apdribti

drìbti, drim̃ba (drem̃ba), -o.

1. kristi (kokiai tirštai masei): Tešla drim̃ba nuo ližės. Košė drìbo iš bliū̃do, o smetonas iš puodo. Kumelei drim̃ba iš nosies [snargliai] – serga geležuonėm. Iš piktumo jam neit seilės drim̃ba. Levas kaip kalnas atbėga išsižiojęs, putos drimba iš nasrų. Nug arklių putos drimba. smarkiai lietis, tekėti: Vanduo drim̃ba nuo stogo. | Šiemet akim neregiu, ašaros drim̃ba.

2. virsti, griūti, pulti: Kad dribaũ nuo arklio kaip maišas. Ėjau, kad dribaũ ant viedrų – abu išpyliau. Bevydamas kiškį kad dribaũ, net koją išsisukiau. Žmogus, ašvienis, kurs greitai drimba, tas drabnas. Geriaus į kalną lipti, neg dribti. kristi, byrėti: Pražilau, dančpalaikiai baigia drìbt. Vežimas, krestel [ėj] ęs nuo kranto, suiro, ir bastučių galvos pradėjo dribti į vandenį.

3. gultis (pailsėti, pamiegoti): Pavargęs kai drìbo, tai tik kitoj dienoj tenubudo. Lamsargis dribo lovon ir išmiegojo iki vakaro.

4. šlapiai, smarkiai snigti: Drim̃ba lauke sniegas ubago kąsniais. Kad ėmė šlapdriba drìbti ir drìbo par kiaurą dienelę. Kad ėmė drìbt, ėmė snigt – privertė sniego lig stogui. Kad ėmė drìbtienai, pustytienai, nosies neiškiši. Sninga, drimba, rasa krimta ant mano žirgelio.

5. smukti, leistis žemyn: Per didelė kepurė, vis ant akių drim̃ba. Viena siena drim̃ba, reiks duot ramsčiai. Riečiant reikia dažnai sutraukyt mẽtmenys – nedrìbs kraštai. glebti: Ligonis tep įsisirgo, kad net ant kojų drim̃ba. Gula galva, drim̃ba koja.

6. sirgti ir dėti minkštus kiaušinius. Šiemet vištos labai drem̃ba. Prilesusios vabalų vištos pradėjo drìbt.

7. linkti, kumpti: Kuolas drim̃ba, o akmenio negali iškelt. Jau šito lanko neužlenksi, jau drim̃ba (klumpa) . | Senis norėt dar patrepsėt – kojos drim̃ba.
į ãkį drìbti labai patikti: Jam Zosė baisiai drem̃ba į ãkį.
antdrìbti.

1. užkristi: Antdrìbo daug purvo ant sėdynės.

2. užvirsti: Jis antsidrìbo ant manęs.
apdrìbti

1. apkristi, apsidrėbti: Stalas apdrìbęs. Labai išsikėlė tešla, net bliūdas apdrìbo. Karvės nešvariai užlaikomos, mėšlu apsidrìbusios.

2. šlapiai, smarkiai apsnigti: Apdrìbo mernu sniegu drabužiai. Lig parvažiavau, visą apdrìbo.

3. aptižti, apibliūkšti: Grybai jau nedygsta, randami tik seni, apdrìbę. | Toks riebus tas vaikas, kad neit veidai apdrìbę. apglebti, nusilpti: Ale tu visai apdribai, dabar aš taũ viena ranka parmetu.

4. apsipešti, apkristi: Vaikščioja su apdrìbusiais marškiniais. Jos bliuskelė aplink apdribus. Vaikščioja su apdribusiom kelinėm.

5. atšipti: Apdrìbo dalgio ašmens.
atidrìbti.

1. atsigulti, atvirsti, sunkiai atsisėsti: Kogi čia atsidribaĩ ant mano lovelės! Gulk lovon, ko ne vietoj atsidribaĩ! Atvažiavęs iš turgaus kaip atsidribo, tai ir tebedrybso. Pasisveikino, numetė kepurę ir sunkiai atsidribo už stalo.

