiom akėčiom lauko neišdraskýsi.
nudraskýti.

1. nuplėšyti, nuardyti: Nevažiuok taip per žemę – pavažas nudraskýsi. Vėjo nudraskýtas stogas. Kad tuos aksomus nudraskytų, o patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų. Visai jau nugyventa: triobos apgriuvę, tvoros nudraskýtos. Nudrãskė obuolius su šakom. | Nesimėgzdyk – aš tau ausis nudraskysiu (nusuksiu) . Plaukus nuo galvos nusidraskė vis šaukdamas. Nusidrãskęs tuos šašus – baisu žiūrėti! | Prikepė bandelių, pritaisė – vaikai ausis nusidraskỹs (valgys per vienas kitą) .

2. nurengti: Kas eis tuo taku, nudraskyti lig nuogam žmogui. Nusidraskei visai, sušalsi, gryčia kaip kalva.

3. nubraižyti, suraižyti: Tik rankas nudraskiaũ ir nieko nepadariau! Aplink visą svirną sienos buvo nagais nudraskytos. Šuva kruvinai ausis nusidrãskė.

4. sunkiai, kankinantis numirti: Nuvežė į ligoninę, ir nusidrãskė. Sunkiai mirė, kol nusidrãskė.

5. kaunantis nusidanginti: Nei savųjų, nei kazokų nebebuvo, kažin kur jie visi nusidrãskė bekovodami.
padraskýti.

1. kiek paplėšyti, paardyti: Padraskyk už mane šituos pėdus [miežių]. suplėšyti: Kaselę išpynė, šilkų kasnykėlį padrãskė (sudraskė) . pasidalyti: Anie pasidrãskė žemę, bet kiek ten tegavo!

2. kiek draskyti, braižyti, krapštyti: Padraskė (patampė, pabandė atidaryti) kas duris, bet neįleidau. | Taip niežti, padraskýk (pakasyk) man nugarą. Pasidrãskė, pasigremžė galvą, ir vėl įknibęs drožia. pasikapstyti: Gaidelis pasdraskỹs pasdraskỹs an mėšlyno, i kad ažgiedos!

3. pasiblaškyti, pasidaužyti: Žuvys, kaip šaltakraujai gyviai, didelės energijos atsargos neturi ir, kiek pasidraskiusios, pasiduoda. Ant jauno mėnesio pasidrãskė pasidrãskė (buvo vėtra, lietus, griausmai) .

4. pasirieti, pasipešti: Pasimušė, pasidraskė, ir vėl zgada.
pérdraskyti. praleisti kurį laiką draskant: Ana párdraskė visą dieną drabužius.
pradraskýti.

1. draskant padaryti skylę, žaizdą ir pan.: Vė [ja] s stogą pradrãskė. Nesigremžk, pradraskýsi [šašą],
ir vėl kraujas bėgs. Nebepaskumbi užsiūti, veizėk, i vėl bepareitąs kelnes prasidrãskęs! Jau vėl prasidraskei [žaizdą] – kraujas bėga.

2. kiek praarti: Dobilieną pradraskiáu, avižas sėsiu. Tarp kelmų prasidraskė, pasisėjo miežių ir biskutį daržovės.
pridraskýti.

1. daug priplėšyti: Pilna gryčia pridraskýta popierių. Pridrãskė daug plūksnų. Obeliukų pridrãskė vėjas. Prisidrãskė kišenes pupų ir nuejo ėsdamas.

2. gerokai apdraskyti, apkandžioti: Šuva pridrãskė vaiką.

3. gerokai prisibraižyti: Kiek aš kojų prisidraskiaũ, po tas rugienas bevaikščiodama!

4. judinant, tampant prižadinti: Piemenį pridraskė prižadino. Taigi pridraskys iš miego tą pastumdėlį, lieps bėgti prie pono.
gérklę prisidraskýti prisidainuoti, prisirėkauti: Ir tu gana gerklelę prisidraskei.
razdraskýti. sudraskyti, suplėšyti: In kąsnelius razdrãskė, ir ką tu jam!
sudraskyti.

