apdusti

dùsti, dū̃sta (duñsa, duñsta), -o.

1. stigti oro, trokšti, ilsti: Aš dūstù greitai eidamas, ir tu jau pridusai, kad gerklė švykšta. Aš dùsdavau eidamas prieš kalną, t. y. sunku yra. Paleisk gi vaiką, matai, kad jis jau duñsa. Sėdi ažu stalo ir net dū̃sta iž juoko. Dū̃sta žuves po ledu. | Atidaryk [krosnies] dureles – ugnis duñsa. Susyk kuliamoji dar didžiau užsikaukė, paskui ėmė dusti ir nutilo. vargti, kamuotis: Šeima duso nuo nepakeliamų mokesčių. Valstiečiai duso dėl daugybės baudžiavos liekanų.

2. dvisti, švinkti, gesti: Pradėjo rugiai aruoduose dùst. Į lovaitį negal meisą sūdyti – pradės dùsti. Mėsa tavo jau duñsa, o dešros jau padùsusios. Pūliai, tãniai duñsa iš tolo.
apdùsti.

1. aptrokšti, apilsti: Apdùso jis benešdamas, bebėgdamas. Apdususiu balsu greitai kalbėjo boba. Ant ežero krašto pelėdėlė gėrė, begerdama apdùso. | Aždarytam pečiuj žarijos apdùso (prigeso) . atsipūsti, pailsėti: Nedarbuj dar, apsidùskit.

2. aptrokšti, kiek sukristi: Ką gi valgysim, kad da bulvės nė kiek neapdùsę.
atidùsti.

1. atgauti kvapą, įkvėpti oro: Ligo [je],
kad dyglys (dygulys) remia, negali atsidùsti. Atsidusus krūtinė lyg giria linguoja. Kosti, neatsidū̃sta niekap. staiga papūsti, pūstelėti: Kap atsidū̃sta vėjas, tai net medžius varto.

2. atsikvėpti dūsaujant (dėl ko nors): Tu atsidusaĩ, ir jis atsidùso sunkiai. Ar vargai, ar rūpesčiai tep slėgia, kad atsidusaĩ iš visos širdies?

3. atsigauti, atsikvėpti (po kokio įtempimo): Tiktai dabar visi lengviau atsiduso. Vėl laisve atsiduso darbo žmonės.

4. pailsėti: Duok man trupuliuką atdùst. Atsiduñstam – paspėsim su tuo darbu. Atsisėdus atsidusaũ. Nedirbk, atsidùsk jau nors kiek. Pūsi ugnelę neatsidusdamà.
įdùsti.

1. uždusti, pritrūkti kvapo: Įdùsęs piemuo parbėgo iš lauko.

2. gauti dusulį: Vis sunkiai bedirbdamas, jis ir įdùso. Tėvukas labai įdùsęs – kosti ir kosti. Įdusaũ, jau kosu, kosulys ėmė kreženti, smaugti.
išdùsti.

1. uždusti, ištrokšti: Upėj visos žuvys išdùso. | Išdùso angliai židinėje. „Kad tu išdùstumei“, – sakė boba supykus. nusikamuoti, nusibaigti: Iš skolų išdùso kaimynas neatiduodamas.

2. išgyti: Senis iš dusulio išdùso, t. y. išgijo.
nudùsti.

1. pritrūkti oro, pailsti: Nudusaũ besivydamas, t. y. užtroškau.

2. pritrūkus oro žūti: Pakraščiais yra nudùsusių žuvų.
padùsti.

1. uždusti, pritrūkti oro: Padùso bebėgdama ir gavo dusulį. Padūstì net šitą dūdą pūsdamas. Ko nepadusaũ beeidamas, teip šlapia eiti.

2. gauti dusulį: Šokdama sušilau, šalto vandens atsigėriau, ir padusaũ. Pakeliama aukštai pakelta – arklys ir padùso. Da ne senatvė, o jau į pusę padùsus.

3. uždusti, užtrokšti: Padùso labai daug žuvų nuog šalčio.

4. padvisti, pašvinkti, kiek pagesti: Padùso visa troba nuo lavono. Bulvės padùsusios, kas bevalgys savaitę išlaikytas. Męsa jau padùso. Šitą šieną kraukit an karčių – gali padùst. Padùsęs vanduo.
pérdusti. labai padusti, uždusti: Párdusęs kai budinką nuvertęs.
pridùsti.

1. pailsti, sunkiai kvėpuoti: Lipau prieš jūsų kalną ir pridusau. Nelakstyk taip, mat pridùsęs! Menka nauda iš pridùsusio arklio.

