.
glìsti, gliñta, glìto.
1. trauktis, dengtis gleivėmis, pelyti: Mėsa, sūde ilgai laikyta, gliñta.
2. darytis lipiam, slidžiam: Palijus kelis gliñta ir daros paglitęs, t. y. slidus, tižus.
apglìsti.
1. apsitraukti pelėsiais, gleivėmis: Sūriai greitai apgliñta. Sūris pavirš apglìtęs. Mėsa, ilgai laikant, apglìto, t. y. ištižo. Ilgai mėsos pirkioj neturėk – apglìs. O linam [paklotiem] daba gerai – jie tokie apglìtę. Tas grybas mažai kas valgo – karčios, apglitusios. Apglitusios tvoros apaugo kerpėmis.
2. pasidaryti lipiam slidžiam: Atsileis ir apglis, eik, kol neatsileido. Vakar palijo, naktį pašalo, dėl to dabar apglìtusi žemė ir medžiai apglìtę. Mano rankos nuo žuvų apglito.
paglìsti. kiek apglisti, pasidaryti truputį gličiam: Molis pagliñta, o smiltis ne. Nuo lietaus kelias paglìto – sunku važiuoti.
pérglisti. persisunkti, persėsti: Medus gliste pérglito į antrą pusę drabužio, kur užtiško, t. y. persėdo.
priglìsti. priaugti gleivių: Burna iš nakties priglìtusi. Koks tavo plovimas – visi pašaliai tebėra priglìtę! Mazgotės neišgręžtos, priglìtę, pribuvę.
suglìsti.
1. pasidaryti gličiam, sugleivėti: Grybos jau pasenę – visiškai suglitę. Meisa suglìtusi, kas aną bevalgys.
2. pasidaryti lipiam, slidžiam: Sėmenys nuo lietaus gliste suglìto. Sugliñta pirštai, čiupinėjant gerai išvirtą košelyną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.