drỹkti, -sta, -o.
1. driektis, tįsti: Seilė tavo drỹksta kaip jaučio. Baltymė pauto (kiaušio) drỹksta. Drỹkstanti (tįstanti) šmanta, tyrė, sriuba. Drỹksta šiaudai (iš vežimo). Apyniai drỹksta nuo karties. Pasaitas nuo kelnių nutįsęs drỹksta. Drỹko žvaigždės šįryt, t. y. nupuolė, regis.
2. greitai augti: Tavo dukra žymiai drỹksta, t. y. auga kaip kanapė.
3. irti, driksti: Vilnos pačios drỹksta į siūlus, nereik nė taisyti, kad yr šilta troba verpant.
apdrỹkti.
1. apsileisti, apsitaršyti, apsidriekti: Plaukais apdrỹkusi nepaslenka nė susišukuoti. Vandens plotas blyksojo apdrykęs juodais šešėliais.
2. apirti, apdriksti: Drykte apdrỹkę tavo budinkai, t. y. apkydę, nutrūkę.
širdìs apdrỹko pasidarė negera: Nu medaus munie ir širdìs apdrỹko. Skaito, skaito, i širdìs apdrỹksta.
išdrỹkti.
1. ištįsti, išsidriekti: Karvei seilė išdryko. Išdryko per visą aslą [siūlai]. Išdrỹko lyg žarnagalys [virvė]. Auga pagal žemę, išdrỹksta po visą dirvą, net už kojų kliūva. Buvo kaži koks mėsgalys išdrykęs iš vežimo. | Kojos užkliuvo, ir išdrỹko [ant pilvo]. susitaršyti: Išdrỹkę rugiai, volais susisukę. Radau išdrykusį kūlį šiaudų. Išdrykęs (palaidais marškiniais) vaikščioju.
2. pasileisti, pagesti: Mieste vaikai labai išdrỹksta. Žmogus neturi išdrykti po visokias užgaidas.
3. išsklisti, išsisklaidyti: Retos išdrỹkusios žolikės – neverta nė pjauti.
4. greitai išaugti, ištįsti: Išdrỹko vaikas. Išdrỹkęs kaip sliekas, kaip žardas. Išdrỹkęs jaunas žmogus.
nudrỹkti.
1. nusidriekti, nutįsti: Kasos nudrỹko ant pečių. Nudrỹkusios kasos mergos drykso. Nudrỹkusios kekės vašoklių. Nudrỹkusios galvelės žolių. Debesys tokie nudrykę. Apyniai nuo karties nudrỹkę. Nudrỹkęs skvernas. Senukas dideliais nudrykusiais ūsais. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Rėžiai nudrykę į rytus. Ta nuo žvaigždžių nudrykstančioji šviesa dar po visam nepažįstama tebyr.
2. nuplyšti, nudriksti: Tas mano burnosiukas jau visai nudrykęs.
padrỹkti.
1. pasidriekti, nusvirti: Padrỹksta beržai. atsidrėbti, atsigulti: Negražu, kad vaikas pasidrỹks, t. y. atsiguls, susiružins svetimo [je] lovo [je].
2. greitai paaugti, ištįsti: Padrỹkęs vaikas, t. y. greitai paaugęs.
pérdrykti. labai išaugti, ištįsti: Kad yra ilgas, tęvas, sako párdrykęs žmogus.
razdrỹkti. pagesti, pasileisti: Razdrỹkęs svietas.
sudrỹkti.
1. susipainioti, susivelti: Siūlai sudrỹkę. Gijos tokios sudrỹkusios, negal nė beišpainioti.
2. pasibaigti, suvargti: Sudrỹkusi jau motriška, pasibengusi.
3. išdrykti 4: Aukštas žmogus, sudrỹkęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.