2. pritrūkus oro nualpti: Kūdikis, sunkiai gimdamas, pridunsa ir negreitai atsigauna.

3. prišvinkti, priplėkti: Ten geras vanduo, tik pridùsęs. Pridùsę rugiai.
sudùsti.

1. gauti dusulį: Ką nori iš sudùsusio arklio – juk jau laikas jam dvėsti. Tėvas vėl – sudusęs, sukežęs.

2. sušvinkti, sugesti, sudvisti: Oras buvo sudusęs, sunkus. Pyragas sudusęs – gal kur skrynioj laikei? Vanduo sudùsęs po ledu, t. y. sutroškęs, nuo dumblo pasmirdęs. Duste sudususią mėsą sviesk į peludę. Miltai maiše sudū̃sta. Sviestas troškioj kamaroj suduñsa.
uždùsti.

1. pailsti, pritrūkti oro: Bėgo bėgo, iki uždùso. Senas uždū̃sta beeidamas. Kitas, kiličkėlę išgėręs, uždū̃sta (dvasios nebeatgauna) . Pabėgęs kiek ir uždū̃sta. Prieš kalnelį [lipdama] ir uždunsù. Pradės giedot, ir uždunsta. Žiemą aš uždunsù. Anas greit ažduñsa.

2. užtrokšti pritrūkus oro, numirti: Uždùso senis dūmuose. Anas nuo šaltgarių uždùso. Apkrovė paduškom, tas [vaikas] ir uždùso. | Lempa degdama uždùso, ir tamsu pasdarė.

