gargė́jimas.
1. → gargėti 2: Jos kvėpavimas pavirto gargėjimu.
2. → gargėti 3: Pasiutęs jų gargė́jimas – kai velniai!
3. brazdėjimas: Rūmų įgriuvimas įvyko naktį su dideliu triukšmu ir gargėjimu.
apgargė́jimas. → apgargėti: Toks pušų apgargė́jimas, kad ten gali maišus sakų prisilupt.
nugargė́jimas. → nugargėti 2: Jau ir to laukia nugargė́jimas – visai pasviręs ant kranto stovi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.