2. nukarti: Tai juodžiukei [karvei] turėt greit reik – tešmuo toks atidrìbęs kapso.
įdrìbti.

1. įkristi, įpulti: Žmogus įdrìbo šulnin. Įdribo į strošną purvyną.

2. atsigulti, įgriūti: Jis dribte įdribo į apdžiūvusį šieno plaką. Atėjęs girtas įsidribo nenusivilkęs svetimon lovon ir išmiegojo lig rytui.

3. susmukti, suglebti: Veilokai indribę, nebus tokie gražūs.

4. įlinkti, įlūžti: Tokis, rodos, buvo gražus ąžuolaitis, o lenkiau pavažą, ir indrìbo.
į šìrdį įdrìbti įstrigti į atmintį: Man ta giesmė įdribo į širdį: kur aš eisiu, vis ją giedu.
išdrìbti.

1. iškristi (kokiai tirštai masei): Išdribo košė par kraštus bliūdo. Kad duosiu kuolu per galvą, tai ir smagenai išdribs. Kelis, t. y. purvas iš kelio, išsidrim̃ba (išsidrabsto bevažinėjant).

2. išgriūti, išpulti, išvirsti: Tik neišdribaũ iš obelės. Maišas kad kiek neišdribo iš rankų. Vaikas išdribo pro langą.

3. sutingus atsigulti, išvirsti: O kaip išdrìbę visi – tik pūkščia, tik miega. prie žemės palinkti. Šiemet rugiai labai išdribę.

4. atsikelti: Tu šiandien anksti išdribaĩ.

5. šlapiai, smarkiai prisnigti: Ir sniego kiek išdrìbo. Sniego kad ir išdrìbs, bet žiemos nebebūs.

6. sustorėti, nutukti: Padribagurklis žmogus, kurio pakaklė išdrìbus. Buvo toks gražus kumelys, ė dabar išdrìbo pilvan. Išdrìbus, išpliurus jin – karvapilvė.

7. išsitempti, išsitampyti: Tai medžiagos – išdrìbo kaip maišas.

8. smarkiai išaugti, išstypti: Tėvai tokie maži, iš kur vaikas taip išdrìbo. Tankiai mama už ausų pešiojo, dėl to paaugau toks išdrìbęs.
nudrìbti.

1. nukristi gabalais (kokiai tirštai masei): Košė par kraštą bliūdo nudrìbo.

2. nugriūti, nupulti: Nelipk ant stogo – nudribsì. Ale kaip nudribaũ nuo skadų, tai nuo to čėso krūtinę sopa, ir gana. Saugok vaiką, kad nenudrìbt nuo suolo. Pašauta antis nudribo vandenin.

3. atsigulti, nugriūti: Pavalgo ir laukia, kur nudribti ir miegoti.

4. nukarti: Vėliavos kybojo nudrìbusios – nė mažiausio nebuvo vėjelio. Kuinas turėjo kreivas kojas, nudribusias ausis, akis įdubusias. Kasos, į užpakalį nudribusios, vėjo sklaidomos plaikstės. Antakiai žemai nudribę. Nudribę drabužiai.

5. nusileisti, nusėsti: Durys nudribo – neužsidaro.

6. staiga susenti, sumenkėti: Laikėsi laikėsi žmogus ir nudrìbo. Ją gydydamas pats su sveikata nudrìbo.
širdìs nudrìbo pasidarė bloga, nemalonu: Man žiūrint an juos, širdìs nudrìbus – gyvena kaip galvijai. Bet čia atsiminė du pūru sėmenų, prižadėtų pasėti, ir širdis nudribo.
padrìbti.

