apginti

.
giñti, gẽna, gìnė.

1. varyti: Gink visus vaikus šalin. Bepigu neginti, kad bėga. | Dabar bimbalelį giñsiam. Tokios kal̃bos Tarutį dar labiau liūdesin ginė. Gena visus dienos į smertį nasruosna. Gelžkeliu javus giñdavo (veždavo) į Prūsus. Negalima gi ginti ir ginti traktorių be priežiūros. Jos jau trečią barą rugių gẽna (pjauna) . Širdį pro kaklą gena ta šnapšė. Genu sau par mintį, bet nebatmenu pasakų. Kaip tik užvalgau rūgščių kopūstų, tujau pat mane laukan gẽna (vidurius paleidžia) . Vidurius pradeda giñti.

2. vyti: Ko teip smarkiai bėgi, ar tave kas gẽna? Anas mane gẽna iš ažačios. Neskubėk – nėkas nègena. Genamasis gyvolis didžiais šūksniais bėgo. Banga gena bangą, ir bokšto akmuo paplautas nuvirsta žemyn. Turiu gerą dviratį – gẽna du su puse (labai greitas) . Neturiu laiko – išėjau kap šunies genama. Genamas bėk, duodamas imk. Bėda bėdą gẽna (niekad iš bėdų negali išbristi) . Piktas piktą gena. Gẽnasi kaip skalikas lapę. Užkinkykit šešius žirgus, ginsvos savo seserėles. | Penkiais metais jaunesnis, bet gẽnas – pasivys. Triušio pirštinės genas minkštumą, o tvermės nėr (minkštos, bet nestiprios) .

3. varyti bandą, gyvulius į ganyklą: Giñk gyvolius ganyti. Genme (ginkime) namo jau, keliẽs (kelkis) . Gìnė martelė palšus jautelius per aukštus kalnus, per dimijonus. Kad tu ginsi margus jaučius, varyk vieškelaičiu. Mūsų kasdien gena (parvaro) galvijus rytelio. Galvijų gẽnamas metas.

4. rujotis, lakstytis: Karvė gẽnas. Šėmargė jau gìnėsi.

5. tinklą pritaisyti (pririšti) prie virvės: Sakyk, ar moki tinklą giñti?
antgiñti, añtgena, añtginė.

1. užvyti ką ant ko nors: Šuo katę ant trobos añtginė.

2. pavyti: Į kalną belipančią mane añčginė.
apgiñti, àpgena, àpginė.

1. aplenkti.

2. į kurią nors vietą daugelį gvvulių privaryti: Ganyklą avimis apgiñti, avis ant ganyklos varyti, giñti. Apginė karvėms visus mano padaržius ir nuganė.

3. išginti gyvulius anksčiau už kitą: Tu anksti atsikėlei, kad mane apginei.

4. pasilakstyti, pasivaikyti: Mūsų telyčia jau apsìginė – vasarą turės vesti. Yr jau apsiginusi karvikė, bet turės dar neveikiai.
atgiñti, àtgena, àtginė.

1. nuo savęs tolyn nuvaryti: Kad aną šalin nuo savęs atgeni, jis apent grįžta pas tavęs.

2. atsivyti: Oniukė prikrito prie žemės pasiklausyti, bene atsigena.

3. į kurią nors vietą nuvaryti gyvulius ganyti: Ale atginė kerdžius galvijus ten ganyt.
dagìnti, dàgena, dàginė. visiškai pavyti: Vagį bėgantį giniau giniau ir nedaginiau.
įgiñti, į̃gena, į̃ginė.

1. smarkiai įvaryti: Įgintieji arkliai nebuvo beišlaikomi.

2. įvaryti: Nušavęs stirną, į bulbynę įginęs. Lytus įginė mane į ristę (privertė risčia bėgti) . Ne vienam įgena ligą. Kol prylaidą į tauką įginsi (nupenėsi), daug reik šersenos. Įsigena ausis užsiėmusi savo vyrą.