1. suplėšyti, suardyti: Kas tau kepurę sudrãskė? Vanagas vištą sudrãskė. Piemens sudrãskė mano lizdelį. Vos per kelias dešimtis žingsnių nuo ąžuolo atsitolino, perkūnas tvinkst, spyrė į tą medį ir sudraskė. Nerūgusį alų sukošė, ir sudrãskė bačką. Sudraskytas suardytas žalias mano vainikėlis. Jie yra sudraskąji vilkai. Landžiojai landžiojai pro tvoras ir susidraskeĩ kelnes. Pasiutęs tas jūsų vaikas – iš ožio (iš pykčio) susidraskyti galia! išsidalyti: Jie susidrãskė visą ūkį ant sklypų.

2. subraižyti, surėžyti: Jis. su nagais kumpais savo veidą visą sudrãskė. Baisiausia rankos sudraskýtos tų usnių!. Kur tu tep kaktą susidraskeĩ?
uždraskýti.

1. negyvai sudraskyti, suplėšyti: Vieną vištą vanagas žudrãskė.

2. užarti, užakėti: Kai palis, tai aždraskýsiu ir šituos kraštus. Žemelė minkšta, tai ir vienu arkliuku užsidrãskė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>draskýti, </b>drãsko, drãskė. drėksti. <br/>1. <span class="explanation">į dalis skirstyti plėšiant, plėšyti: </span> Senus marškinius drãsko autam. Vėjas medžių šakas drãsko. Kas tuos obuolius taip drãsko <span class="explanation"> (raško) ?</span>. Draskyk kaip kuilis regztį. Drãskanti žvėris. Ateidami avių rūbe, bet viduryje būdami vilkais drãskančiais. O bjaurusis vilke, draskąjis. Geras alus bačką drãsko. Ne draskyti knygas rašom. Jobs. rūbus draskė patis savo ranka. Piemenys draskė mano lizdelį. Draskaĩ man kaselę, kad tau žirgai draskytų stonelę. Bulbėse knisosi kiaulės, arkliai draskė kviečių gubas. Pridenk rasodą, kad vištos nedraskýtų! | Vaikai jau morkus drãsko <span class="explanation"> (rausto) </span>. | Petri, nedraskýk <span class="explanation"> (netampyk) </span> vaikuo ausų, o gausi! Sausas šaukštas burną drãsko. Didelis kąsnys gerklę drãsko. Žiūrėk, kad ožkos kapo nedraskytų <span class="explanation"> (kad nemirtum nevedęs) </span>. <span class="explanation">kedenti, pašyti: </span> Kam tu tas vilnas draskaĩ – ar karšt neši? Moterys plūksnas drãsko. <span class="explanation">dalyti: </span> Jie negyvens tep – vis tiek ūkę draskỹs. Nei jis norėjo po teismus tampytis, nei tos vietelės draskýt. Mūsų kaimas draskėsi į vienasėdžius. <span class="explanation">kankinti, varginti: </span> Toks kosulys užpuolė, krūtinę drãsko. Sopuliai drasko širdį mano. O sūnau mano mieliausis, drasko verksmas nū didžiausis. Neapykantos jausmai mane draskė. O tas klyksmas, koks jis draskantis! | Juokai širdį drãsko. <br/>2. <span class="explanation">purenti (akėti, arti): </span> Kad tik saulutė švystertų, tai tuoj ir eitum ant kalnelio draskyti. Draskė akėčiom žemę. Gavo arklį, pradėjo draskýt daržą, ir užėjo lietus. | Nebuvau mėšlo draskýt <span class="explanation"> (kratyti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">žadinti judinant</span>, <span class="explanation">tampant: </span> Bobos drasko plėšo vyrą kelties – niekaip nepridrasko iš miego. <br/>4. <span class="explanation">braižyti: </span> Katė nagais drãsko sieną. Draskaĩs kaip katinas. <span class="explanation">pešant šukuoti: </span> Ji drãskė plaukus. <span class="explanation">kasyti: </span> Vaikas drãsko galvą. Ko draskaĩs, kiba nuda užpuolė. Drãskosi kaip utėlių apipultas. <br/>5. <span class="explanation">blaškytis, nerimauti: </span> Sunkiai serga – nenuguli, drãskosi po lovą. Višta ėmė draskytis vežime ir rėkti. Ant grandinės ėmė draskytis šuo. Ko tie šunes tep drãskosi <span class="explanation"> (loja) – </span> gal kas