ãpdykis, -ė (= apdykys?).
1. apydykis, apytuštis: Aruodai apdykiai.
2. apylaisvis, be didelių darbų: Ãpdykis laikas.
3. gana pigus, pusveltis.
ãpdykiai. Ãpdykiai paėmiau (nupirkau) tas malkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.