1. atsigulti, pargriūti (miegoti): Dribt padrìbo, atsikėlė ir vėl eina. Bet kame po lazdynu padribęs skaniai išmiegu naktį. Kažin kas drybsąs toj lovoj kai stuobris padribęs.

2. šlapiai, smarkiai pasnigti: Tada sniego padrìbo, ale šalčio nebuvo.

3. tekėti, bėgti: Padribusios (varvančios) akys.

4. nukarti, susmukti: Jau ir jo gurklys padrìbęs. Veidai truputį padribę – kada nors jos būta riebesnės. Gera pienui karvė, kad pagurklis padribęs. Rytą vėjas staiga nutilo, ir mūsų laivo burės padribo. Senio ūsai padribę žemyn. Koki čia marti, koki ne martelė: akelėm pažvilusiom, lūpelėm padribusiom. sutingti, susmukti: Prieš lietų taip padrìbęs esmu.

5. nusileisti, nusėsti (žemyn): Važelis padrìbo žemyn. Da padrìbs žemyn [durelės],
paskui nebeatadarysi.

6. išsitampyti: Perkelis traukiasi, o drobė padrim̃ba – užleist nereikia.

7. baigtis, eiti prie pabaigos: Kožnoj apygardoj, žiemai padrimbant, visas svietas tiekės visuotinai: alų darė, pyragus, žuvį, meisą kepė.

8. palinkti: Vienas sparas kiek padrìbo, bus nelygus stogas.
pardrìbti.

1. pargriūti, parkristi: Ėjo ėjo ir pardrìbo.

2. atsigulti: Visas sutingęs pardribo po obelia ir užmigo.
pérdribti.

1. atsigulti, numigti: Pérdribk kiek, ir tuojau bus lengviau.

2. perkristi, peralkti: Bėriukas pardribęs, išalkęs.
pridrìbti.

1. prikristi (tirštos masės).

2. pribyrėti: Tik pajudinau, kad pridribo obuolių – pilna žemė.

3. smarkiai, šlapiai prisnigti: Per vieną naktį beveik iki langų pridrìbo. Pridrìbo rugiai sniego, bet duona tą rudenį buvo gera.
sudrìbti.

1. parvirsti, pargriūti, susmukti: Koja jam slistelėjo, ir sudrìbo. Karvė sudrìbo vidury kelio ir kadgi beatsikeltų. Prisigėrė ir sudrìbo kaip maišas. Sudrìbo boba iš išgąsčio žemėn, pritūpė kaip višta. prie žemės palinkti, išgulti: Bulvienokai tokie dideli, visi sudrìbę vagose. Dabar dobìlai da nesudribę, kai suauga, tai sudrem̃ba. sugriūti: Sudrìbo tas namas – senas buvo.

2. sugulti (pailsėti, pamiegoti): Privargę sudrìbo visi ant žemės ir sumigo. Ko jūs sudribot be vakarienės?

3. sutižti, susileisti: Pasenusių, sudribusių uogų niekas neperka. subliūkšti: Sudrìbo jau ir jos lašiniai (sulyso) . Žmogui sumenkėjus, sudrim̃ba jam drabužiai ant kūno. | Nuo didelės kaitros medžių lapai sudrìbo. | Perdurta dviračio guma sudribo. Sudrim̃ba (aulai).

4. nusilpti, suglebti: Sudribęs žmogus. Į senystą visi sudrim̃ba. Senis visai sudrìbo – nė į lovą neįlipa. Sudrìbk, kad aš nepakelčiau. Ligonė pagulta ligos sudribusi – neturi tvirtų raumenų kūne, kaip lepšė ištižusi plerpso. Tas gulėjo sudribęs visu savo milžinišku kūnu. Boba vaikšto kaip višta sudribusi. Sudrìbęs, ir klynas padribęs. Iš pirties išėjęs sudrimbi (skaudus patyrimas moko) . sutingti: Pakol gaspadorius dirba, tai [bernas] sudribęs valkiojasi.

