.
drunýti, -ìja (drùni), -ìjo. drūnýti
1. pūti, dūlėti, trūnyti: Medis dar nenupjautas, o jau drunìja. Tegu drunìja girioj, kam veši ant kiemo. Medžias drūnìja. Lietutis lijo, vainiks drūnijo, sesutė skurdžiai verkė.
2. drybsoti, miegoti, kirmyti: Tau tik drūnyt, o darbas nerūpi. Drunì kap perkūnas visą dieną, tau niekas ne galvoj.
apdrunýti. apipūti, aptrūnyti: [Bėra] tik keletas peraugusių ir apdrūnijusių medžių. Tvora jau sena, apdrūnìjus.
išdrunýti. išgulėti, išdrybsoti: Perdien išdrūnìjo, nebuvo nei atsikėlęs.
padrunýti. papūti, patrūnyti: Padrūnìjęs alksnis gera drožti.
sudrunýti. supūti, sutrūnyti: Grabas buvo sudrunìjęs – stuktelėjau, ir subyrėjo į pelenus. Sudrunìjusi kvaja (pušis) . Nestok ant tos šakos: ji visa sudrūnìjus. Vainikėlis čiūto, sudrūnijo čiūto. Ir kankliai sudrunìję, ir striūnos surūdiję. Europoje ta viduramžio tvarka jau buvo sudrūnijusi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.