glóbstyti, -o, -ė. globti:
1. Aš glóbstau ranką, galvą, kad nedegtum, t. y. dangstau. Kėlė vaiką iš lopšio, siautė šilčiau, globstė. Boba glóbstos, kad nepampsotum pilvas, t. y. dangstos. Ana glóbstos jau drabužius išsklidusius, kad nesusnigtum. Moters ant vežimų žiovavo ir skepetais globstėsi. Glóbstaus ir glóbstaus (lopaus), o kaip kiauras, taip kiauras užpakalis.
2. Paėmė ant rankų, vėl lingavo, globstė, bučiavo. Kieti, krumsliuoti pirštai negrabiai globsto Advės plaukus. Pro mažutį langelį įspindę pirmutiniai saulės spinduliai globstė išblyškusį Jono veidą. Jų nesužiūrėsi – tai galvas skaldosi, tai vėl globstosi.
3. Tėvas glóbsto skolininką, t. y. gluosniuoja.
apglóbstyti. apglobti 1: Apsiautė, apglobstė, apkamšė vaiką. Tik jau nor gerai apsiglóbstyk, ba nūnai daug šalčiau.
suglóbstyti. suglobti 3: Su drobule suglóbstyk kūdikį, kad yra šalta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.