5. apsnūsti: Nunešk į lovą paguldyt [vaiką] – sudribo miegu ir nepaeina.

6. dėti minkštus kiaušinius. Vištos kai kada pavasarį sudrim̃ba. Kaip tiktai pavasarį atsiranda vabalų, tai vištos ir sudrem̃ba. Pilkoja višta sudrìbo, gal jau reiks pjaut.
uždrìbti

1. užkristi (ko tiršto) .

2. šlapiai, smarkiai užsnigti: Už pastogės daug sniego uždrìbo. Uždribs takus [sniegas],
ir nebatsižinsiu kelio.

3. užkristi, užslinkti, užsileisti: Ant akių plaukai uždrìbę, ir nesusišukuoja. Ir vienas kitas sėdos, dar nieko nematydamas uždribusiom nuo ilgo miego akim.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>drìbti, </b>drim̃ba (drem̃ba), -o. <br/>1. <span class="explanation">kristi (kokiai tirštai masei): </span> Tešla drim̃ba nuo ližės. Košė drìbo iš bliū̃do, o smetonas iš puodo. Kumelei drim̃ba iš nosies [snargliai] – serga geležuonėm. Iš piktumo jam neit seilės drim̃ba. Levas kaip kalnas atbėga išsižiojęs, putos drimba iš nasrų. Nug arklių putos drimba. <span class="explanation">smarkiai lietis, tekėti: </span> Vanduo drim̃ba nuo stogo. | Šiemet akim neregiu, ašaros drim̃ba. <br/>2. <span class="explanation">virsti, griūti, pulti: </span> Kad dribaũ nuo arklio kaip maišas. Ėjau, kad dribaũ ant viedrų – abu išpyliau. Bevydamas kiškį kad dribaũ, net koją išsisukiau. Žmogus, ašvienis, kurs greitai drimba, tas drabnas. Geriaus į kalną lipti, neg dribti. <span class="explanation">kristi, byrėti: </span> Pražilau, dančpalaikiai baigia drìbt. Vežimas, krestel [ėj] ęs nuo kranto, suiro, ir bastučių galvos pradėjo dribti į vandenį. <br/>3. <span class="explanation">gultis (pailsėti, pamiegoti): </span> Pavargęs kai drìbo, tai tik kitoj dienoj tenubudo. Lamsargis dribo lovon ir išmiegojo iki vakaro. <br/>4. <span class="explanation">šlapiai, smarkiai snigti: </span> Drim̃ba lauke sniegas ubago kąsniais. Kad ėmė šlapdriba drìbti ir drìbo par kiaurą dienelę. Kad ėmė drìbt, ėmė snigt – privertė sniego lig stogui. Kad ėmė drìbtienai, pustytienai, nosies neiškiši. Sninga, drimba, rasa krimta ant mano žirgelio. <br/>5. <span class="explanation">smukti, leistis žemyn: </span> Per didelė kepurė, vis ant akių drim̃ba. Viena siena drim̃ba, reiks duot ramsčiai. Riečiant reikia dažnai sutraukyt mẽtmenys – nedrìbs kraštai. <span class="explanation">glebti: </span> Ligonis tep įsisirgo, kad net ant kojų drim̃ba. Gula galva, drim̃ba koja. <br/>6. <span class="explanation">sirgti ir dėti minkštus kiaušinius</span>. Šiemet vištos labai drem̃ba. Prilesusios vabalų vištos pradėjo drìbt. <br/>7. <span class="explanation">linkti, kumpti: </span> Kuolas drim̃ba, o akmenio negali iškelt. Jau šito lanko neužlenksi, jau drim̃ba <span class="explanation"> (klumpa) </span>. | Senis norėt dar patrepsėt – kojos drim̃ba. <br/><b> į ãkį drìbti</b> <span class="explanation">labai patikti: </span> Jam Zosė baisiai drem̃ba į ãkį. <br/><b>antdrìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užkristi: </span> Antdrìbo daug purvo ant sėdynės. <br/>2. <span class="explanation">užvirsti: </span> Jis antsidrìbo ant manęs. <br/><b>apdrìbti</b><br/>1. <span