3. įvaryti gyvulius: Piemuo galvijus į̃ginė miškan, tai ir nebesimato. Į tą pievokšlį įgiñk gyvolius ir paganyk. Įsigìnęs pievon galvijus ir ganosi.

4. tinklą pritaisyti (pririšti) prie virvės: Tinklą reik į virvę įgiñti, kad traukti galėtų.
išgiñti, ìšgena, ìšginė.

1. išvaryti: Mano tėvui tai kančia buvo, kad okupantai išgindavo visą kaimą prie tiltų, prie plentų [taisymo]. Vienus nugalabijo, kitus iš savo žemės išginė. Rugiai išgena žoles iš dirvos. Vienu papustymu tris pradalges išginiau. Ìšginiau grūdus iš šiaudų (iškūliau) . Kailis, tik iš plaukų ìšgintas, dar batams nederės. Šokių natą įsidėk (įsidėmėk), ir išginsi ant klarnetos (išgrieši) .

2. išvaryti gyvulius ar paukščius į ganyklą: Išgins, būdavo, didžiausią pulką žąsų į lauką, o pati miškan. Išgiñk galvijus į genesį, o iš ten nueis į ganyklą. Išgiñs broliai bėrus žirgus, lankys mano kapelį. Atminsi, kad kiaules išginsi. Ką išginei, tą ir ganyk. Išsigìnę parugėn, pasiganėm. Anksti pašokdavom, karves išsigiñdavom.

3. ginti 5: Tinklas eina koją pakėlęs – par daug ìšgintas.
nugiñti, nùgena, nùginė.

1. nuvaryti, nuvaikyti: Nugintas vilkas grįžta į mišką. Daugelį paklydėlių laivų vėjas nugena į nuostabius uostus. Negali spėt nugint [strazdus nuo vyšnių]. Daržoves buvo apipuolę spragiai ir sausriai, bet pasisekė nuginti (išnaikinti) . Nùgena sniegą. Kad kelio nenugiñtų (nenuleistų sniego), su ragėms važiuotumėm į stotį. Pelai jau nugintì yra nu rugių, nereik nė par arpą beleisti.

2. vytis: Įpėdėmìs vagį nusìginė. Šuniukai pamatę nusigins mane.

3. nuvaryti gyvulius ganyti: Ans nùginė galvijus ganyti. Kur nùginei, ten ir ganyk. Aš nusigiñčiau šėmus jautelius, aš nuganyčiau žalią žolelę.
pagiñti, pàgena, pàginė.

1. pavaryti, išvyti: Pati vyrą pagiñs. Pagink šalin visas piktąsias dvasias. Paginė kelią (nuvarė, nuleido sniegą), ir gavau arkliu varina eiti.

2. pavyti: Kartais ir karvė kiškį pagena. Pasisakė, kad nebepaginė pabėgusių. Aš tave pagiñsiu, tu iš manęs neišbėgsi. Pagink ir paduok jam gromatą. Ką darysi bėdos pàgintas?!. Greitesnio nepasiginsiu.

3. kiek pavaryti gyvulius: Paginiau [avis] tolyn par vieškelį, ėjo nuėjo.

4. pabaigti: Būtų paginęs aukštą mokslą, kad būt nemiręs.
pargiñti, par̃gena, par̃ginė

1. pavyti einant ar bėgant namo: Veiziu atsisukęs – parsigena mane daug vaisko. Čia pat lytus parsìgena.

2. parvaryti galvijus namo: Aš galvijus par̃giniau namo. Jis išginęs nepriganė, o pargìnęs neuždarė. Dabar anksti yra, neigi metas pekų parginti. Kad ans toks kaip ne viską pargìnęs (ne viso proto, pusgalvis) . Jie visi tokie nepargìnę. Na, pargiñk. Aviganis parsiginė avių bandą.
pérginti. . praleisti?: Žmonės galėtų valandą be ilgėjimos parginti.
pragiñti, pràgena, pràginė.

