apglemžti

glem̃žti, -ia (-džia. -čia), -ė (-dė, -tė). glémžti

1. imti, čiupti, griebti, traukti, grobti: Aš į glėbį glemžiù šieną, kad nesklistų, kad nebirtų. Nuo vėpsančių prie motoro vaikų jis glemžė kepures. Glem̃žk į vieną kupetą visus tuos drabužius ir nunešęs padėk į vietą. Vyrai, glemžkiat mergas ir šokiat. Kas ne sava, neglemžk. Ta boba glem̃ždė turtus. Viską sau tik glem̃žiasi, taisosi, kitus skriaudžia. Pinigus katras sau glem̃žiasi. Kam tu varu glemžies tą mergą!

2. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Rasotus dobilus glemžia karvės. Veršis pasigardžiuodamas glemžė jaunus bastučių ir burokų lapus. Kieme suvarytos karvės uostinėjo žemę ir glemžė užtvory augančių obelų ir kriaušių lapus. Glemžì kaip karvė lepšes. Karvė glem̃žia šieno. Ožka glem̃žia žoles pilnu snukiu. Glemžia kaip žalis lapus. Karvės gardžiai glem̃žia žolę su rasa.

3. imti, vogti: Kas tik po ranka papuola, tą ir glem̃žia. Į jo namus įpuolę pradėjo glemžti vis, ką radę.

4. glamžyti, lamdyti, braukti; glostyti: Bitininkas nesumeta, kuo atsilyginti, tik barzdą glemžia.

5. tramdyti, malšinti, stelbti, nugalėti: Sekasi maištininkus glemžti.

6. veržtis: Prie jo glemžiasi.

7. saugoti, globoti, ginti, slėpti: Girės ne vien nuo darganų, lytų ir speigų, bet ir nuo pačių neprietelių glemžė. Rinkti ir glemžti derlingas sėklas. Šernas, glemždamas savo vaikus nuo pavojaus, iš kinio nebjudėjo daugesniai.
apglem̃žti, -ia, àpglemžė.

1. griebiant apimti, apkabinti: Apglémžė visus obuolius ir neduoda kitiem. Myluoja apglemžęs tą jauną pačią. Nereik norėti už vieną dieną apglemžti laukus (suarti, nudirbti) .

2. apsupti: Aš apglemžiù aną su savo drabužiais, t. y. apskrieju. Ligonio galva apglemžta šlapiais skudurais.
išglem̃žti, -ia, ìšglemžė.

1. paglemžti, pagriebti: Ji ir tyko, kap iš manęs ką išglem̃žt.

2. išvalgyti, išėsti: Ans visą viralą išglemžė kaip šėmargė lepšes.
nuglem̃žti, -ia, nùglemžė.

1. nuimti, nutraukti: Nuglemžtas (nuplėštas) skelbimas. Ravėdama daržą, ji nùglemžė ir morkus. Senelis nusiglemžė kepurę.

2. paglemžti 3: Svotas nùglemžė kepurę, t. y. pavogė. Ana beregint nùglemžė skarelę. Mat nuglemžiau ir jam veršiuką. Kažkas nuglemžė man pinigus. Nusiglem̃žia ką pasišert. Jis nusìglemžė kepurę, t. y. pavogė.

3. nustelbti: Dirsė net rugius nuglemžė. nugalėti: Įbaugintą žmogų kolera kur kas lengviau nuglemžia.
paglem̃žti, -ia, pàglemžė (pàglemžtė).

1. paimti, pačiupti, pagriebti, pagrobti: Aš pàglemžiau obalį, t. y. nematant įkišau už ančio. Vokiečiai mūsų brolių turtus paglemžė. Laumės jaunus kūdikius paglemždavo. Kad sumanytų, viską paglemžtų. Reikėjo pasiskubint paglemžt gardesni kąsnį. Rymo ciesorystė, daug kraštų po savim paglemžus (užvaldžius), engė ir slėgė jų gyventojus. Pasiglemžęs ryšulį, vėl ėjo tolyn tomis pačiomis gatvėmis. Nenorėk vienas viską pasiglem̃žti. Amerikos imperialistai siekia pasiglemžti Vakarų Europos šalių ekonomiką. Kiek jūra yra pasiglemžusi aukso, sunku pasakyti. Žemės daigą kaitra pasiglemžia.

