apglamonėti
glamonė́ti, -ė́ja (glamoni), -ė́jo. glostyti, myluoti: Tais vaikais tai neatsidžiaugia, glamonėja ir glamonėja. Senukė vaikus baudžia, mokina, bovina, glamonė́ja. Karusė puolė Jurgiui ant kaklo ir jau nebesigėdijo nei glamonėti jį, nei verkti prie visų. Vaikinas glamonė́ [ja] mergą per liemenį šokant. Tavo vaikeliai vėl tave glamonės ir bučiuos. Pušis neramų girių vėją pamilo, glaudžia, glamonėja. Kas priveizdės, kas glamonės be manęs senelę? Kaip glamonė́jo, žemė sudrebėjo. Ji pradėjo tą katę glamonė́t. Višta tupėdama glamonė́ [ja] šaką su nagais. Ji myli jį, glamoni. | Neglamonė́k (nelepink) per daug vaiko, paskui negalima bus jo nei prisiliesti. Rasa pirmoji plauna kojas, glamoni veidą spinduliai. Kiekviename žingsny jie glamonėjasi, glostosi. Du draugu, ilgai nesimačiusiu, susitikę glamonė́jas. Vaikas glamonė́josi ant motinos kelių.
apglamonė́ti.
1. apčiupinėti: Nepirkim šitų bandelių, čia visų apglamonėtos.
2. glamonėjant numaldyti: Nueisi, vėl tave ana apglamonė̃s, ir dovanosi skolą.
išglamonė́ti. išglostyti, išmyluoti: Kiekvienas kupstelis išglamonėta ir apverkta. Juras ją išglamonėjo, nuramino.
nuglamonė́ti. nuglostyti, numyluoti: Vėjo nuglamonėta šnarėjo žolė.
paglamonė́ti. kiek glamonėti: Anatolio norą ją paglamonėti Ona laikė tik linksma išdaiga. Rytojaus dieną Sigutei genant, ragana jau neatėmė ir jos marškinių, bet, priešingai, dar paglamonėjo ją. Lokys – ne brolis, paglamonės – kaulai subraškės. Eina kap ožka, su vilku pasiglamonėjusi.
priglamonė́ti. priglobti: Vargšą priglaudė, priglamonėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.