apdūkti

dū̃kti, -sta, -o.

1. eiti dujoms, kvėptis, vadėtis, garuoti: Dū̃ksta alus iš verpėlės. Apvyniai dū̃ksta ir išdūko. Sudeginta kava [reikia] tuoj supilti į puodą, troškiai uždengti, kad nedūktų. | Ir dūksta kaip batviniai be meisos.

2. labai pykti, niršti: Aš nežinau, ko jis ant manęs dū̃ksta, aš anam nėko nepadariau. Ai žmogau, pasimislyk, kam dūkstì taipo, kam keiki taip išsižiojęs!. Ale dūkstąsis tėvas dar vis nepaliovė jį skaudžiai mušti.
dūktinaĩ. Španiolai prieš Vokytiją dūktinai yra įnirtę.

3. eiti iš galvos, kvaišti, trakti: Tu dūksti kaip padūkėlis, t. y. eini iš proto. Ko dar̃ dūkstì kap durnavotas. Ko dūksti lyg durnaropių pririjęs. Girtas dūksta kai drignių užėdęs.

4. siusti, sirgti pasiutimo liga: Meitėlis dūksta, net an sienų lipa. Šuo dū̃ksta.

5. šėlti, smarkauti, siausti, išdykauti: Tie vaikai dū̃ksta ir dū̃ksta be nustojimo. Bernai su mergom dū̃ko per visąnakt iki trečiųjų gaidžių. Vakar dū̃kom kuokinėj – visi šlapi buvom. Per visą dieną dūkstì po sodžių, o su namais nesirūpini. Anos šalies svotelių po ažantį blusos dūksta. Pasikinko pačius dūkstančiuosius [arklius]. Jis dūkęs, boba dar dūkesnė. Dūksta kaip kuilys po daržą. Dūkęs kaip šeškus. siausti, siautėti: Dū̃ksta viesula. Pūga vis labiau siuto, vėjas dūko. Šlama girios, dūksta vėjas svetimam kraštely. Vakaruose vis labiau dūko fašizmas. Priešai po mūsų kraštą dūko. Baisioji naktis, dūktinoji diena.

6. ūžti, lakstytis: Degloji meitelių pradėjo dū̃kt, nebeėda nieko.

7. zylioti: Karvė dūksta – musių daugybė.

8. smarkiai bėgti, lėkti: Kur dabar dūkstì pasikinkęs arklį? Galėsi dūkti per laukus [su automobiliu].
apdū̃kti.

1. truputį nudūkti, nusikvėpti: Nebesmarkus alus, apdū̃kęs.

2. apkvaišti, apsvaigti, apduiti: Gal apdūkaĩ, kad tokiam lietuj važiuoji iš namų! Nėra ko gintis, buvau stipriai apdūkęs (įsigėręs) . Visi pagonai gėrė jos vyno, todėl pagonai taip apdūko.

3. truputį padūkti, pasiusti: Apdū̃kęs šuo.
atidū̃kti.

1. nusikvėpti, nudūkti: Sriuba, alus, viralas atidūkęs, skystas.

2. atsišėlti: Nustokit, atsidūksta, kai vieni liksta.

3. atbėgti dūkstant: Daktaras pažiūrėjo į atidūkstantį gyvulį.
įdū̃kti.

1. įeiti į galvą svaigalams: Truputį įdūko ir vėl išdūko.

2. įpykti, įniršti: Parodyk jaučiui raudoną skepetą, tai kad įdūksta! Aš įdūkaũ jau, mušiu tave.

3. įsišėlti, įsisiausti: Mūsų mergos įdū̃ksta visaip (moka padūkti, palapauti, išdykauti). Įsidū̃kę vaikai nebenori nė miego.
išdū̃kti.

1. išsikvėpti, išgaruoti: Kodėl neužkiši butelio, išdū̃ks degtinė. Alus išdū̃kęs. Aklinai uždenk, kad macė neišdūktų. Paliko uzboną neuždengtą, ir alus per naktį visai išsidūko. išgaruoti iš galvos pagiriojantis: Alus jau išdū̃ko, išdūlėjo iš galvos. išgaruoti (iš galvos), išnykti (iš atminties), užsimiršti: Ką ir prisimena, greit vėl išdū̃ksta iš galvos. Tie puikūs priežadai greitai išdūkdavo iš mano galvos. Viskas, ką žinojau, rodos, išdūko man iš galvos. išnykti: Veizėk, kaip su laiku viskas išdū̃ksta. Išdū̃kę seno medžio amžiaus žymės. Praėjus ilgesniam laikui, imunitetas išdūksta.

