apgerbti

.
ger̃bti, -ia, -ė

1. garbinti, šlovinti, girti; vertinti, branginti: Yra skaitytojų, kurie knygų negerbia – jas plėšo, sutepa. TSRS tautos gerbia tautų teises ir nepriklausomybę. Kas godoja ir gerbia tėvą, tas pats džiaugsis iš savo sūnaus. Mylėjo ir gerbė tavo tėvą visi kaimynai. Gerbdamas senatvę tavo, nenoriu tavęs žudyti. Tarp vabalų žaltys už visus buvo juo gerbiamas ir už namsargą turimas. Kaip jūs galėjot suniekinti žmogų, taip visų čia gerbiamą ir branginamą. Gerbiamasis. ką beveiki, kaip taviškiai įsikabina? Jei aš gerbiù patį save, garbė mana niekas yra. Ir aš tave ištrauksiu, ir gerbsi mane arba garbinsi. Girtumbime vyrus gerbtinus, arba vertus garbės. Pažįstu daug drąsių ir gerbtinų žmonių. Geri žmonės protą gerbia, pikti – pinigus. Gerbk savo tėvą ir savo motiną. Reikia gerbti žilus plaukus.

2. džiaugtis, didžiuotis: Dabar gali tu gerbtis, kad gavai iš brolio piningų. Darbais, ne žodžiais gerbties turime. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį.

3. vilkti, puošti, taisyti: Girioj kirstas, mieste pirktas, plaukais gerbtas, ant rankelių verkia. Dovydienė kėlės, gerbės, ruošės į darbą.

4. valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti: Aš gerbiù lango rūtus saklyčio [je],
visus pašalius, t. y. mazgoju, šluoju, apvokiu, bus svečiai. Patys sėjo, arė, šieną pjovė, namus gerbė. | Jei kas radęs ar sugavęs bitis neturėjo vietos, kur jas padėti, tad įdavė jas antram gerbti (žiūrėti), su kuriuo paskui dalijos medum. | Aš gerbiù ligonį. Žeistūsius patys gerbia (slaugo) ir tapnoja duodamys gerti ir valgyti. Kursai žmogaus gyvybą gerbąs ir auklėjąs. Vaikai, gerbkite galvijus (ruoškitės apie galvijus), aušta jau.

5. imti, griebti: Gerbia šaltis per kailinius.

6. ėsti, valgyti. .
apger̃bti, -ia (àpgerbia), àpgerbė.

1. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti: Apger̃bsi trobą i galėsi eiti. Niekas neàpgerbia vaikų, t. y. neapčystija. Kurs save neapgerbia, neapvalo, tas lebeda. Apgerbė pašalius. Reik iššluoti trobą ir apgerbti visus pašalius nuo vortinklių ir dulkių. Aš atejau tavo butą nuog pelių apger̃bti. Apger̃bkiat trobą, o būs svečių. Ar ans tura motrišką, kas jį àpgerba, apskalba? Būsi pas anų àpgerbtas ir pašėnavotas. Palūkėjęs, kol motriškos apgerbė ligonę, Kastis įėjo į alkierių. Drabužius àpgerbiau. Eik apger̃bk stalą (nukraustyk, nuvalyk) . Apger̃bk gyvolius ir eik gulti. | Apgerbė bitis (iškabino medų) . | Apger̃bti šieną (apimti didumą) . | Liga apgerba dūšią mūso. Ana ir aplink save neapsìgerba. Biškelį apsìgerbėm, t. y. apsišlavėm, apsimazgojom. Pataisė lovą, apsigerbė drobužius. Tu bent eidama į žmones apsiger̃bk kiek. Apsiger̃bkiat – būs svečių. Ieško sau gaspadinės viežlybos, apsiger̃biančios, ugnies kūrėjos.

2. apvilkti, apipuošti, aptaisyti: Meldžiamoji, dėl ko neapgerbei to vaiko? Vaikiukai kailiais apgerbti. Turiu abrūsą, apgerbtą su pirštais (su mezginiais) . Joniuk, apsigerbk šiltai, yra speigas. Šokau iš lovos ir, šiaip taip apsigerbęs, puoliau pro duris. Jis buvo puikiausiai apsigerbęs.
atger̃bti, -ia, àtgerbė.

1. atkeršyti: Atgerbdamas už nužudymą Vaitiekaus, įsigrūdo į Prūsiją.

