dul̃bsti, -čia, -tė. smulkius darbus pamažu dirbti, triūsti, kuistis: Tėtukas vis dul̃bsčia ir dul̃bsčia. Per dienas prie mažiuko dul̃bsčia ir vis neina į darbą. Mes tai vis į lauką, o mamytė tai vis apie namus dul̃bsčia. Visas vakaras kaip dul̃bsčia, nė valgyt neina. Ką tu čia taip ilgai dulbstíes – pasiskubink, pasimiklink. Senė dar dul̃bsčiasi apie pusryčius.
apdul̃bsti, -čia, àpdulbstė. pamažu aptriūsti: Tas senis jau nepajėgia, bet, žiūrėk, vis tiek jo viskas aptvarkyta, àpdulbsta. Kol apsidulbstì, tai saulė kur užeina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.