drėkìnti (-ýti), -ìna, -ìno; drėkti: Lytus žemę drėkìna. Žemė lytaus drėkinama. Ir raudonas krau [ja] s paplūdęs žolę skaudžiai drėkina. Drėkinki džiūstančiūsius. Drėkinu ašaromis maną guolį.
apdrėkìnti. truputį sudrėkinti: Ėmė lašnot ir apdrėkìno šieną. Rūdžių plakus pamirkyt arba juos su tuom apdrėkinti.
atidrėkìnti; . atidrėkti 1: Balti debesys žemės neatdrėkins.
įdrėkìnti. įdrėkti: Saulė kaitino sniego ir lietaus įdrėkintą žemę. Gausiai įdrėkino savo ašaromis.
padrėkìnti. padrėkti: Biškį padulkė, žemę padrėkìno. Rankas padrėkinti šiltam vandeny. Lytus ir sniegas iš dangaus puol, o nesugrįžt, net padrėkin žemę. Pasidrėkìnk rankas, tai nelips.
pérdrėkinti. perdrėkti: Jau perdrėkìno lietus žemę. Visa gamta lietaus perdrėkinta.
pridrėkìnti. pridrėkti: Šniurkštavo šniurkštavo, net visą slėnį tarp Girninkų ir Šatrijos pridrėkino.
sudrėkìnti. sudrėkti: Šį naktį (šiąnakt) žad būti didelė rasa – sudrėkins mums šieną. Šiaudus reikia retkarčiais sudrėkinti vandenim. Reik biskį sudrėkinti, tada prosavoti. Nė vienas lietaus lašas par tą laiką laukų nesudrėkino.
sudrėkìntinai. Prireikime reik lapus taip užlaikytus apkaitinti sudrėkintinai ant karšto garo. Susidrėkinaũ galvą, ir nustojo sopėt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.