3. sušvinkti, sugesti: Sviestas nebegardus – aždùsęs. Kiek buvo kapčiuj griežčių, visi aždùso.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdusti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dùsti, </b>dū̃sta (duñsa, duñsta), -o. <br/>1. <span class="explanation">stigti oro, trokšti, ilsti: </span> Aš dūstù greitai eidamas, ir tu jau pridusai, kad gerklė švykšta. Aš dùsdavau eidamas prieš kalną, t. y. sunku yra. Paleisk gi vaiką, matai, kad jis jau duñsa. Sėdi ažu stalo ir net dū̃sta iž juoko. Dū̃sta žuves po ledu. \| Atidaryk [krosnies] dureles – ugnis duñsa. Susyk kuliamoji dar didžiau užsikaukė, paskui ėmė dusti ir nutilo. <span class="explanation">vargti, kamuotis: </span> Šeima duso nuo nepakeliamų mokesčių. Valstiečiai duso dėl daugybės baudžiavos liekanų. <br/>2. <span class="explanation">dvisti, švinkti, gesti: </span> Pradėjo rugiai aruoduose dùst. Į lovaitį negal meisą sūdyti – pradės dùsti. Mėsa tavo jau duñsa, o dešros jau padùsusios. Pūliai, tãniai duñsa iš tolo. <br/><b>apdùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aptrokšti, apilsti: </span> Apdùso jis benešdamas, bebėgdamas. Apdususiu balsu greitai kalbėjo boba. Ant ežero krašto pelėdėlė gėrė, begerdama apdùso. \| Aždarytam pečiuj žarijos apdùso <span class="explanation"> (prigeso) </span>. <span class="explanation">atsipūsti, pailsėti: </span> Nedarbuj dar, apsidùskit. <br/>2. <span class="explanation">aptrokšti, kiek sukristi: </span> Ką gi valgysim, kad da bulvės nė kiek neapdùsę. <br/><b>atidùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atgauti kvapą, įkvėpti oro: </span> Ligo [je], kad dyglys (dygulys) remia, negali atsidùsti. Atsidusus krūtinė lyg giria linguoja. Kosti, neatsidū̃sta niekap. <span class="explanation">staiga papūsti, pūstelėti: </span> Kap atsidū̃sta vėjas, tai net medžius varto. <br/>2. <span class="explanation">atsikvėpti dūsaujant (dėl ko nors): </span> Tu atsidusaĩ, ir jis atsidùso sunkiai. Ar vargai, ar rūpesčiai tep slėgia, kad atsidusaĩ iš visos širdies? <br/>3. <span class="explanation">atsigauti, atsikvėpti (po kokio įtempimo): </span> Tiktai dabar visi lengviau atsiduso. Vėl laisve atsiduso darbo žmonės. <br/>4. <span class="explanation">pailsėti: </span> Duok man trupuliuką atdùst. Atsiduñstam – paspėsim su tuo darbu. Atsisėdus atsidusaũ. Nedirbk, atsidùsk jau nors kiek. Pūsi ugnelę neatsidusdamà. <br/><b>įdùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">uždusti, pritrūkti kvapo: </span> Įdùsęs piemuo parbėgo iš lauko. <br/>2. <span class="explanation">gauti dusulį: </span> </span> </span> Vis sunkiai bedirbdamas, jis ir įdùso. Tėvukas labai įdùsęs – kosti ir kosti. Įdusaũ, jau kosu, kosulys ėmė kreženti, smaugti. <br/><b>išdùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">uždusti, ištrokšti: </span> Upėj visos žuvys išdùso. \| Išdùso angliai židinėje. „Kad tu išdùstumei“, – sakė boba supykus. <span class="explanation">nusikamuoti, nusibaigti: </span> Iš skolų išdùso kaimynas neatiduodamas. <br/>2. <span class="explanation">išgyti: </span> Senis iš dusulio išdùso, t. y. išgijo. <br/><b>nudùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pritrūkti oro, pailsti: </span> Nudusaũ besivydamas, t. y. užtroškau. <br/>2. <span class="explanation">pritrūkus oro žūti: </span> Pakraščiais yra nudùsusių žuvų. <br/><b>padùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">uždusti, pritrūkti oro: </span> Padùso bebėgdama ir gavo dusulį. Padūstì net šitą dūdą pūsdamas. Ko nepadusaũ beeidamas, teip šlapia eiti. <br/>2. <span class="explanation">gauti dusulį: </span> </span> </span> Šokdama sušilau, šalto vandens atsigėriau, ir padusaũ. Pakeliama aukštai pakelta – arklys ir padùso. Da ne senatvė, o jau į pusę padùsus. <br/>3. <span class="explanation">uždusti, užtrokšti: </span> Padùso labai daug žuvų nuog šalčio. <br/>4. <span class="explanation">padvisti, pašvinkti, kiek pagesti: </span> Padùso visa troba nuo lavono. Bulvės padùsusios, kas bevalgys savaitę išlaikytas. Męsa jau padùso. Šitą šieną kraukit an karčių – gali padùst. Padùsęs vanduo. <br/><b>pérdusti</b>. <span class="explanation">labai padusti, uždusti: </span> Párdusęs kai budinką nuvertęs. <br/><b>pridùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pailsti, sunkiai kvėpuoti: </span> Lipau prieš jūsų kalną ir pridusau. Nelakstyk taip, mat pridùsęs! Menka nauda iš pridùsusio arklio. <br/>2. <span class="explanation">pritrūkus oro nualpti: </span> Kūdikis, sunkiai gimdamas, pridunsa ir negreitai atsigauna. <br/>3. <span class="explanation">prišvinkti, priplėkti: </span> Ten geras vanduo, tik pridùsęs. Pridùsę rugiai. <br/><b>sudùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">gauti dusulį: </span> </span> </span> Ką nori iš sudùsusio arklio – juk jau laikas jam dvėsti. Tėvas vėl – sudusęs, sukežęs. <br/>2. <span class="explanation">sušvinkti, sugesti, sudvisti: </span> Oras buvo sudusęs, sunkus. Pyragas sudusęs – gal kur skrynioj laikei? Vanduo sudùsęs po ledu, t. y. sutroškęs, nuo dumblo pasmirdęs. Duste sudususią mėsą sviesk į peludę. Miltai maiše sudū̃sta. Sviestas troškioj kamaroj suduñsa. <br/><b>uždùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pailsti, pritrūkti oro: </span> Bėgo bėgo, iki uždùso. Senas uždū̃sta beeidamas. Kitas, kiličkėlę išgėręs, uždū̃sta <span class="explanation"> (dvasios nebeatgauna) </span>. Pabėgęs kiek ir uždū̃sta. Prieš kalnelį [lipdama] ir uždunsù. Pradės giedot, ir uždunsta. Žiemą aš uždunsù. Anas greit ažduñsa. <br/>2. <span class="explanation">užtrokšti pritrūkus oro, numirti: </span> Uždùso senis dūmuose. Anas nuo šaltgarių uždùso. Apkrovė paduškom, tas [vaikas] ir uždùso. \| Lempa degdama uždùso, ir tamsu pasdarė. <br/>3. <span class="explanation">sušvinkti, sugesti: </span> Sviestas nebegardus – aždùsęs. Kiek buvo kapčiuj griežčių, visi aždùso.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.