class="explanation">apkristi, apsidrėbti: </span> Stalas apdrìbęs. Labai išsikėlė tešla, net bliūdas apdrìbo. Karvės nešvariai užlaikomos, mėšlu apsidrìbusios. <br/>2. <span class="explanation">šlapiai, smarkiai apsnigti: </span> Apdrìbo mernu sniegu drabužiai. Lig parvažiavau, visą apdrìbo. <br/>3. <span class="explanation">aptižti, apibliūkšti: </span> Grybai jau nedygsta, randami tik seni, apdrìbę. | Toks riebus tas vaikas, kad neit veidai apdrìbę. <span class="explanation">apglebti, nusilpti: </span> Ale tu visai apdribai, dabar aš taũ viena ranka parmetu. <br/>4. <span class="explanation">apsipešti, apkristi: </span> Vaikščioja su apdrìbusiais marškiniais. Jos bliuskelė aplink apdribus. Vaikščioja su apdribusiom kelinėm. <br/>5. <span class="explanation">atšipti: </span> Apdrìbo dalgio ašmens. <br/><b>atidrìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsigulti, atvirsti, sunkiai atsisėsti: </span> Kogi čia atsidribaĩ ant mano lovelės! Gulk lovon, ko ne vietoj atsidribaĩ! Atvažiavęs iš turgaus kaip atsidribo, tai ir tebedrybso. Pasisveikino, numetė kepurę ir sunkiai atsidribo už stalo. <br/>2. <span class="explanation">nukarti: </span> </span> Tai juodžiukei [karvei] turėt greit reik – tešmuo toks atidrìbęs kapso. <br/><b>įdrìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įkristi, įpulti: </span> Žmogus įdrìbo šulnin. Įdribo į strošną purvyną. <br/>2. <span class="explanation">atsigulti, įgriūti: </span> Jis dribte įdribo į apdžiūvusį šieno plaką. Atėjęs girtas įsidribo nenusivilkęs svetimon lovon ir išmiegojo lig rytui. <br/>3. <span class="explanation">susmukti, suglebti: </span> Veilokai indribę, nebus tokie gražūs. <br/>4. <span class="explanation">įlinkti, įlūžti: </span> Tokis, rodos, buvo gražus ąžuolaitis, o lenkiau pavažą, ir indrìbo. <br/><b> į šìrdį įdrìbti</b> <span class="explanation">įstrigti į atmintį: </span> Man ta giesmė įdribo į širdį: kur aš eisiu, vis ją giedu. <br/><b>išdrìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iškristi (kokiai tirštai masei): </span> Išdribo košė par kraštus bliūdo. Kad duosiu kuolu per galvą, tai ir smagenai išdribs. Kelis, t. y. purvas iš kelio, išsidrim̃ba (išsidrabsto bevažinėjant). <br/>2. <span class="explanation">išgriūti, išpulti, išvirsti: </span> Tik neišdribaũ iš obelės. Maišas kad kiek neišdribo iš rankų. Vaikas išdribo pro langą. <br/>3. <span class="explanation">sutingus atsigulti, išvirsti: </span> O kaip išdrìbę visi – tik pūkščia, tik miega. <span class="explanation">prie žemės palinkti</span>. Šiemet rugiai labai išdribę. <br/>4. <span class="explanation">atsikelti: </span> Tu šiandien anksti išdribaĩ. <br/>5. <span class="explanation">šlapiai, smarkiai prisnigti: </span> Ir sniego kiek išdrìbo. Sniego kad ir išdrìbs, bet žiemos nebebūs. <br/>6. <span class="explanation">sustorėti, nutukti: </span> Padribagurklis žmogus, kurio pakaklė išdrìbus. Buvo toks gražus kumelys, ė dabar išdrìbo pilvan. Išdrìbus, išpliurus jin – karvapilvė. <br/>7. <span class="explanation">išsitempti, išsitampyti: </span> Tai medžiagos – išdrìbo kaip maišas. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai išaugti, išstypti: </span> Tėvai tokie maži, iš kur vaikas taip išdrìbo. Tankiai mama už ausų pešiojo, dėl to paaugau toks išdrìbęs. <br/><b>nudrìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nukristi gabalais (kokiai tirštai masei): </span> Košė par kraštą bliūdo nudrìbo. <br/>2. <span class="explanation">nugriūti, nupulti: </span> Nelipk ant stogo – nudribsì. Ale kaip nudribaũ nuo skadų, tai nuo to čėso krūtinę sopa, ir gana. Saugok vaiką, kad nenudrìbt nuo suolo. Pašauta antis nudribo vandenin. <br/>3. <span class="explanation">atsigulti, nugriūti: </span> Pavalgo ir laukia, kur nudribti ir miegoti. <br/>4. <span class="explanation">nukarti: </span> </span> Vėliavos kybojo nudrìbusios – nė mažiausio nebuvo vėjelio. Kuinas turėjo kreivas kojas, nudribusias ausis, akis įdubusias. Kasos, į užpakalį nudribusios, vėjo sklaidomos plaikstės. Antakiai žemai nudribę. Nudribę drabužiai. <br/>5. <span class="explanation">nusileisti, nusėsti: </span> Durys nudribo – neužsidaro. <br/>6. <span class="explanation">staiga susenti, sumenkėti: </span> Laikėsi laikėsi žmogus ir nudrìbo. Ją gydydamas pats su sveikata nudrìbo. <br/><b> širdìs nudrìbo</b> <span class="explanation">pasidarė bloga, nemalonu: </span> Man žiūrint an juos, širdìs nudrìbus – gyvena kaip galvijai. Bet čia atsiminė du pūru sėmenų, prižadėtų pasėti, ir širdis nudribo. <br/><b>padrìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsigulti, pargriūti (miegoti): </span> Dribt padrìbo, atsikėlė ir vėl eina. Bet kame po lazdynu padribęs skaniai išmiegu naktį. Kažin kas drybsąs toj lovoj kai stuobris padribęs. <br/>2. <span class="explanation">šlapiai, smarkiai pasnigti: </span> Tada sniego padrìbo, ale šalčio nebuvo. <br/>3. <span class="explanation">tekėti, bėgti: </span> Padribusios <span class="explanation"> (varvančios) </span> akys. <br/>4. <span class="explanation">nukarti, susmukti: </span> Jau ir jo gurklys padrìbęs. Veidai truputį padribę – kada nors jos būta riebesnės. Gera pienui karvė, kad pagurklis padribęs. Rytą vėjas staiga nutilo, ir mūsų laivo burės padribo. Senio ūsai padribę žemyn. Koki čia marti, koki ne martelė: akelėm pažvilusiom, lūpelėm padribusiom. <span class="explanation">sutingti, susmukti: </span> Prieš lietų taip padrìbęs esmu. <br/>5. <span class="explanation">nusileisti, nusėsti (žemyn): </span> Važelis padrìbo žemyn. Da padrìbs žemyn [durelės], paskui nebeatadarysi. <br/>6. <span class="explanation">išsitampyti: </span> Perkelis traukiasi, o drobė padrim̃ba – užleist nereikia. <br/>7. <span class="explanation">baigtis, eiti prie pabaigos: </span> Kožnoj apygardoj, žiemai padrimbant, visas svietas tiekės visuotinai: alų darė, pyragus, žuvį, meisą kepė. <br/>8. <span class="explanation">palinkti: </span> Vienas sparas kiek padrìbo, bus nelygus stogas. <br/><b>pardrìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pargriūti, parkristi: </span> Ėjo ėjo ir pardrìbo. <br/>2. <span class="explanation">atsigulti: </span> Visas sutingęs