atėjo? | Kiauliotė drãskos tekiuos <span class="explanation"> (ieško kuilio) </span>. Kokia dainiaus širdis, kaip jis draskosi, plėšosi ir kenčia. Vėjas drãskosi visa diena, turbūt supūs lietaus. Marių bangos putoja ir draskosi. <span class="explanation">veržtis (kur). </span> <br/>6. <span class="explanation">labai smarkiai ką daryti, plėšytis: </span> Mes verkiam, drãskomės, o ji nei ašaros neišliejo. Prisigėrė, tai dabar vemia, drãskosi. Kiaulės žviegia, drãskosi – kodė nepašeri! Armonika draskytis draskosi. Miesto darbininkas nesidrasko <span class="explanation"> (nepersistengia) </span> dirbdamas. Nedraskýkis <span class="explanation"> (sunkiai nedirbk), </span> gumbą gausi – nė dėkuo nėkas nepasakys. Per šienapjūtę vyrai drãskosi su darbais. <br/>7. <span class="explanation">išdykauti, peštis: </span> Vaikai laksto, drãskosi. <br/>8. <span class="explanation">bartis, rietis: </span> Pats kaltas ir da teip drãskos. Kai prie matinyko, tai tyli, kai ant ūlyčios, tai nežino kaip draskýtis. Dėl tokio menknėkio neverta taip draskýtis. Tik su žmogu nesidraskýk. | Tėvai gana drãskės, nenorėjo tos marčios įsileist, o paskui apsiprato, i gana. | Prūsai draskėsi <span class="explanation"> (mušėsi) </span> su kryžeiviais. <br/><b> akìs draskýti</b> <span class="explanation">įžūliai, nemandagiai ką sakyti: </span> Dar vaikas, o jau tėvam akìs drãsko. Ji visiem akìs drãsko. <br/><b>aũsį (ausìs) draskýti</b> <span class="explanation">kelti atgrasumo jausmą girdint: </span> Man drasko ausį šitoks tarimas. Tas žodis „tituliarinis“ drasko man ausis. <br/><b>sùbinę (šikìnę, šìkną) draskýti</b>. <span class="explanation">kelti nerimą: </span> Jai sùbinę drãsko, kaip čia bus su tuo teismu. | Arkliui aviža šikìnę drãsko <span class="explanation"> (avižomis šeriamas arklys nenustovi) </span>. Dyka duona šìkną drãsko. <br/><b>šìrdį draskýti</b> <span class="explanation">kelti skausmą, širdgėlą: </span> Nerimastis pradėjo draskyti man širdį. Juk tu man širdį draskai. Maži vaikai žiurstą drasko, dideli – širdį. <br/><b>apdraskýti</b>. <span class="explanation">apiplėšyti, apardyti: </span> Kas tau skvernus apdrãskė? Šuo pasiutęs piemenis ir galvijus apdrãskė <span class="explanation"> (apriejo) </span>. Bjaurybės vaikai visus žolynus apdrãskė <span class="explanation"> (apskynė) </span>. Ankštys kaip nageliai, o pupos jau apdraskýtos. Laivas buvo smarkiai audrų apdraskytas. Vėl jau rankoves apsidraskeĩ! Apsidraskiaũ burnelę in sausą šakelę. Sugrįžęs dabar rado daug girtų ir apsidraskiusių žalnierių. <br/><b>atidraskýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">draskant atplėšti: </span> Kambarius atidrãskė, atplėšė. Kiaulės atidrãskė duris ir išlindo. Katė atsidrãskė duris ir įlindo. Tas katinas atsidraskỹs šėpą. <span class="explanation">tąsant atitraukti: </span> Jo neatidraskýsi nuo lango. Buvau, rodos, tep drūtai pririšęs [šunį], kur tau – atsidrãskė! <br/>2. <span class="explanation">draskantis, barantis ateiti: </span> Kai tik įkels mūsų gyvulys koją jų daržan, tai ji tuoj ir atsidrãsko. Kurių galų ji atsidraskė čia? <br/>3. <span class="explanation">atsispirti, atsilaikyti barnyje: </span> Tai bjaurumai bobų – vargiai viena devynių atsidraskiaũ! <br/>4. <span class="explanation">prisiraudoti: </span> Na ir atsidrãskė ji, kai tėvas numirė. <br/><b>įdraskýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įplėšti: </span> Įdraskiaũ drabužį, eidamas pro kengę. <br/>2. <span