1. pravaryti; praleisti: Aš jam visada gyvulius pro javus pràgenu. Skerdžius jau pràginė [gyvulius pro kiemą]. | Galėsim tuos miežius kokį kartą par puktelį praginti.

2. nuvyti, išvyti; nubaidyti: Nuejom į pelkes spanguolių pasirinkti, užejo mumis medininkas ir pràginė visas. Vaikai paukštelį nu lizdo pràginė. Tą ligą gal praginti traiškant iš tryškynės vandenį ant lapų. Kaulo rožė praginta sutrauka koją. Štai yra tiesa, kuri pragena visokią menką garbę.
prigiñti, prìgena, prìginė.

1. privyti: Paskubėjęs jį priginti, be jokio pasisveikinimo pratarė. Vos prìginiau bėgantį. Vijo vijo ir prìginė jis mane. Daužk neuždaužk, gink – neprigink. Du bėga, du veja, ir niekuomet neprigena. Gavau į ristę ištikti, kol prisìginiau.

2. įvaryti, privaryti: Tam žmogeliu [i] stroko tai prìginė. | Vėjas prìginė šulinę lapų.

3. genant, varant prieiti ką nors: Ginė ginė ir priginė mišką.

4. privarginti genant: Prìgintas arklys.
sugiñti, sùgena, sùginė

1. suvaryti: Lietus žmones sugena į pastoges. | Liuob sugins suvarys visas sijono kvaldas į pryšakį.

2. pavyti: Jis mane ties liptu sùginė. Sugink ripką (suturėk ir atmušk) .

3. suvaryti gyvulius: Gyvolius sugiñk į kūtę. Nesugiñk avis į kopūstus. Nueinu – gi į vasarojų sugìnę karves!

4. kartu suvaryti gyvulius: Tu su juo nesuginsi (jam kitomis dienomis ginti kaip tau) . Ar sùgeni su kitais piemenims?. Nuobodu mūsų piemeniukui – su kitais piemenim nesusìgena.
užgiñti, ùžgena, ùžginė.

1. privaryti, bevarant nukamuoti: Patraukino, ùžginė arklį begainiodamas. Iš namų nereik arklių užginti (smarkiai varyti iš pradžių) .

2. užnešti: Kelius užginė (užpustė, sniegu užvertė) .

3. pavyti: Užginė kitą būrelį, kely toliau užginė dar daugiau. Ir užginė anuos toks vienas jaunikaitis.

