apgesti
.
gèsti, geñda
(gęsta), gẽdo.
1. irti, trikti; prastėti; pūti: Spyna jau geñda. Dėl vienos gijelės audeklas negęsta. Mašina pradėjo gèsti. Ilgainiui trobesiai gesti pradėjo. Ar tavo dantys jau genda? Kad alksnio lapai geñda, roputės geñda. Nesūdyta mėsa greit geñda. Geñdąsis kūnas.
gestinaĩ. Gaminti valgymus negestinaĩ.
2. patrūkti; persileisti (ne laiku gimdyti): Tris kartus gedaũ. Motriška sako, gedaũ benešant (= benešdama) sunkas.
3. ištvirkti, pasileisti, išdykti: Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko nedirbdamas genda ir išeita į niekus. Gedo gedo, kol sugedo.
4. alpti, leipti iš juoko, skausmo, pykčio, išgąsčio ar ligos: Gestè apgenda ligonis, t. y. apalpsta.
5. smarkauti, šėlti, sujusti, pamišti, sukvailėti: Mano, kad kas bijo, kad jis teip geñda.
6. nuvokti, nutuokti, suprasti, nujausti; sužinoti: Vaikas dar nieko negeñda – karvė rugiuos, o anas stovi in ežios.
apgèsti.
1. kiek pagesti: Jo padarynė apgẽdusi, t. y. pagedo. Drugelio sparneliai apgedę, nulėpę. Jo plaučiai gerokai apgedę. Šaknys [medelio] apgedusios. Mūs yra daug bulvių apgedusių.
2. apalpti, apleipti; apsalti: Apgeñda kūnas, kutenant su pirštais. Apgẽdo jaunoji, t. y. apslabo, apalpo. Juokais apgeñda. Ai, bent atsitrauk, senas tėvužėli, apgès tavo širdelė. Kaip jis teip pasakė, apgẽdom juokais. | Atbėgo juokais apgẽdęs (nudžiugęs), matosi iš akių, kad pasisekė. Vėl apgẽdo iš tos grožybės.
3. sujusti, imti: Varnos iš visų pusių apgẽdo kvarksėti.
4. suvokti, nujausti, sužinoti: Kap tu tai apgesì, tai ir man pasakyk. Kap apgedo, ka yra pieno, tai nuẽj [o] ir išgėrė.
įgèsti. kiek pagesti; kiek įpūti; pajuosti; įsidažyti: Įgedęs ratas guža (dūžta). | Iš vieno šono įgẽdęs obuolys. Mano vienas dantis įgedo. Įgedusiais dantimis negalima gerai sukramtyti maisto. Negreit išsigydysi – tavo jau įgedęs kūnas. Įgedęs (nušašęs) arklys. | Įgedo. rankos – negaliu numazgoti. Sūrmaišelis labai įgẽdo nuo plikymo [sūrių]. Įgedusi nosinė (kiek įgadinta) .
išgèsti.
1. išnykti (iššalti, išpūti) ; išplikti: Per šalčius daug medžių išgedo. Vietom buvo ir mūsų išgẽdusių dobilų. Jo išgedo visi dantys. | Man tai lūpos išgẽdo nuog šalčio. Visa gerklė išgẽdusi – nebegaliu kietos duonos pavalgyti.
2. gesti 2: Sunkiai dirbo ir išsigẽdo.
3. mokėti, sugebėti: Išgestáu ir aš itep padaryt.
nugèsti
1. sunykti; nubjurti: Nugedę iš žiemos medeliai pavasarį nebesprogsta. Nugeñda rudenį ir šermukšniai (lapus numeta) . Nugedo erškėtrožės žiedai iš tų kaitrų. Kap laiškai nuges, reiks bulves kasti. | Nugedo visa koja, šašuota. Gali veidas nugest (dedervinės gali nudeginti) . Lūpos nuo ligos nugẽdusios, išburkusios.
2. apalpti; užtraukti kvapą, uždusti: Vaikas net nugeñda beverkdamas. Taip perpyko, kad besikeikdamas nugẽdo. Ėmiau verkti kaip mažas kūdikis kukčiodamas ar nugesdamas. Kabojo visas išblankęs ir nugedęs mėnuo.
3. suprasti, nuvokti, nujausti: Nedaugį nugeñda, ką utarija, ale ne visa. Kiškis nenugẽdo, ka jam pastatytos kilpos. Karalius nenugẽdo, ka prieš jį žmonės buntujas.
pagèsti.
1. pasidaryti nebetinkamam, nebegeram: Vis sykį pageñda. Pagẽdę ratai. Spyna yra pagedusi. Teip subliuro orai ir pagedo kelias. Pagedus orui, reikėjo dėl atsargumo laivo plaukimą priturėti. Pagedusios bulbos nedygsta. Gyvatžolė karvės pagedusį pieną taiso. Riebalai išstovi dvejus metus nepagedę. Tiek pagẽdo akys – nieko neinžiūrau. Jo viduriai jau visai pagẽdo. Nesudūmoju, jau mano galva pagẽdus. Ir kraujas žmogaus turia pagesti [iš baimės]. Iškada pagedo (atsitiko) . Bėda pagedo (ištiko) . Mano veidas pagedo gailesčiais ir paseno. Tur tasai pageñdąsis kūnas apvilkt nepagadinimą. Jis visadai rūpinasi, jeib avys jo nepagestų, badu nemirtų.
2. patrūkti: Tep bekilnodamas sunkumus, ir pagẽdo.
3. patvirkti, negeram pasidaryti: Seni žmonės ir tie pagenda. Visi atpuolė, visi pagedo. Buvo gerų žmonių, buvo ir pagedusių. Ana tokio pagẽdusio karaktorio. Kvaili, pagedusios širdies valkijozai zaunija, bliuznija. | O žemė buvo pagedusi.