2. išeiti iš galvos, sukvailioti: Gal tu išdūkaĩ taip kalbėdamas? Tėvas durniavo, sūnus visai išdū̃ko. Girtas išdū̃ko, t. y. iš proto išėjo. Tarp išėjusių iš galvos penkta dalis išdūko vien nuo besaikinio eikvojimo alkoholiškų gėralų.
išdū̃kusiai. Išdū̃kusiai gi tu padirbai.

3. pasiusti: Mūsų šuva išdū̃ko ir išlėkė. Ko tu lakioji kap išdūkęs.

4. pašėlti: Išdūkus merga, pati kabinasi. Išdū̃kęs tas tavo alus – nuo vienos stiklinės pasigėriau.

5. išsišėlti: Proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tas, kai jau abudu yra išsidūkę.

6. išbėgti, išlėkti: Kaži kur išdūko, išsidaužė tie mūsų žmonės!

7. išieškoti lakstant: Išdū̃ko visur ir nerado.
(kam)
galvà išdū̃ko sukvailiojo: Nuo to vieno galėjo motinai išdūkti galva.
nudū̃kti.

1. nusikvėpti: Ka darinėji, greit nudū̃ksta [alus]. Alus nudū̃kęs, t. y. nusistelbęs, nuvėsęs. Pastovėję ilgesnį laiką [vaistai] nudūksta ir kartais visiškai nustoja savo vertės. Nudūkstanti alkalija. Gerai užkalk statinę, kad alus nenusidū̃ktų.

2. nupulti bedūkstant, bešėlstant: Dūkit, dūkit ant prėslo, pamatystat, kai žemėn nudūkstat.

3. pavargti bedūkstant, bešėlstant: Vaikai parėjo visai nusidūkę.

4. nubėgti, nulėkti: Pasigėręs į miestą nudūko. Kad užkūriau vantą, tai piemens kap pasiutę nudū̃ko namo. Raitieji nudūko stačiai anų pėsčiųjų linkui.
padū̃kti.

1. pakvaišti, pasiusti: Padūkstù ant vietos, netrivoju, kai užeina skaudėt. Ar tu jau visai padūkaĩ taipo begyvendams? A padū̃ko, a papaĩko – nepažįsta savo vaiko! Iš rūpesčių galiu padūkt. Tarė padūkęs širdyj savo: „Nėra Dievo“. Padūkiausiuomi įnirtimu žudė. Vienok šis jų darbas iš tikro jau visai padūkusiųjų veikimas. | Jonas padū̃kusio (labai gero) proto. Katei padūkus, pelenai dulka. Stovi kampe pasipūtęs, lekia par laukus kaip padūkęs.
padū̃kusiai. žinotis: Į upį įmetė, ir padū̃kiatės.

2. susirgti pasiutimo liga, pasiusti: Šuo padū̃ko. Kupčius parsigando ir pamislijo, kad jo geras šuo padūko. Padū̃kęs šuva inkando piemenį.

3. kurį laiką pašėlti, pasiausti: Paleisk paršelius oran, – geriau ės padūkę. Eikiat į kiemą padūkti. | Per naktį užtenkamai padūkę, vėjai prieš rytą nutilo. Kai pasidū̃ksta vaikai, paskui ramesni esti.

4. įšėlti, įsisiausti: Ateis pavasaris, padūks vyrai, barstys žirnius, o mudu surinksiva. Padūkęs vėjas skverbėsi po mano vatinuku ir degino šonus. Tėvas didis, motina dar didesnė, sūnus padūkęs, duktė akla.

5. pradėti ką smarkiai daryti: Ka vištos padū̃ko perėt, tai nieko negali padaryt. Uogos padūko rūgti ir butelkas susprogino. Arkliai padūko bėgti, o bobos rėkti. Jis padū̃ko šokti.
padū̃kusiai. labai: Padūkusiai turi daug pinigų. Gaidienė padūkusiai graži moteris.
padū̃kęs káilis kas labai siaučia: Iš to padūkusio kailio tu ką gausi! Tai padū̃kęs káilis ta avis.
pardū̃kti. parvykti, parlėkti: Bernai pardū̃ksta iš girios baubdami (dainuodami) .
pérdūkti

1. perpykti: Jis ant manęs pérdūkęs. Senis pérdūkęs kelinta diena nešneka. Perdūkęs pašoko.

2. pervargti dūkstant, prisišėlti: Dūks dūks kaip kumelys, ligi pérsidūksta.
pradū̃kti.