4. genant užvaryti ant ko nors ar už ko nors: Ùžginė gyvulius ant javų.
už tvorõs užgiñti nuginčyti: Anie kunigą ùžgena už torõs.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>giñti, </b>gẽna, gìnė. <br/>1. <span class="explanation">varyti: </span> Gink visus vaikus šalin. Bepigu neginti, kad bėga. | Dabar bimbalelį giñsiam. Tokios kal̃bos Tarutį dar labiau liūdesin ginė. Gena visus dienos į smertį nasruosna. Gelžkeliu javus giñdavo <span class="explanation"> (veždavo) </span> į Prūsus. Negalima gi ginti ir ginti traktorių be priežiūros. Jos jau trečią barą rugių gẽna <span class="explanation"> (pjauna) </span>. Širdį pro kaklą gena ta šnapšė. Genu sau par mintį, bet nebatmenu pasakų. Kaip tik užvalgau rūgščių kopūstų, tujau pat mane laukan gẽna <span class="explanation"> (vidurius paleidžia) </span>. Vidurius pradeda giñti. <br/>2. <span class="explanation">vyti: </span> Ko teip smarkiai bėgi, ar tave kas gẽna? Anas mane gẽna iš ažačios. Neskubėk – nėkas nègena. Genamasis gyvolis didžiais šūksniais bėgo. Banga gena bangą, ir bokšto akmuo paplautas nuvirsta žemyn. Turiu gerą dviratį – gẽna du su puse <span class="explanation"> (labai greitas) </span>. Neturiu laiko – išėjau kap šunies genama. Genamas bėk, duodamas imk. Bėda bėdą gẽna <span class="explanation"> (niekad iš bėdų negali išbristi) </span>. Piktas piktą gena. Gẽnasi kaip skalikas lapę. Užkinkykit šešius žirgus, ginsvos savo seserėles. | Penkiais metais jaunesnis, bet gẽnas – pasivys. Triušio pirštinės genas minkštumą, o tvermės nėr <span class="explanation"> (minkštos, bet nestiprios) </span>. <br/>3. <span class="explanation">varyti bandą, gyvulius į ganyklą: </span> Giñk gyvolius ganyti. Genme <span class="explanation"> (ginkime) </span> namo jau, keliẽs <span class="explanation"> (kelkis) </span>. Gìnė martelė palšus jautelius per aukštus kalnus, per dimijonus. Kad tu ginsi margus jaučius, varyk vieškelaičiu. Mūsų kasdien gena <span class="explanation"> (parvaro) </span> galvijus rytelio. Galvijų gẽnamas metas. <br/>4. <span class="explanation">rujotis, lakstytis: </span> Karvė gẽnas. Šėmargė jau gìnėsi. <br/>5. <span class="explanation">tinklą pritaisyti (pririšti) prie virvės: </span> </span> Sakyk, ar moki tinklą giñti? <br/><b>antgiñti, </b>añtgena, añtginė. <br/>1. <span class="explanation">užvyti ką ant ko nors: </span> Šuo katę ant trobos añtginė. <br/>2. <span class="explanation">pavyti: </span> </span> </span> </span> Į kalną belipančią mane añčginė. <br/><b>apgiñti, </b>àpgena, àpginė. <br/>1. <span class="explanation">aplenkti. </span> <br/>2. <span class="explanation">į kurią nors vietą daugelį gvvulių privaryti: </span> Ganyklą avimis apgiñti, avis ant ganyklos varyti, giñti. Apginė karvėms visus mano padaržius ir nuganė. <br/>3. <span class="explanation">išginti gyvulius anksčiau už kitą: </span> Tu anksti atsikėlei, kad mane apginei. <br/>4. <span class="explanation">pasilakstyti, pasivaikyti: </span> Mūsų telyčia jau apsìginė – vasarą turės vesti. Yr jau apsiginusi karvikė, bet turės dar neveikiai. <br/><b>atgiñti, </b>àtgena, àtginė. <br/>1. <span class="explanation">nuo savęs tolyn nuvaryti: </span> Kad aną šalin nuo savęs atgeni, jis apent grįžta pas tavęs. <br/>2. <span class="explanation">atsivyti: </span> Oniukė prikrito prie žemės pasiklausyti, bene atsigena. <br/>3. <span class="explanation">į kurią nors vietą nuvaryti gyvulius ganyti: </span> Ale atginė kerdžius galvijus ten ganyt. <br/><b>dagìnti, </b>dàgena, dàginė. <span class="explanation">visiškai pavyti: </span> Vagį bėgantį giniau giniau ir nedaginiau. <br/><b>įgiñti, </b>į̃gena, į̃ginė. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai įvaryti: </span> Įgintieji arkliai nebuvo beišlaikomi. <br/>2. <span class="explanation">įvaryti: </span> Nušavęs stirną, į bulbynę įginęs. Lytus įginė mane į ristę <span class="explanation"> (privertė risčia bėgti) </span>. Ne vienam įgena ligą. Kol prylaidą į tauką įginsi <span class="explanation"> (nupenėsi), </span> daug reik šersenos. Įsigena ausis užsiėmusi savo vyrą. <br/>3. <span class="explanation">įvaryti gyvulius: </span> Piemuo galvijus į̃ginė miškan, tai ir nebesimato. Į tą pievokšlį įgiñk gyvolius ir paganyk. Įsigìnęs pievon galvijus ir ganosi. <br/>4. <span class="explanation">tinklą pritaisyti (pririšti) prie virvės: </span> </span> Tinklą reik į virvę įgiñti, kad traukti galėtų. <br/><b>išgiñti, </b>ìšgena, ìšginė. <br/>1. <span class="explanation">išvaryti: </span> Mano tėvui tai kančia buvo, kad okupantai išgindavo visą kaimą prie tiltų, prie plentų [taisymo]. Vienus nugalabijo, kitus iš savo žemės išginė. Rugiai išgena žoles iš dirvos. Vienu papustymu tris pradalges išginiau. Ìšginiau grūdus iš šiaudų <span class="explanation"> (iškūliau) </span>. Kailis, tik iš plaukų ìšgintas, dar batams nederės. Šokių natą įsidėk <span class="explanation"> (įsidėmėk), </span> ir išginsi ant klarnetos <span class="explanation"> (išgrieši) </span>. <br/>2. <span class="explanation">išvaryti gyvulius ar paukščius į ganyklą: </span> Išgins, būdavo, didžiausią pulką žąsų į lauką, o pati miškan. Išgiñk galvijus į genesį, o iš ten nueis į ganyklą. Išgiñs broliai bėrus žirgus, lankys mano kapelį. Atminsi, kad kiaules išginsi. Ką išginei, tą ir ganyk. Išsigìnę parugėn, pasiganėm. Anksti pašokdavom, karves išsigiñdavom. <br/>3. ginti 5: Tinklas eina koją pakėlęs – par daug ìšgintas. <br/><b>nugiñti, </b>nùgena, nùginė. <br/>1. <span class="explanation">nuvaryti, nuvaikyti: </span> Nugintas vilkas grįžta į mišką. Daugelį paklydėlių laivų vėjas nugena į nuostabius uostus. Negali spėt nugint [strazdus nuo vyšnių]. Daržoves buvo apipuolę spragiai ir sausriai, bet pasisekė nuginti <span class="explanation"> (išnaikinti) </span>. Nùgena sniegą. Kad kelio nenugiñtų <span class="explanation"> (nenuleistų sniego), </span> su ragėms važiuotumėm į stotį. Pelai jau nugintì yra nu rugių, nereik nė par arpą beleisti. <br/>2. <span class="explanation">vytis: </span> Įpėdėmìs vagį nusìginė. Šuniukai pamatę nusigins mane. <br/>3. <span class="explanation">nuvaryti gyvulius ganyti: </span> Ans nùginė galvijus ganyti. Kur nùginei, ten ir ganyk. Aš nusigiñčiau šėmus jautelius, aš nuganyčiau žalią žolelę. <br/><b>pagiñti, </b>pàgena, pàginė. <br/>1. <span class="explanation">pavaryti, išvyti: </span> Pati vyrą pagiñs. Pagink šalin visas piktąsias dvasias. Paginė kelią <span class="explanation"> (nuvarė, nuleido sniegą), </span> ir gavau arkliu varina eiti. <br/>2. <span class="explanation">pavyti: </span> </span> </span> </span> Kartais ir karvė kiškį pagena. Pasisakė, kad nebepaginė pabėgusių. Aš tave pagiñsiu, tu iš manęs neišbėgsi. Pagink ir paduok jam gromatą. Ką darysi bėdos pàgintas?!. Greitesnio nepasiginsiu. <br/>3. <span class="explanation">kiek pavaryti gyvulius: </span> Paginiau [avis] tolyn par vieškelį, ėjo nuėjo. <br/>4. <span class="explanation">pabaigti: </span> Būtų paginęs