.
dréngti, -ia, -ė, dreñgti.
1. nešiojant plėšti, draskyti, gadinti: Aš dréngiu drabužį, t. y. dėvėju tuo trūkiu. Po medžius belaipiodamas, tik drabužius dréngi. Batus dar neseniai pirkau, o jau bengu dréngti.
2. brūžinti, trinti: Nedrénk taip smarkiai nugarą, tujau kraujas bėgs.
3. smarkiai eiti, bėgti: Drénk namo, ba tau bernai ketina duot pirtį. Ko tu čia dréngiesi (grūdiesi) ?. išdykauti: Drengiasi kaip arkliai visą dieną!
apdréngti. apnešioti, aptrinti, apdėvėti: Apdaras ant jos buvo apdrengtas, ji pati pablyškusi.
atidréngti
1. atkapoti: Piršlys keltuvių rytą atidréngė sūrio gabalus ir dalijo visims.
2. smarkiai atbėgti, ateiti: Aure vyras atidréngia.
išdréngti
1. išplėšti, išdraskyti, ištrinti: Vaikai beveizant kelnėms krites išdrénga, mat važiuoja, velniukai, subinvažais.
2. greitai išeiti, išbėgti: Ilgai nelaukęs išdréngė namo.
nudréngti
1. nuplėšti, nunešioti, nutrinti: Nudréngei batus, drabužį, t. y. nešiodamas ant nieko pavertei. Kaip tu teip greitai i nudréngei tokius naujus kailinius? Visi anos daiktai nudrengtì. Nusidréngė gerąjį šarką. Tos šliurės visai nusidréngė.
2. smarkiai nueiti, nubėgti: Nudréngė vienas neatsisveikinęs.
padréngti. patrinti, paplėšti: Padréngėm batelius vakaruško [je].
pradréngti. praplėšti, pratrinti: Jau tu ir pradréngęs kelnių kelius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.