2. praryti: Ciuckis paglemžė duoną.

3. paimti, pavogti: Paglemžiau jos duoną ir vandenį. Vaikinas nematomis paglemžė obuolį. Brangiausius daiktus paglemžė. Vagis visus pinigus pàglemžė. Nelaikyk po akių – gali kas paglem̃žti. Moteriškė pirštines nuo stalo pasiglemžė.

4. pariesti, palenkti, (uodegą) pabrukti: Paglemžk kojas po pilvu ir paversk. Šunelis, uodegą paglemžęs, vaikštinėjo. Pasiglemžti apklotą (pasikišti po šonais) . Eidama pasiglem̃žk andaroką, kad nesušlaptum. Žiūrėk, kokius ten popierius po šonu pasìglemžtei (pasėdai, pagulei) ?! Suvirtome abu ant žemės, ir jis mane pasìglemžė (prispaudė, užgulė) .

5. išsaugoti: Kaip rinkti ir paglemžti medžių sėklas. Savo tautą paglemžti nuo tokio pavojaus. Nu žmogaus pasalo paglemžk mane. Mus sylvarte visokiame paglemžk po savo šėtra.
pérglemžti. perbraukti: Žmogutis, porąkart ranka perglemžęs barzdą, dingo už kampo.
priglem̃žti, -ia, prìglemžė.

1. godžiai priėsti, privalgyti: Margoji prìglemžė atolo kaip būgnas. Karvės, priglem̃žę žolės, guli.

2. daug glemžti, griebti, čiupti: Tu jai priglemžk tų popierių ir atnešk.
suglem̃žti, -ia, sùglemžė (sùglemždė).

1. sugrobti: Suglemžę piningus, spruko pro duris. Kartu ir mano aštuonnytę drobulę suglemžė. Dvilktelėjo į galvą, jog boba nulėkusi gali piningus suglemžti. Darata nubėgo į svirną, suglemžė visą glėbį sermėgų ir nunešusi apklostė dėdę. | Marti atėjus visus linus sùglemžė. Sùglemžė visą mantą. Ana sùglemždė turtus, t. y. suėmė. Jei iš namų eitų į mokyklą, tai vis, ką geriau suglem̃žus, duočia įsidėt. Susirinko, suglemžė sau patinkamus daiktus. | Šiaip taip spėjom vasarojų suglemžti (sudoroti, suvalyti) . Tą naktį daug lynų sùglemžėm (sugavom, sužvejojom) . Susiglemš jie viską, ką tik turėjom. Tu viena nori viską susiglem̃žti.

2. suėsti, suryti: Žaloja sùglemžė nuo tvoros sūrmaišį. Šuva duonos plutą bematant suglemžė.

3. susisupti, apsikamšyti: Krukelis bėgo takučiu, susiglemžęs skvernus. Kad šalta, susiglem̃žk. Susiglem̃žęs po savimì savo drabužius, glūdo.

4. sulamdyti: Suglémžtas popieriukas. Balta suglemžta skepetaitė užsmaukta ant akių. Visas mano andarokas susìglemžė.

5. sutramdyti, numalšinti, nugalėti: Jis ne iš tokių, kuriuos galima lengvai ir paprastai suglemžti.