2. atsigaivinti, atsigauti: Po lietaus ir žolė atsìgerbė.
įsiger̃bti, -ia, įsìgerbė. įsiteikti, prisimeilinti: Ji moka visiem su liežuviu įsiger̃bt.
išger̃bti, -ia, ìšgerbė. gerbti
1. Ji pati saũ išsiger̃bia.
nuger̃bti, -ia (nùgerbia), nùgerbė.

1. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti: Kaip aš jums nùgerbu, o jūs manęs nepakolijat. Nusìgerbė karvė apsiveršiavusi, t. y. nusivokė, apsičystijo.

2. pagerbti: O labiausiai juos nugerbsi.
pager̃bti, -ia, pàgerbė.

1. parodyti pagarbą, pagarbinti: Senukas buvo aukštai pagerbtas ir mirė apgailėtas. Teikės pagerbti šitą šventę buvimu savu.

2. apvilkti, apipuošti, aptaisyti: Vaikus būtų pagerbusi už tus piningus, o dabar įkišo kuniguo.

3. apvalyti, aptvarkyti: Pager̃bk ligonį, t. y. nuvalyk, apčystyk.

4. pavogti, paglemžti: Apyprastis buvo, kas čia aną vogs, o tasgatės pàgerbė.
priger̃bti, -ia, prìgerbė

1. turėti galvoje, įtarti.

2. užsigaubti, užsisupti: Prisìgerbiau skepetuke.

3. prisimeilinti, prisilaižyti: Aš nemoku tep jam prisiger̃bti, dėl to jis man neloskavas.
suger̃bti, -ia, sùgerbė

1. sugriebti, suimti: Ji mane užkaršins ir naudelę visą sugerbs.

