apgedėti

gedė́ti, gẽdi (gẽdžia), -ė́jo. gailėti (ppr. mirusiojo) ; liūdėti; nešioti gedulą: Aš gedù dėl mamytės. Jai atrodė, kad dėl Karolio išvykimo negalima buvo nei gedėti, nei liūdėti. Aš gedžiù, t. y. vis mislio [je] turiu, širdis skausta. Ona gẽdi – nė šokt neina. Motina savo vaiko iki šiol tebegedi. Ana da gẽdi. Gẽdi tėvo, bernelio. Rūtas sėjau ir gedėjau. Motinėlė sūnaus visą amželį gedėjo. Onelė ilgai gedė́jo savo broliuko. O ne vienas tėvužėlis sūnelio gedėjo. Kaip seselės rūtas skynė, tai mane gedėjo. Marti gedėjo tris nedėlaites, o ši mamužė, kol jos gyva galvelė. Gedėsiu tėvužėlio aš pulką metelių. Mergele mano, dienele mano, paskui tave gedėsiu. Aš gedė́siu bernužėlio nors trejus metelius, t. y. žalios (nebalintos) drobės žiurstą ir raiščius dėvėsiu. Aš gedėsiu vainikėlio nors du tris metelius. O ar aš gedėsiu bėro žirgo? O ar aš želavosiu šviesaus kardo? Vainiką bedėvėsiu, bernelio begedė́siu. Tu manęs negedė́si, tuojau kitõs žiūrėsi. Kad negedė́site mane, broleliai, gedė̃s nors vainikėlis mano jaunų dienelių. „Kas mums padėsit brolelio gedėti?“ Saulužė tarė nusileisdama: „Aš jums padėsiu brolio gedėti“. Mirusiojo fratrija dalyvaudavo gedėdama. Širdis gedi, ne rūbai.
apgedė́ti, àpgedi, -ė́jo. apgailėti mirusįjį: Nabaštininką apgedė́ti. Jos vyras toli neprietelių žemėje nušautas ėsąs, ir jį apgedėjo kaip numirusį. Daviau jiems vėl palinksminojimo ir tiems, kurie anus apgedėjo. Mirus tėvams, duktė tura apsgedė́ti, t. y. žalios drobės žiurstą, skepetą ant galvos arba po kaklu nešioti.
atgedė́ti, àtgedi, -ė́jo. baigti gedėti: Atgedė́siu savo mažų vaikelių po juoduoju debeseliu.
išgedė́ti, ìšgedi, -ė́jo. kurį laiką gedėti: Visus metus savo vyro išgedė́jau.
nugedė́ti, nùgedi, -ė́jo. baigti gedėti: Jau mes tave nugedėjom – mislijom, gyvo nėr. Na, jau avis nugedėjo savo būrio, dabar rami, nebelekia. | Aš gedžiu pypkės, t. y. netikiu, kad rasiu pamestą, o tu jau nugedė́jai. | Avis savo aviuko jau nugedė́jo, t. y. nutauto. Nugedė́jęs buvau sūnaus, t. y. nupratau, užmiršau.
pagedė́ti, pàgedi, -ė́jo

1. kiek gedėti, kiek pagailėti: Sėdžiu už stalelio, žiūriu pro langelį, aš pamačiau jaunimėlį, tai man pagedėjo (pagailo, liūdna pasidarė) . Nėra, kad kas manęs pagedėtų.

2. pasigesti: Manęs, mamute, pasigedėsi su pirmu vakarėliu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apgedeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gedė́ti, </b>gẽdi (gẽdžia), -ė́jo. <span class="explanation">gailėti (ppr. mirusiojo) ; liūdėti; nešioti gedulą: </span> Aš gedù dėl mamytės. Jai atrodė, kad dėl Karolio išvykimo negalima buvo nei gedėti, nei liūdėti. Aš gedžiù, t. y. vis mislio [je] turiu, širdis skausta. Ona gẽdi – nė šokt neina. Motina savo vaiko iki šiol tebegedi. Ana da gẽdi. Gẽdi tėvo, bernelio. Rūtas sėjau ir gedėjau. Motinėlė sūnaus visą amželį gedėjo. Onelė ilgai gedė́jo savo broliuko. O ne vienas tėvužėlis sūnelio gedėjo. Kaip seselės rūtas skynė, tai mane gedėjo. Marti gedėjo tris nedėlaites, o ši mamužė, kol jos gyva galvelė. Gedėsiu tėvužėlio aš pulką metelių. Mergele mano, dienele mano, paskui tave gedėsiu. Aš gedė́siu bernužėlio nors trejus metelius, t. y. žalios <span class="explanation"> (nebalintos) </span> drobės žiurstą ir raiščius dėvėsiu. Aš gedėsiu vainikėlio nors du tris metelius. O ar aš gedėsiu bėro žirgo? O ar aš želavosiu šviesaus kardo? Vainiką bedėvėsiu, bernelio begedė́siu. Tu manęs negedė́si, tuojau kitõs žiūrėsi. Kad negedė́site mane, broleliai, gedė̃s nors vainikėlis mano jaunų dienelių. „Kas mums padėsit brolelio gedėti?“ Saulužė tarė nusileisdama: „Aš jums padėsiu brolio gedėti“. Mirusiojo fratrija dalyvaudavo gedėdama. Širdis gedi, ne rūbai. <br/><b>apgedė́ti, </b>àpgedi, -ė́jo. <span class="explanation">apgailėti mirusįjį: </span> Nabaštininką apgedė́ti. Jos vyras toli neprietelių žemėje nušautas ėsąs, ir jį apgedėjo kaip numirusį. Daviau jiems vėl palinksminojimo ir tiems, kurie anus apgedėjo. Mirus tėvams, duktė tura apsgedė́ti, t. y. žalios drobės žiurstą, skepetą ant galvos arba po kaklu nešioti. <br/><b>atgedė́ti, </b>àtgedi, -ė́jo. <span class="explanation">baigti gedėti: </span> </span> Atgedė́siu savo mažų vaikelių po juoduoju debeseliu. <br/><b>išgedė́ti, </b>ìšgedi, -ė́jo. <span class="explanation">kurį laiką gedėti: </span> Visus metus savo vyro išgedė́jau. <br/><b>nugedė́ti, </b>nùgedi, -ė́jo. <span class="explanation">baigti gedėti: </span> </span> Jau mes tave nugedėjom – mislijom, gyvo nėr. Na, jau avis nugedėjo savo būrio, dabar rami, nebelekia. \| Aš gedžiu pypkės, t. y. netikiu, kad rasiu pamestą, o tu jau nugedė́jai. \| Avis savo aviuko jau nugedė́jo, t. y. nutauto. Nugedė́jęs buvau sūnaus, t. y. nupratau, užmiršau. <br/><b>pagedė́ti, </b>pàgedi, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kiek gedėti, kiek pagailėti: </span> Sėdžiu už stalelio, žiūriu pro langelį, aš pamačiau jaunimėlį, tai man pagedėjo <span class="explanation"> (pagailo, liūdna pasidarė) </span>. Nėra, kad kas manęs pagedėtų. <br/>2. <span class="explanation">pasigesti: </span> Manęs, mamute, pasigedėsi su pirmu vakarėliu.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.