4. pašėlti: Ar pagedai, kad teip bjauriai kalbi? Brolis ko nepagedo iš piktumo. Tai pagedę šuniukai – ko nesudraskė manęs. Kad pagedo jie jį stumdyt, badyt. Arklys pasibaidė, kad pagedo bėgt – ratai į šipulius nuėjo. Kad pasakiau žodį – pagedo žmogus. Ar pagedo, koks gražus! Ar pagedo – jau pamečiau pypkę! Jie gali pagèst iš pavydo. Lėkėm kaip pagẽdę. Pagedęs (labai gudrus) ir žmogus – taip tu man sugalvok! Pagedęs (nepaprastas) puikumas to balso! Pagẽdęs gražumas jo darbo! Ir pagẽdęs žmonių važiavimas į miestą. Pagẽdę (didelės, smarkios) bobos darbinykės. Protas pagedo.
pagẽdusiai. labai: Šiandie buvo pagẽdusiai šalta. Tas žmogus pagẽdusiai klusus (turi gerą klausą) . Ale tai lengvai eina, pagedusiai. Pagẽdusiai noru gerti. Pagẽdusiai gražūs javai.
5. sirgti pasiutimo liga, siusti, dūkti: Vasarą tankiai šunes pageñda. Eik, žiūrėk, kalė pagẽdo! Užpernai jų du šunys pagedo. Pagedo visi gyvuliai. Aure pagẽdęs šuva lekia! Pagẽdęs šuva inkando arklį. Jautį apriejo pagedęs šuo. Nepaleisk naktį šuniuko, da pagedę šunys apries. Pasimirė nuo pagedusio šunies įkandimo.
6. pajusti ko trūkstant, susigriebti ko nesant; prireikti, pasiilgti: Vakar pagedau pinigų. Prapuolusio niekas neieškojęs, niekas jo nepagedęs. | Kas pratęs be tėvų nuo mažumės, tai nieko nėr kas pageñda (tam nėr ko pasigesti) . Aš to didžiojo butelio pasigendù – ar nebus kas tik sudaužęs. Pasigedaũ ir atėjau ieškodamas pypkės. Ana pasigedo tos duonos, kaip nebteko. Pasigẽdo dviejų obuolių. Kai parvažiavau namo, tada tik pasigedaũ. Kūdikis tyliai pravirko – pasigedo motinėlės. Elzės Pikčiurnienė visai nebuvo pasigedusi. Pasigedo kaimynas ožkos, pradėjo ieškoti, bet negalėjo niekur rasti. Jis pasigedo avies tik į trečią dieną. Kūdikis pasigeñda motynos. Visad aš. pasigendu tavęs. Mes ir tavęs pasigendam, kai ilgai nematom. Nutautęs jis, nujunkęs, nepasigeñda giminės. Krūzelį gėriau, antrą įpyliau, pasigedaũ mergelės. Tada manęs, motule, pasigesi, kai plonųjų drobelių nerasi. Tu pasigesi mane, močiute, su viena nedėlėle, kaip tu nerasi svirne skrynelių, seklyčio [je] audėjėlės. Tu pasigesi manęs, mamuže, į vieną valandėlę. Kaip yra tėvai, nebrangini, kaip nebturėsi – jų pasigèsi. Kai numirsiu, tada manęs pasigesi, bet būs po laiko. O mano sūnelio būbauja jauteliai, savo artojėlio pasigenda. Tėveli, pasigesim mes tavęs, kur tavo takeliai vaikštinėti. Vai, broleliai dobilėliai, pasigesit manęs, kai nueisit į laukelį, kur varčiau žalią šienelį. Baltaragis nelabai tepasigedo, pamarinęs pačią. Aš tavęs nepasigèsiu. Jo pagestumbeis. Kalnais nuginiau, kloniais parginiau, šimtais skaičiau, o vieno neradau, ir to paties pasigedau.
pérgesti. pergèsti
1. labai sugesti: Pérgedo per daug ratai, važis.
2. išblykšti, beveik apalpti (iš skausmo, pykčio ar baimės): Vaikai net pergedo iš baimės. Atėjo visas pergedęs, kaip kupron gavęs. Visas išbalęs ir iš išgąsčio pergedęs krūpčiojo. Vaikščioja visa pergẽdus. Jis tiek pergedęs buvo, kad vos manęs neprimušė. Visas pergedęs tėvas gali ką negerai padaryti. Petronėlė, visa pérgedusi, kvapo neatgaudama, atbėgo kaip į gaisrą. Veidas pergedęs nuo pykčio ir karščio. Pergedusiomis akimis žvelgia jis į žvėries akis.
sugèsti.
1. pasidaryti nebetikusiam; suirti: Sugedo vežimas. Kažin ar bevažiuosim, kai sugedo oras. Nepyk už prastą rašymą – plunksna sugẽdusi. Mukliškai nemurdyk dinkį, kad nesugestų daiktai. Kirmiče nepjauk peniukšlą, bo sugès mėsa. Sugedusios buvo kalbos. Mano viduriai sugẽdę (palaidi) . Nesugedo nė kalbo [je] lig pat mirimo. Kermošius pas mus sugẽdo.
2. pašėlti, pamišti: Ar jis sugẽdo, kad taip ilgai nepareina?
3. pasigesti: Sugedau, kad nėra kailinių, ale jau po čėsi.
užgèsti.
1. pasidaryti nebegeram, nebetinkamam: Užgẽdo kas vidury. Jis ilgai sirgdamas nevalgė, tai viduriai užgẽdo (užmarėjo) .
2. labai ištrokšti: Žemė jau lietaus užgedus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.