apdrikti

drìkti, driñka, -o.

1. driektis, draikytis, taršytis: Linai nuo vėjo driñka ant kraikos, t. y. draikos. Driñka šiaudai visur, kai neši kūlį, t. y. draikai tik takus. Siūlai į visas puses driñka. Plaukai driñka nesupinti. | Nuo vidudienio driko sniegas. painiotis: Kurgi negėręs, kad kalbelė driñka.

2. sklisti, krikti: Avys, šunį pamačiusios, ėmė drikti. Mintis nesiliovė drikusi iš jo nelaimingos galvos.

3. lysti, liesėti: Brolis padrìko, ir tu jau drinkì, t. y. liesti.

4. siusti, trakti: Kaip trako mėnuo užeina, drinka šuo, t. y. tranka, trista.
apdrìkti. apsidraikyti, apsivelti: Ana plaukais apdrìkusi, t. y. apsileidusi. Nevaikščiok, kur linus braukia: visas spaliais apdriksi.
išdrìkti.

1. išsidriekti, išsidraikyti, susipainioti, susivelti: Išdriko tavo siūlai iš kamuolio, t. y. išsitęsė, susipainiojo. Viena ranka prilaikė išdrikusius ant suprakaitavusio veido plaukus. | Nestiprių šerių šepetys, kad taip išdrìko. atsidrėbti: Ji pūkštė išdrikusi ant suolo.

2. pakrikti, suirti: Jis negalįs pakęsti išdrikusio dukters būdo.
išdrìkusiai. Ponas, labai išdrikusiai gyvendamas, prisižėbėjo iš visur skolos. pasileisti, išdykti: Vaikai išdrìko, negali nė susitvarkyti su jais. pagesti: Darbštūs, neišdrikusių nervų.

3. iškrikti, pasklisti, išsisklaidyti: Avys, šunį pamačiusios, išdrìko.

4. greitai išaugti: Kokia ten pana – išdrìko tik šiemet.

5. sumišti: Tas mano kaimynas išdrikęs žiūria kaip avinas į aptieką.
nudrìkti. nusidriekti, nukarti: Žili jo plaukai ilgi ir nudrikę. Ant kėdžių nudrikę maskatavo išlankstyti piešiniai. Kad beržo draikos y [ra] nudrikusios, vadinas padraikotas beržas.
padrìkti.

1. pasidriekti, išsidraikyti: Šiaudai padriko po visą kiemą. Siūlai iš kamuolio padrìko. Jis perbraukė ranka per savo padrikusius plaukus.

2. pasklisti, pakrikti, išplisti: Neleisk karvėms padrìkt, ba nesuvarinėsi. Neaiškus debesys padriko ten, kur giedojo varnėnai ir čirškė žvirbliai. Reta kam berūpi jo visur padrikę raštai.

3. sulysti, suliesėti: Drikte padrìko arkliai, t. y. sulieso.
sudrìkti.

1. susipainioti, susivelti, susitaršyti: Linai pakloti ant kraikos sudrìko, t. y. surizgo. Linai sudrìkę (minant susivėlę) . Sudrìko, susiraitė žirniai po lietaus, kaip čia reikės ir nupjaut. Kviečiai sudrìkę, negali paimt nei su dalgiu, nei su pjautuvu. Šiemet daug varpų nuskapos – rugiai sudrìkę. Plaukai sudrìkę, susišukuok. Ir sudriko valgančių ir geriančių eilės. | Spąstai sudriko, o mes išsisukom. Žabangai jų tur sudrikti.

2. sumišti: [Jis] visai sudrinka ir, kaip visuomet, kada nežino, kokiu būdu išsigelbėti iš bėdos, suka savo ūsus.
uždrìkti. užkristi, apsidriekti: Šiaudai uždrìkę ant sklepo. Tėvo plaukai ant kaktos uždrikę.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdrikti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x