pardribo po obelia ir užmigo. <br/><b>pérdribti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsigulti, numigti: </span> Pérdribk kiek, ir tuojau bus lengviau. <br/>2. <span class="explanation">perkristi, peralkti: </span> Bėriukas pardribęs, išalkęs. <br/><b>pridrìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prikristi (tirštos masės). </span> <br/>2. <span class="explanation">pribyrėti: </span> Tik pajudinau, kad pridribo obuolių – pilna žemė. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai, šlapiai prisnigti: </span> Per vieną naktį beveik iki langų pridrìbo. Pridrìbo rugiai sniego, bet duona tą rudenį buvo gera. <br/><b>sudrìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">parvirsti, pargriūti, susmukti: </span> Koja jam slistelėjo, ir sudrìbo. Karvė sudrìbo vidury kelio ir kadgi beatsikeltų. Prisigėrė ir sudrìbo kaip maišas. Sudrìbo boba iš išgąsčio žemėn, pritūpė kaip višta. <span class="explanation">prie žemės palinkti</span>, išgulti: Bulvienokai tokie dideli, visi sudrìbę vagose. Dabar dobìlai da nesudribę, kai suauga, tai sudrem̃ba. <span class="explanation">sugriūti: </span> Sudrìbo tas namas – senas buvo. <br/>2. <span class="explanation">sugulti (pailsėti, pamiegoti): </span> Privargę sudrìbo visi ant žemės ir sumigo. Ko jūs sudribot be vakarienės? <br/>3. <span class="explanation">sutižti, susileisti: </span> Pasenusių, sudribusių uogų niekas neperka. <span class="explanation">subliūkšti: </span> Sudrìbo jau ir jos lašiniai <span class="explanation"> (sulyso) </span>. Žmogui sumenkėjus, sudrim̃ba jam drabužiai ant kūno. | Nuo didelės kaitros medžių lapai sudrìbo. | Perdurta dviračio guma sudribo. Sudrim̃ba (aulai). <br/>4. <span class="explanation">nusilpti, suglebti: </span> Sudribęs žmogus. Į senystą visi sudrim̃ba. Senis visai sudrìbo – nė į lovą neįlipa. Sudrìbk, kad aš nepakelčiau. Ligonė pagulta ligos sudribusi – neturi tvirtų raumenų kūne, kaip lepšė ištižusi plerpso. Tas gulėjo sudribęs visu savo milžinišku kūnu. Boba vaikšto kaip višta sudribusi. Sudrìbęs, ir klynas padribęs. Iš pirties išėjęs sudrimbi <span class="explanation"> (skaudus patyrimas moko) </span>. <span class="explanation">sutingti: </span> Pakol gaspadorius dirba, tai [bernas] sudribęs valkiojasi. <br/>5. <span class="explanation">apsnūsti: </span> Nunešk į lovą paguldyt [vaiką] – sudribo miegu ir nepaeina. <br/>6. <span class="explanation">dėti minkštus kiaušinius</span>. Vištos kai kada pavasarį sudrim̃ba. Kaip tiktai pavasarį atsiranda vabalų, tai vištos ir sudrem̃ba. Pilkoja višta sudrìbo, gal jau reiks pjaut. <br/><b>uždrìbti</b><br/>1. <span class="explanation">užkristi (ko tiršto) </span>. <br/>2. <span class="explanation">šlapiai, smarkiai užsnigti: </span> Už pastogės daug sniego uždrìbo. Uždribs takus [sniegas], ir nebatsižinsiu kelio. <br/>3. <span class="explanation">užkristi, užslinkti, užsileisti: </span> Ant akių plaukai uždrìbę, ir nesusišukuoja. Ir vienas kitas sėdos, dar nieko nematydamas uždribusiom nuo ilgo miego akim.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.