1. neužšalti: Pradūkęs buvo ratukas ežere, mat šaltinis buvo.

2. praleisti laiką dūkstant, šėlstant: Visą naktį vakaruškos [e] pradūkaũ.

3. pravažiuoti, pralėkti: Kada ne kada motociklas pradūkdavo.
pridū̃kti.

1. prisikvėpti, prieiti dvoko: Iš ten ir iš čia pilnas kambarys tos smarvės pridū̃ko. Jos kurtinys (kalėjimas) buvo šaltas, pridūkęs ir baisus. Oras atsiranda troškus ir pridūkęs.

2. prišėlti: Jau gana pridū̃kot, eikit daržo ravėt. Su draugais prisidūkome iki sotumui.
sudū̃kti.

1. supykti: Seniai sudū̃kęs jis ant manęs.

2. sukvailioti: Ar sudūkaĩ tokiuo šlapiu, bjauriu keliu važiuoti! Girtas sudū̃kęs pradėjo daužyti stiklus.

3. imti ką smarkiai daryti, padūkti: Kad sudū̃ko pustyt – dangaus nebesmato. Sudū̃ko mergõs ieškot [vesti].
uždū̃kti. užpykti: Jis baisiai ant manęs uždū̃ko. Kaip uždū̃ksta, i paliekta beprotė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dū̃kti, </b>-sta, -o. <br/>1. <span class="explanation">eiti dujoms, kvėptis, vadėtis, garuoti: </span> Dū̃ksta alus iš verpėlės. Apvyniai dū̃ksta ir išdūko. Sudeginta kava [reikia] tuoj supilti į puodą, troškiai uždengti, kad nedūktų. | Ir dūksta kaip batviniai be meisos. <br/>2. <span class="explanation">labai pykti, niršti: </span> Aš nežinau, ko jis ant manęs dū̃ksta, aš anam nėko nepadariau. Ai žmogau, pasimislyk, kam dūkstì taipo, kam keiki taip išsižiojęs!. Ale dūkstąsis tėvas dar vis nepaliovė jį skaudžiai mušti. <br/><b>dūktinaĩ</b>. Španiolai prieš Vokytiją dūktinai yra įnirtę. <br/>3. <span class="explanation">eiti iš galvos, kvaišti, trakti: </span> Tu dūksti kaip padūkėlis, t. y. eini iš proto. Ko dar̃ dūkstì kap durnavotas. Ko dūksti lyg durnaropių pririjęs. Girtas dūksta kai drignių užėdęs. <br/>4. <span class="explanation">siusti, sirgti pasiutimo liga: </span> Meitėlis dūksta, net an sienų lipa. Šuo dū̃ksta. <br/>5. <span class="explanation">šėlti, smarkauti, siausti, išdykauti: </span> Tie vaikai dū̃ksta ir dū̃ksta be nustojimo. Bernai su mergom dū̃ko per visąnakt iki trečiųjų gaidžių. Vakar dū̃kom kuokinėj – visi šlapi buvom. Per visą dieną dūkstì po sodžių, o su namais nesirūpini. Anos šalies svotelių po ažantį blusos dūksta. Pasikinko pačius dūkstančiuosius [arklius]. Jis dūkęs, boba dar dūkesnė. Dūksta kaip kuilys po daržą. Dūkęs kaip šeškus. <span class="explanation">siausti, siautėti: </span> Dū̃ksta viesula. Pūga vis labiau siuto, vėjas dūko. Šlama girios, dūksta vėjas svetimam kraštely. Vakaruose vis labiau dūko fašizmas. Priešai po mūsų kraštą dūko. Baisioji naktis, dūktinoji diena. <br/>6. <span class="explanation">ūžti, lakstytis: </span> Degloji meitelių pradėjo dū̃kt, nebeėda nieko. <br/>7. <span class="explanation">zylioti: </span> Karvė dūksta – musių daugybė. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai bėgti, lėkti: </span> Kur dabar dūkstì pasikinkęs arklį? Galėsi dūkti per laukus [su automobiliu]. <br/><b>apdū̃kti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį nudūkti, nusikvėpti: </span> Nebesmarkus alus, apdū̃kęs. <br/>2. <span class="explanation">apkvaišti, apsvaigti, apduiti: </span> Gal apdūkaĩ, kad tokiam lietuj važiuoji iš namų! Nėra ko gintis, buvau stipriai apdūkęs <span class="explanation"> (įsigėręs) </span>. Visi pagonai gėrė jos vyno, todėl pagonai taip apdūko. <br/>3. <span class="explanation">truputį padūkti, pasiusti: </span> Apdū̃kęs šuo. <br/><b>atidū̃kti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusikvėpti, nudūkti: </span> Sriuba, alus, viralas atidūkęs, skystas. <br/>2. <span class="explanation">atsišėlti: </span> Nustokit, atsidūksta, kai vieni liksta. <br/>3. <span class="explanation">atbėgti dūkstant: </span> Daktaras pažiūrėjo į atidūkstantį gyvulį. <br/><b>įdū̃kti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įeiti į galvą svaigalams: </span> Truputį įdūko ir vėl išdūko. <br/>2. <span class="explanation">įpykti, įniršti: </span> Parodyk jaučiui raudoną skepetą, tai kad įdūksta! Aš įdūkaũ jau, mušiu tave. <br/>3. <span class="explanation">įsišėlti, įsisiausti: </span> Mūsų mergos įdū̃ksta visaip (moka padūkti, palapauti, išdykauti). Įsidū̃kę vaikai nebenori nė miego. <br/><b>išdū̃kti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsikvėpti, išgaruoti: </span> Kodėl neužkiši butelio, išdū̃ks degtinė. Alus išdū̃kęs. Aklinai uždenk, kad macė neišdūktų. Paliko uzboną neuždengtą, ir alus per naktį visai išsidūko. <span class="explanation">išgaruoti iš galvos pagiriojantis: </span> Alus jau išdū̃ko, išdūlėjo iš galvos. <span class="explanation">išgaruoti (iš galvos), išnykti (iš atminties), užsimiršti: </span> Ką ir prisimena, greit vėl išdū̃ksta iš galvos. Tie puikūs priežadai greitai išdūkdavo iš mano galvos. Viskas, ką žinojau, rodos, išdūko man iš galvos. <span class="explanation">išnykti: </span> Veizėk, kaip su laiku viskas išdū̃ksta. Išdū̃kę seno medžio amžiaus žymės. Praėjus ilgesniam laikui, imunitetas išdūksta. <br/>2. <span class="explanation">išeiti iš galvos, sukvailioti: </span> Gal tu išdūkaĩ taip kalbėdamas? Tėvas durniavo, sūnus visai išdū̃ko. Girtas išdū̃ko, t. y. iš proto išėjo. Tarp išėjusių iš galvos penkta dalis išdūko vien nuo besaikinio eikvojimo alkoholiškų gėralų. <br/><b>išdū̃kusiai</b>. Išdū̃kusiai gi tu padirbai. <br/>3. <span class="explanation">pasiusti: </span> Mūsų šuva išdū̃ko ir išlėkė. Ko tu lakioji kap išdūkęs. <br/>4. <span class="explanation">pašėlti: </span> Išdūkus merga, pati kabinasi. Išdū̃kęs tas tavo alus – nuo vienos stiklinės pasigėriau. <br/>5. <span class="explanation">išsišėlti: </span> Proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tas, kai jau abudu yra išsidūkę. <br/>6. <span class="explanation">išbėgti, išlėkti: </span> Kaži kur išdūko, išsidaužė tie mūsų žmonės! <br/>7. <span class="explanation">išieškoti lakstant: </span> Išdū̃ko visur ir nerado. <br/><b></b> (kam) <br/><b>galvà išdū̃ko</b> <span class="explanation">sukvailiojo: </span> Nuo to vieno galėjo motinai išdūkti galva. <br/><b>nudū̃kti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusikvėpti: </span> Ka darinėji, greit nudū̃ksta [alus]. Alus nudū̃kęs, t. y. nusistelbęs, nuvėsęs. Pastovėję ilgesnį laiką [vaistai] nudūksta ir kartais visiškai nustoja savo vertės. Nudūkstanti alkalija. Gerai užkalk statinę, kad alus nenusidū̃ktų. <br/>2. <span class="explanation">nupulti bedūkstant, bešėlstant: </span> Dūkit, dūkit ant prėslo, pamatystat, kai žemėn nudūkstat. <br/>3. <span class="explanation">pavargti bedūkstant, bešėlstant: </span> Vaikai parėjo visai nusidūkę. <br/>4. <span class="explanation">nubėgti, nulėkti: </span> Pasigėręs į miestą nudūko. Kad užkūriau vantą, tai piemens kap pasiutę nudū̃ko namo. Raitieji nudūko stačiai anų pėsčiųjų linkui. <br/><b>padū̃kti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakvaišti, pasiusti: </span> Padūkstù ant vietos, netrivoju, kai užeina skaudėt. Ar tu jau visai padūkaĩ taipo