6. glemžti
7.
užglem̃žti, -ia, ùžglemžė. nuslopinti, susilpninti: Angliarūgštė užglemžia degimą. | Išgąstis užglemžia jo balsą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apglemzti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>glem̃žti, </b>-ia (-džia. -čia), -ė (-dė, -tė). glémžti<br/>1. <span class="explanation">imti, čiupti, griebti, traukti, grobti: </span> Aš į glėbį glemžiù šieną, kad nesklistų, kad nebirtų. Nuo vėpsančių prie motoro vaikų jis glemžė kepures. Glem̃žk į vieną kupetą visus tuos drabužius ir nunešęs padėk į vietą. Vyrai, glemžkiat mergas ir šokiat. Kas ne sava, neglemžk. Ta boba glem̃ždė turtus. Viską sau tik glem̃žiasi, taisosi, kitus skriaudžia. Pinigus katras sau glem̃žiasi. Kam tu varu glemžies tą mergą! <br/>2. <span class="explanation">godžiai valgyti, ėsti, ryti: </span> Rasotus dobilus glemžia karvės. Veršis pasigardžiuodamas glemžė jaunus bastučių ir burokų lapus. Kieme suvarytos karvės uostinėjo žemę ir glemžė užtvory augančių obelų ir kriaušių lapus. Glemžì kaip karvė lepšes. Karvė glem̃žia šieno. Ožka glem̃žia žoles pilnu snukiu. Glemžia kaip žalis lapus. Karvės gardžiai glem̃žia žolę su rasa. <br/>3. <span class="explanation">imti, vogti: </span> Kas tik po ranka papuola, tą ir glem̃žia. Į jo namus įpuolę pradėjo glemžti vis, ką radę. <br/>4. <span class="explanation">glamžyti, lamdyti, braukti; glostyti: </span> Bitininkas nesumeta, kuo atsilyginti, tik barzdą glemžia. <br/>5. <span class="explanation">tramdyti, malšinti, stelbti, nugalėti: </span> Sekasi maištininkus glemžti. <br/>6. <span class="explanation">veržtis: </span> Prie jo glemžiasi. <br/>7. <span class="explanation">saugoti, globoti, ginti, slėpti: </span> Girės ne vien nuo darganų, lytų ir speigų, bet ir nuo pačių neprietelių glemžė. Rinkti ir glemžti derlingas sėklas. Šernas, glemždamas savo vaikus nuo pavojaus, iš kinio nebjudėjo daugesniai. <br/><b>apglem̃žti, </b>-ia, àpglemžė. <br/>1. <span class="explanation">griebiant apimti, apkabinti: </span> Apglémžė visus obuolius ir neduoda kitiem. Myluoja apglemžęs tą jauną pačią. Nereik norėti už vieną dieną apglemžti laukus <span class="explanation"> (suarti, nudirbti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">apsupti: </span> Aš apglemžiù aną su savo drabužiais, t. y. apskrieju. Ligonio galva apglemžta šlapiais skudurais. <br/><b>išglem̃žti, </b>-ia, ìšglemžė. <br/>1. <span class="explanation">paglemžti, pagriebti: </span> Ji ir tyko, kap iš manęs ką išglem̃žt. <br/>2. <span class="explanation">išvalgyti, išėsti: </span> Ans visą viralą išglemžė kaip šėmargė lepšes. <br/><b>nuglem̃žti, </b>-ia, nùglemžė. <br/>1. <span class="explanation">nuimti, nutraukti: </span> Nuglemžtas <span class="explanation"> (nuplėštas) </span> skelbimas. Ravėdama daržą, ji nùglemžė ir morkus. Senelis nusiglemžė kepurę. <br/>2. paglemžti 3: Svotas nùglemžė kepurę, t. y. pavogė. Ana beregint nùglemžė skarelę. Mat nuglemžiau ir jam veršiuką. Kažkas nuglemžė man pinigus. Nusiglem̃žia ką pasišert. Jis nusìglemžė kepurę, t. y. pavogė. <br/>3. <span class="explanation">nustelbti: </span> Dirsė net rugius nuglemžė. <span class="explanation">nugalėti: </span> Įbaugintą žmogų kolera kur kas lengviau nuglemžia. <br/><b>paglem̃žti, </b>-ia, pàglemžė (pàglemžtė). <br/>1. <span class="explanation">paimti, pačiupti, pagriebti, pagrobti: </span> Aš pàglemžiau obalį, t. y. nematant įkišau už ančio. Vokiečiai mūsų brolių turtus paglemžė. Laumės jaunus kūdikius paglemždavo. Kad sumanytų, viską paglemžtų. Reikėjo pasiskubint