class="explanation">įakėti: </span> Žirnius pavirš įdrãskė. <br/>3. <span class="explanation">draskantis įlįsti: </span> Vagys draskėsi klėtin, bet negalėjo įsidraskýti. <br/><b>išdraskýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išardyti: </span> Arklys visą statą rugių ištaršė, išdrãskė. Vė [ja] s išvartė išdrãskė kupsčius šieno. Tvorą seną išdraskýk, o naują užtverk. Vaikai varnos lizdą išdrãskė. Sukursi ugnelę – rasi išdraskytą. | Skolinykai namus išdrãskė. | Karas visus žmones išdrãskė <span class="explanation"> (išsklaidė), </span> ištaškė. Šeimos išsidrãskė per tuos karus. <span class="explanation">suplėšyti (viską): </span> Visus palaikius marškinius į autus išdraskiaũ. <span class="explanation">dėvint suplėšyti (viską): </span> Vaikai visus tėvo rūbus išnešiojo, išdraskė. <span class="explanation">išsidalyti: </span> </span> Tėvai mirė, tai vaikai tuoj namus išsidrãskė. <span class="explanation">iškedenti: </span> Šitos vilnos reikia išdraskýti. <span class="explanation">išprievartauti: </span> Mergučę išdrãskė ir paliko. <br/>2. <span class="explanation">išbraižyti, sužeisti: </span> Regėdams jo galvą erškėčiais išdraskytą ir kruviną, tada sakyk. | Tu nelįsk prė jo – akis išdraskỹs. <br/>3. <span class="explanation">iššukuoti: </span> Išdraskýk tu man plaukus retojom šukom. Plaukai susivėlė – negaliu išsidraskýti, reikia retų šukų. <br/>4. <span class="explanation">išdegioti: </span> Tu visus serčikus išdraskysi, ažeik ažuvėjon. <br/>5. <span class="explanation">išsibarti, išsirieti (kurį laiką): </span> Jie vakar perdie išsidrãskė. <br/>6. <span class="explanation">išsikankinti (kurį laiką): </span> Užvalgiau vakare paskrudusios mėsos, tai visą naktį išsidraskiaũ. <br/>7. <span class="explanation">išpurenti: </span> Su tokiom akėčiom lauko neišdraskýsi. <br/><b>nudraskýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuplėšyti, nuardyti: </span> Nevažiuok taip per žemę – pavažas nudraskýsi. Vėjo nudraskýtas stogas. Kad tuos aksomus nudraskytų, o patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų. Visai jau nugyventa: triobos apgriuvę, tvoros nudraskýtos. Nudrãskė obuolius su šakom. | Nesimėgzdyk – aš tau ausis nudraskysiu <span class="explanation"> (nusuksiu) </span>. Plaukus nuo galvos nusidraskė vis šaukdamas. Nusidrãskęs tuos šašus – baisu žiūrėti! | Prikepė bandelių, pritaisė – vaikai ausis nusidraskỹs <span class="explanation"> (valgys per vienas kitą) </span>. <br/>2. <span class="explanation">nurengti: </span> Kas eis tuo taku, nudraskyti lig nuogam žmogui. Nusidraskei visai, sušalsi, gryčia kaip kalva. <br/>3. <span class="explanation">nubraižyti, suraižyti: </span> Tik rankas nudraskiaũ ir nieko nepadariau! Aplink visą svirną sienos buvo nagais nudraskytos. Šuva kruvinai ausis nusidrãskė. <br/>4. <span class="explanation">sunkiai, kankinantis numirti: </span> Nuvežė į ligoninę, ir nusidrãskė. Sunkiai mirė, kol nusidrãskė. <br/>5. <span class="explanation">kaunantis nusidanginti: </span> Nei savųjų, nei kazokų nebebuvo, kažin kur jie visi nusidrãskė bekovodami. <br/><b>padraskýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek paplėšyti, paardyti: </span> Padraskyk už mane šituos pėdus [miežių]. <span class="explanation">suplėšyti: </span> Kaselę išpynė, šilkų kasnykėlį padrãskė <span class="explanation"> (sudraskė) </span>. <span class="explanation">pasidalyti: </span> Anie pasidrãskė žemę, bet kiek ten