begyvendams? A padū̃ko, a papaĩko – nepažįsta savo vaiko! Iš rūpesčių galiu padūkt. Tarė padūkęs širdyj savo: „Nėra Dievo“. Padūkiausiuomi įnirtimu žudė. Vienok šis jų darbas iš tikro jau visai padūkusiųjų veikimas. | Jonas padū̃kusio <span class="explanation"> (labai gero) </span> proto. Katei padūkus, pelenai dulka. Stovi kampe pasipūtęs, lekia par laukus kaip padūkęs. <br/><b>padū̃kusiai</b></b>. <span class="explanation">žinotis: </span> Į upį įmetė, ir padū̃kiatės. <br/>2. <span class="explanation">susirgti pasiutimo liga, pasiusti: </span> Šuo padū̃ko. Kupčius parsigando ir pamislijo, kad jo geras šuo padūko. Padū̃kęs šuva inkando piemenį. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką pašėlti, pasiausti: </span> Paleisk paršelius oran, – geriau ės padūkę. Eikiat į kiemą padūkti. | Per naktį užtenkamai padūkę, vėjai prieš rytą nutilo. Kai pasidū̃ksta vaikai, paskui ramesni esti. <br/>4. <span class="explanation">įšėlti, įsisiausti: </span> Ateis pavasaris, padūks vyrai, barstys žirnius, o mudu surinksiva. Padūkęs vėjas skverbėsi po mano vatinuku ir degino šonus. Tėvas didis, motina dar didesnė, sūnus padūkęs, duktė akla. <br/>5. <span class="explanation">pradėti ką smarkiai daryti: </span> Ka vištos padū̃ko perėt, tai nieko negali padaryt. Uogos padūko rūgti ir butelkas susprogino. Arkliai padūko bėgti, o bobos rėkti. Jis padū̃ko šokti. <br/><b>padū̃kusiai</b></b>. <span class="explanation">labai: </span> Padūkusiai turi daug pinigų. Gaidienė padūkusiai graži moteris. <br/><b></b> padū̃kęs káilis <span class="explanation">kas labai siaučia: </span> Iš to padūkusio kailio tu ką gausi! Tai padū̃kęs káilis ta avis. <br/><b>pardū̃kti</b>. <span class="explanation">parvykti, parlėkti: </span> Bernai pardū̃ksta iš girios baubdami <span class="explanation"> (dainuodami) </span>. <br/><b>pérdūkti</b><br/>1. <span class="explanation">perpykti: </span> Jis ant manęs pérdūkęs. Senis pérdūkęs kelinta diena nešneka. Perdūkęs pašoko. <br/>2. <span class="explanation">pervargti dūkstant, prisišėlti: </span> Dūks dūks kaip kumelys, ligi pérsidūksta. <br/><b>pradū̃kti</b>. <br/>1. <span class="explanation">neužšalti: </span> Pradūkęs buvo ratukas ežere, mat šaltinis buvo. <br/>2. <span class="explanation">praleisti laiką dūkstant, šėlstant: </span> Visą naktį vakaruškos [e] pradūkaũ. <br/>3. <span class="explanation">pravažiuoti, pralėkti: </span> Kada ne kada motociklas pradūkdavo. <br/><b>pridū̃kti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prisikvėpti, prieiti dvoko: </span> Iš ten ir iš čia pilnas kambarys tos smarvės pridū̃ko. Jos kurtinys <span class="explanation"> (kalėjimas) </span> buvo šaltas, pridūkęs ir baisus. Oras atsiranda troškus ir pridūkęs. <br/>2. <span class="explanation">prišėlti: </span> Jau gana pridū̃kot, eikit daržo ravėt. Su draugais prisidūkome iki sotumui. <br/><b>sudū̃kti</b>. <br/>1. <span class="explanation">supykti: </span> Seniai sudū̃kęs jis ant manęs. <br/>2. <span class="explanation">sukvailioti: </span> Ar sudūkaĩ tokiuo šlapiu, bjauriu keliu važiuoti! Girtas sudū̃kęs pradėjo daužyti stiklus. <br/>3. <span class="explanation">imti ką smarkiai daryti, padūkti: </span> Kad sudū̃ko pustyt – dangaus nebesmato. Sudū̃ko mergõs ieškot [vesti]. <br/><b>uždū̃kti</b>. <span class="explanation">užpykti: </span> Jis baisiai ant manęs uždū̃ko. Kaip uždū̃ksta, i paliekta beprotė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.