dul̃binti, -ina, -ino. eiti sunkiai, iš lėto, kėblinti, dūlinti: Kur dul̃bini, nosį nunėręs? Dulbinu, akis nuleidęs. Dul̃bina jis pro šalį, galvą nunarinęs, būk nematąs. | Dul̃binau dul̃binau apie šieną, neturėjau kada nei pavalgyt.
apdul̃binti. apeiti, apliuobti: Žiūrint ilga diena, o kol apdul̃binau gyvulius, ir prieteminys.
atidul̃binti. ateiti dulbinant: Žiūrėk, būdavo, senukė ir atidul̃bina.
išdul̃binti. išeiti: Jau senio išdulbinta.
nudul̃binti. nueiti: Jis kartais kelis kilometrus nudul̃bina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.