aukštą mokslą, kad būt nemiręs. <br/><b>pargiñti, </b>par̃gena, par̃ginė<br/>1. <span class="explanation">pavyti einant ar bėgant namo: </span> Veiziu atsisukęs – parsigena mane daug vaisko. Čia pat lytus parsìgena. <br/>2. <span class="explanation">parvaryti galvijus namo: </span> Aš galvijus par̃giniau namo. Jis išginęs nepriganė, o pargìnęs neuždarė. Dabar anksti yra, neigi metas pekų parginti. Kad ans toks kaip ne viską pargìnęs <span class="explanation"> (ne viso proto, pusgalvis) </span>. Jie visi tokie nepargìnę. Na, pargiñk. Aviganis parsiginė avių bandą. <br/><b>pérginti</b>. <span class="explanation">. praleisti?: </span> Žmonės galėtų valandą be ilgėjimos parginti. <br/><b>pragiñti, </b>pràgena, pràginė. <br/>1. <span class="explanation">pravaryti; praleisti: </span> Aš jam visada gyvulius pro javus pràgenu. Skerdžius jau pràginė [gyvulius pro kiemą]. | Galėsim tuos miežius kokį kartą par puktelį praginti. <br/>2. <span class="explanation">nuvyti, išvyti; nubaidyti: </span> Nuejom į pelkes spanguolių pasirinkti, užejo mumis medininkas ir pràginė visas. Vaikai paukštelį nu lizdo pràginė. Tą ligą gal praginti traiškant iš tryškynės vandenį ant lapų. Kaulo rožė praginta sutrauka koją. Štai yra tiesa, kuri pragena visokią menką garbę. <br/><b>prigiñti, </b>prìgena, prìginė. <br/>1. <span class="explanation">privyti: </span> Paskubėjęs jį priginti, be jokio pasisveikinimo pratarė. Vos prìginiau bėgantį. Vijo vijo ir prìginė jis mane. Daužk neuždaužk, gink – neprigink. Du bėga, du veja, ir niekuomet neprigena. Gavau į ristę ištikti, kol prisìginiau. <br/>2. <span class="explanation">įvaryti, privaryti: </span> Tam žmogeliu [i] stroko tai prìginė. | Vėjas prìginė šulinę lapų. <br/>3. <span class="explanation">genant, varant prieiti ką nors: </span> Ginė ginė ir priginė mišką. <br/>4. <span class="explanation">privarginti genant: </span> Prìgintas arklys. <br/><b>sugiñti, </b>sùgena, sùginė<br/>1. <span class="explanation">suvaryti: </span> Lietus žmones sugena į pastoges. | Liuob sugins suvarys visas sijono kvaldas į pryšakį. <br/>2. <span class="explanation">pavyti: </span> </span> </span> </span> Jis mane ties liptu sùginė. Sugink ripką <span class="explanation"> (suturėk ir atmušk) </span>. <br/>3. <span class="explanation">suvaryti gyvulius: </span> Gyvolius sugiñk į kūtę. Nesugiñk avis į kopūstus. Nueinu – gi į vasarojų sugìnę karves! <br/>4. <span class="explanation">kartu suvaryti gyvulius: </span> Tu su juo nesuginsi <span class="explanation"> (jam kitomis dienomis ginti kaip tau) </span>. Ar sùgeni su kitais piemenims?. Nuobodu mūsų piemeniukui – su kitais piemenim nesusìgena. <br/><b>užgiñti, </b>ùžgena, ùžginė. <br/>1. <span class="explanation">privaryti, bevarant nukamuoti: </span> Patraukino, ùžginė arklį begainiodamas. Iš namų nereik arklių užginti <span class="explanation"> (smarkiai varyti iš pradžių) </span>. <br/>2. <span class="explanation">užnešti: </span> Kelius užginė <span class="explanation"> (užpustė, sniegu užvertė) </span>. <br/>3. <span class="explanation">pavyti: </span> </span> </span> </span> Užginė kitą būrelį, kely toliau užginė dar daugiau. Ir užginė anuos toks vienas jaunikaitis. <br/>4. <span class="explanation">genant užvaryti ant ko nors ar už ko nors: </span> Ùžginė gyvulius ant javų. <br/><b> už tvorõs užgiñti</b> <span class="explanation">nuginčyti: </span> Anie kunigą ùžgena už torõs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.