tegavo! <br/>2. <span class="explanation">kiek draskyti, braižyti, krapštyti: </span> Padraskė <span class="explanation"> (patampė, pabandė atidaryti) </span> kas duris, bet neįleidau. | Taip niežti, padraskýk <span class="explanation"> (pakasyk) </span> man nugarą. Pasidrãskė, pasigremžė galvą, ir vėl įknibęs drožia. <span class="explanation">pasikapstyti: </span> Gaidelis pasdraskỹs pasdraskỹs an mėšlyno, i kad ažgiedos! <br/>3. <span class="explanation">pasiblaškyti, pasidaužyti: </span> Žuvys, kaip šaltakraujai gyviai, didelės energijos atsargos neturi ir, kiek pasidraskiusios, pasiduoda. Ant jauno mėnesio pasidrãskė pasidrãskė <span class="explanation"> (buvo vėtra, lietus, griausmai) </span>. <br/>4. <span class="explanation">pasirieti, pasipešti: </span> Pasimušė, pasidraskė, ir vėl zgada. <br/><b>pérdraskyti</b>. <span class="explanation">praleisti kurį laiką draskant: </span> Ana párdraskė visą dieną drabužius. <br/><b>pradraskýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">draskant padaryti skylę, žaizdą ir pan.: </span> Vė [ja] s stogą pradrãskė. Nesigremžk, pradraskýsi [šašą], ir vėl kraujas bėgs. Nebepaskumbi užsiūti, veizėk, i vėl bepareitąs kelnes prasidrãskęs! Jau vėl prasidraskei [žaizdą] – kraujas bėga. <br/>2. <span class="explanation">kiek praarti: </span> Dobilieną pradraskiáu, avižas sėsiu. Tarp kelmų prasidraskė, pasisėjo miežių ir biskutį daržovės. <br/><b>pridraskýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug priplėšyti: </span> Pilna gryčia pridraskýta popierių. Pridrãskė daug plūksnų. Obeliukų pridrãskė vėjas. Prisidrãskė kišenes pupų ir nuejo ėsdamas. <br/>2. <span class="explanation">gerokai apdraskyti, apkandžioti: </span> Šuva pridrãskė vaiką. <br/>3. <span class="explanation">gerokai prisibraižyti: </span> Kiek aš kojų prisidraskiaũ, po tas rugienas bevaikščiodama! <br/>4. <span class="explanation">judinant, tampant prižadinti: </span> Piemenį pridraskė prižadino. Taigi pridraskys iš miego tą pastumdėlį, lieps bėgti prie pono. <br/><b> gérklę prisidraskýti</b> <span class="explanation">prisidainuoti, prisirėkauti: </span> Ir tu gana gerklelę prisidraskei. <br/><b>razdraskýti</b>. <span class="explanation">sudraskyti, suplėšyti: </span> In kąsnelius razdrãskė, ir ką tu jam! <br/><b>sudraskyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suplėšyti, suardyti: </span> Kas tau kepurę sudrãskė? Vanagas vištą sudrãskė. Piemens sudrãskė mano lizdelį. Vos per kelias dešimtis žingsnių nuo ąžuolo atsitolino, perkūnas tvinkst, spyrė į tą medį ir sudraskė. Nerūgusį alų sukošė, ir sudrãskė bačką. Sudraskytas suardytas žalias mano vainikėlis. Jie yra sudraskąji vilkai. Landžiojai landžiojai pro tvoras ir susidraskeĩ kelnes. Pasiutęs tas jūsų vaikas – iš ožio <span class="explanation"> (iš pykčio) </span> susidraskyti galia! <span class="explanation">išsidalyti: </span> </span> Jie susidrãskė visą ūkį ant sklypų. <br/>2. <span class="explanation">subraižyti, surėžyti: </span> Jis. su nagais kumpais savo veidą visą sudrãskė. Baisiausia rankos sudraskýtos tų usnių!. Kur tu tep kaktą susidraskeĩ? <br/><b>uždraskýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">negyvai sudraskyti, suplėšyti: </span> Vieną vištą vanagas žudrãskė. <br/>2. <span class="explanation">užarti, užakėti: </span> Kai palis, tai aždraskýsiu ir šituos kraštus. Žemelė minkšta, tai ir vienu arkliuku užsidrãskė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.