paglemžt gardesni kąsnį. Rymo ciesorystė, daug kraštų po savim paglemžus <span class="explanation"> (užvaldžius), </span> engė ir slėgė jų gyventojus. Pasiglemžęs ryšulį, vėl ėjo tolyn tomis pačiomis gatvėmis. Nenorėk vienas viską pasiglem̃žti. Amerikos imperialistai siekia pasiglemžti Vakarų Europos šalių ekonomiką. Kiek jūra yra pasiglemžusi aukso, sunku pasakyti. Žemės daigą kaitra pasiglemžia. <br/>2. <span class="explanation">praryti: </span> Ciuckis paglemžė duoną. <br/>3. <span class="explanation">paimti, pavogti: </span> Paglemžiau jos duoną ir vandenį. Vaikinas nematomis paglemžė obuolį. Brangiausius daiktus paglemžė. Vagis visus pinigus pàglemžė. Nelaikyk po akių – gali kas paglem̃žti. Moteriškė pirštines nuo stalo pasiglemžė. <br/>4. <span class="explanation">pariesti, palenkti, (uodegą) pabrukti: </span> Paglemžk kojas po pilvu ir paversk. Šunelis, uodegą paglemžęs, vaikštinėjo. Pasiglemžti apklotą <span class="explanation"> (pasikišti po šonais) </span>. Eidama pasiglem̃žk andaroką, kad nesušlaptum. Žiūrėk, kokius ten popierius po šonu pasìglemžtei <span class="explanation"> (pasėdai, pagulei) </span> ?! Suvirtome abu ant žemės, ir jis mane pasìglemžė <span class="explanation"> (prispaudė, užgulė) </span>. <br/>5. <span class="explanation">išsaugoti: </span> Kaip rinkti ir paglemžti medžių sėklas. Savo tautą paglemžti nuo tokio pavojaus. Nu žmogaus pasalo paglemžk mane. Mus sylvarte visokiame paglemžk po savo šėtra. <br/><b>pérglemžti</b>. <span class="explanation">perbraukti: </span> Žmogutis, porąkart ranka perglemžęs barzdą, dingo už kampo. <br/><b>priglem̃žti, </b>-ia, prìglemžė. <br/>1. <span class="explanation">godžiai priėsti, privalgyti: </span> Margoji prìglemžė atolo kaip būgnas. Karvės, priglem̃žę žolės, guli. <br/>2. <span class="explanation">daug glemžti, griebti, čiupti: </span> Tu jai priglemžk tų popierių ir atnešk. <br/><b>suglem̃žti, </b>-ia, sùglemžė (sùglemždė). <br/>1. <span class="explanation">sugrobti: </span> Suglemžę piningus, spruko pro duris. Kartu ir mano aštuonnytę drobulę suglemžė. Dvilktelėjo į galvą, jog boba nulėkusi gali piningus suglemžti. Darata nubėgo į svirną, suglemžė visą glėbį sermėgų ir nunešusi apklostė dėdę. \| Marti atėjus visus linus sùglemžė. Sùglemžė visą mantą. Ana sùglemždė turtus, t. y. suėmė. Jei iš namų eitų į mokyklą, tai vis, ką geriau suglem̃žus, duočia įsidėt. Susirinko, suglemžė sau patinkamus daiktus. \| Šiaip taip spėjom vasarojų suglemžti <span class="explanation"> (sudoroti, suvalyti) </span>. Tą naktį daug lynų sùglemžėm <span class="explanation"> (sugavom, sužvejojom) </span>. Susiglemš jie viską, ką tik turėjom. Tu viena nori viską susiglem̃žti. <br/>2. <span class="explanation">suėsti, suryti: </span> Žaloja sùglemžė nuo tvoros sūrmaišį. Šuva duonos plutą bematant suglemžė. <br/>3. <span class="explanation">susisupti, apsikamšyti: </span> Krukelis bėgo takučiu, susiglemžęs skvernus. Kad šalta, susiglem̃žk. Susiglem̃žęs po savimì savo drabužius, glūdo. <br/>4. <span class="explanation">sulamdyti: </span> Suglémžtas popieriukas. Balta suglemžta skepetaitė užsmaukta ant akių. Visas mano andarokas susìglemžė. <br/>5. <span class="explanation">sutramdyti, numalšinti, nugalėti: </span> Jis ne iš tokių, kuriuos galima lengvai ir paprastai suglemžti. <br/>6. glemžti 7. <br/><b>užglem̃žti, </b>-ia, ùžglemžė. <span class="explanation">nuslopinti, susilpninti: </span> Angliarūgštė užglemžia degimą. \| Išgąstis užglemžia jo balsą.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.