2. suvalgyti: Aš puspuodį pieno sùgerbiau.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>ger̃bti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">garbinti, šlovinti, girti; vertinti, branginti: </span> Yra skaitytojų, kurie knygų negerbia – jas plėšo, sutepa. TSRS tautos gerbia tautų teises ir nepriklausomybę. Kas godoja ir gerbia tėvą, tas pats džiaugsis iš savo sūnaus. Mylėjo ir gerbė tavo tėvą visi kaimynai. Gerbdamas senatvę tavo, nenoriu tavęs žudyti. Tarp vabalų žaltys už visus buvo juo gerbiamas ir už namsargą turimas. Kaip jūs galėjot suniekinti žmogų, taip visų čia gerbiamą ir branginamą. Gerbiamasis. ką beveiki, kaip taviškiai įsikabina? Jei aš gerbiù patį save, garbė mana niekas yra. Ir aš tave ištrauksiu, ir gerbsi mane arba garbinsi. Girtumbime vyrus gerbtinus, arba vertus garbės. Pažįstu daug drąsių ir gerbtinų žmonių. Geri žmonės protą gerbia, pikti – pinigus. Gerbk savo tėvą ir savo motiną. Reikia gerbti žilus plaukus. <br/>2. <span class="explanation">džiaugtis, didžiuotis: </span> Dabar gali tu gerbtis, kad gavai iš brolio piningų. Darbais, ne žodžiais gerbties turime. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį. <br/>3. <span class="explanation">vilkti, puošti, taisyti: </span> Girioj kirstas, mieste pirktas, plaukais gerbtas, ant rankelių verkia. Dovydienė kėlės, gerbės, ruošės į darbą. <br/>4. <span class="explanation">valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti: </span> Aš gerbiù lango rūtus saklyčio [je], visus pašalius, t. y. mazgoju, šluoju, apvokiu, bus svečiai. Patys sėjo, arė, šieną pjovė, namus gerbė. | Jei kas radęs ar sugavęs bitis neturėjo vietos, kur jas padėti, tad įdavė jas antram gerbti <span class="explanation"> (žiūrėti), </span> su kuriuo paskui dalijos medum. | Aš gerbiù ligonį. Žeistūsius patys gerbia <span class="explanation"> (slaugo) </span> ir tapnoja duodamys gerti ir valgyti. Kursai žmogaus gyvybą gerbąs ir auklėjąs. Vaikai, gerbkite galvijus <span class="explanation"> (ruoškitės apie galvijus), </span> aušta jau. <br/>5. <span class="explanation">imti, griebti: </span> Gerbia šaltis per kailinius. <br/>6. <span class="explanation">ėsti, valgyti. </span>. <br/><b>apger̃bti, </b>-ia (àpgerbia), àpgerbė. <br/>1. <span class="explanation">apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti: </span> </span> Apger̃bsi trobą i galėsi eiti. Niekas neàpgerbia vaikų, t. y. neapčystija. Kurs save neapgerbia, neapvalo, tas lebeda. Apgerbė pašalius. Reik iššluoti trobą ir apgerbti visus pašalius nuo vortinklių ir dulkių. Aš atejau tavo butą nuog pelių apger̃bti. Apger̃bkiat trobą, o būs svečių. Ar ans tura motrišką, kas jį àpgerba, apskalba? Būsi pas anų àpgerbtas ir pašėnavotas. Palūkėjęs, kol motriškos apgerbė ligonę, Kastis įėjo į alkierių. Drabužius àpgerbiau. Eik apger̃bk stalą <span class="explanation"> (nukraustyk, nuvalyk) </span>. Apger̃bk gyvolius ir eik gulti. | Apgerbė bitis <span class="explanation"> (iškabino medų) </span>. | Apger̃bti šieną <span class="explanation"> (apimti didumą) </span>. | Liga apgerba dūšią mūso. Ana ir aplink save neapsìgerba. Biškelį apsìgerbėm, t. y. apsišlavėm, apsimazgojom. Pataisė lovą, apsigerbė drobužius. Tu bent eidama į žmones apsiger̃bk kiek. Apsiger̃bkiat – būs svečių. Ieško sau gaspadinės viežlybos, apsiger̃biančios, ugnies kūrėjos. <br/>2. <span class="explanation">apvilkti, apipuošti, aptaisyti: </span> </span> Meldžiamoji, dėl ko neapgerbei to vaiko? Vaikiukai kailiais apgerbti. Turiu abrūsą, apgerbtą su pirštais <span class="explanation"> (su mezginiais) </span>. Joniuk, apsigerbk šiltai, yra speigas. Šokau iš lovos ir, šiaip taip apsigerbęs, puoliau pro duris. Jis buvo puikiausiai apsigerbęs. <br/><b>atger̃bti, </b>-ia, àtgerbė. <br/>1. <span class="explanation">atkeršyti: </span> Atgerbdamas už nužudymą Vaitiekaus, įsigrūdo į Prūsiją. <br/>2. <span class="explanation">atsigaivinti, atsigauti: </span> Po lietaus ir žolė atsìgerbė. <br/><b>įsiger̃bti, </b>-ia, įsìgerbė. <span class="explanation">įsiteikti, prisimeilinti: </span> Ji moka visiem su liežuviu įsiger̃bt. <br/><b>išger̃bti, </b>-ia, ìšgerbė. gerbti 1. Ji pati saũ išsiger̃bia. <br/><b>nuger̃bti, </b>-ia (nùgerbia), nùgerbė. <br/>1. <span class="explanation">apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti: </span> </span> Kaip aš jums nùgerbu, o jūs manęs nepakolijat. Nusìgerbė karvė apsiveršiavusi, t. y. nusivokė, apsičystijo. <br/>2. <span class="explanation">pagerbti: </span> O labiausiai juos nugerbsi. <br/><b>pager̃bti, </b>-ia, pàgerbė. <br/>1. <span class="explanation">parodyti pagarbą, pagarbinti: </span> Senukas buvo aukštai pagerbtas ir mirė apgailėtas. Teikės pagerbti šitą šventę buvimu savu. <br/>2. <span class="explanation">apvilkti, apipuošti, aptaisyti: </span> </span> Vaikus būtų pagerbusi už tus piningus, o dabar įkišo kuniguo. <br/>3. <span class="explanation">apvalyti, aptvarkyti: </span> Pager̃bk ligonį, t. y. nuvalyk, apčystyk. <br/>4. <span class="explanation">pavogti, paglemžti: </span> Apyprastis buvo, kas čia aną vogs, o tasgatės pàgerbė. <br/><b>priger̃bti, </b>-ia, prìgerbė<br/>1. <span class="explanation">turėti galvoje, įtarti. </span> <br/>2. <span class="explanation">užsigaubti, užsisupti: </span> Prisìgerbiau skepetuke. <br/>3. <span class="explanation">prisimeilinti, prisilaižyti: </span> Aš nemoku tep jam prisiger̃bti, dėl to jis man neloskavas. <br/><b>suger̃bti, </b>-ia, sùgerbė<br/>1. <span class="explanation">sugriebti, suimti: </span> Ji mane užkaršins ir naudelę visą sugerbs. <br/>2. <span class="explanation">suvalgyti: </span> Aš puspuodį pieno sùgerbiau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.