garúoti, -úoja, -ãvo.
1. leisti garus; eiti garais; vėsti: Karštas valgis garúoja. Vanduo virdamas garúo [ja]. Garuoja žemelė, džiūva. Jos drėgnas kūnas garavo pakilusiu karščiu. Ant stalo atsirado garuoją dubeniai. Rūkas ritasi aukštu pylimu, garuoja upė. Geria, net plikės garuoja. Uždainuodavom Lietuvą – gerklės mums džiūvo, bet krūtinės garavo, nešalo. Da garúoja [duona]. Arkliai garúoja. Kai užšildo saulutė, tai žemė garúoja. Garúoja barščiai. Garuoja miškai, būs lytaus. Mūsų pūdymas žaliuoja, o namie mėšlas garuoja. Kur žibąs auksas, ten ir garúojąs kraujas.
2. bėgti, skuosti: Šunes, tik paleisi, garúos ir nugaruos į mišką.
3. geisti, rūpintis; pulti (prie darbo), dirbti: Merga garúo [ja] kvieslio ir jaunikio, t. y. meiliai laukia, geidžia. Jijė, boba, ant laũko negarúoja prie darbo, t. y. neskubina. Perkelk dar tu ir aveles, išbaik garuot šiandie.
4. sunkiai kvėpuoti: Boba su dusu – garúoja garúoja kai žąselis. Net garuodamas vejuosi su puse pradalgio.
5. galą gauti, dvėsti: Pelė an aruodo negarúoja.
apgarúoti. apsvaigti, apsirgti nuo garų (smalkių), gėrimo: Stovėjau kaip apgaravęs. Ko žiopčioji kap višta galvą apgarãvus?
atgarúoti.
1. ateiti garui: Bet ir drėgmės čia tiek, kiek atgaruoja iš jūros.
2. sušilus ateiti: Petras taku per kalnelį atgarúoja.
įgarúoti. apsvaigti nuo garų, gėrimo: Tu įgaravaĩ galvą. Labai įgaravaũ galvą – matyt, per anksti kaminą uždariau. Radau jau gerokai įgaravusius (įkaušusius) .
išgarúoti.
1. išeiti garui, kvapui: Kvapas išgarãvęs. Neužkišiau buteliuko, ir išgarãvo. Atkišk bačką, alus išsigaruos. Gira neišsigarúoja (nenustalbsta) .
2. dingti, išnykti: Petrui iš nustebimo visos mintys iš galvos išgaravo. Jam išgaravo noras juokinti žmones. Kur išgaravai? Sakyk, kur nunešė tave dievai?! Išgaravo kaip kamparas (nebėra) . Išgaravus vynui, išgarãvo ir rūstumas. Gautieji turtai kaži kur išgaravo. Kas išgarãvo, tas nebe tavo. Kokią galvą ans tetura – ką pasakei, tujau anam išgarúo [ja]. Girto pažadai be saulės išgaruo [ja]. Tuoj mūsų vyram visas girtumas išgarãvo. Gėriau už savo, kol paskutinis skatikas išgaravo. Ta meilė jam per pakaušį išgaravo.
3. išbėgti: Visi vaikai laukan išgarãvo. Matai, kaip greit išgarãvo iš kambario užpykęs. Išgarúok iš mano akių!
4. galą gauti, išdvėsti: Arklys išgarãvo. Jono karvė išgarãvo. Kad tu išgarúotum!. Iš daugumo vis vienas kitas viščiokas išsigarúoja.
nugarúoti
1. garams nueiti, ataušti, atvėsti; nusekti. Pirmajam pašalui nugaravus, išeidavo į laukus arti. | Verdant vanduo nugarúoja. Nugaruõs (nustalbs, nudūksos) alus stovėdamas. Vakar naktį visi budinkai nugaravo (sudegė) . Duok nusigarúot viralui, bus ne taip karštas.
2. nuo garų (smalkių) apsvaigti: Nugaravaũ galvą. Buvau nugaravęs – jei nebūtų mane išvilkę iš trobos, būčiau kojas pastatęs.
3. nupliekti: Aš tau duosiu, skūrą gerai nugaruosiu.
4. nubėgti, nuskuosti.
pagarúoti. nuo garų apsvaigti: Aš pagaravaũ galvą. Galva skauda, turbūt pagaraváu. Man šiandien galvą pagarãvo. Pagaravo ir numirė.
pragarúoti.
1. nugaruoti, praaušti: Jau pragarãvo, valgyk. Šiltam prakaitui po vakar dienos darbų pragaravus, susirinko keletas kaimo vyrų. Žentuk, atkišk bačką
, kad alus prasigaruotų.
2. Nepragarúok, t. y. sunkiai nedirbk, be sylos.
prigarúoti. prieiti garų: Troba prigaravo nuo karštų kopūstų. Iš kur ten, giedrame danguje, rastųsi vandens, jei jo neprigaruotų nuo žemės balų ir ežerų?
sugarúoti
1. sudrėgti, sušlapti nuo garų: Kojinės sugaravo kaip šilti barščiai.
2. apsvaigti nuo garų (smalkių): Sugaravaũ galvą. Pirty mane sugarãvo, sopa dabar galvą. Jam tep sugarãvo galvą, kad vos gyvas liko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.