gléimėti, -ėja, -ėjo. gleimė́ti, -ė́ja, -ė́jo. trauktis gleimėmis, apaugti nešvarumais: Šerno mėsa gléimė [ja],
šiltė [je] pjauta. Rentinys šulinio gléimėti pradeda, t. y. priauga žalėsų, žalių vortinklių šuliny.
apgléimėti. apsitraukti gleimėmis: Mėsa, sūris apgleimėjo.
prigléimėti. daug gleimėti; viduj gleimėti: Prigleimė́ję visi pasieniai. Iš prigleimė́jusio puodo padavė šuniuo lakti. Išlyžiai prigléimėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.