grė́bstyti, -o, -ė. grėbti.
1. pamažu grėbti; grėbti liekanas (šieno, šiaudų): Rugienas grė́bstyk.
2. grobstyti, stvarstyti; vaginėti: Negalima jo namuose laikyti, ba grė́bsto.
3. imti gyvulius iš lauko, kur nuostolis padarytas, grobstyti: Nė mados nebuvo grėbstyti mūsų gyvulius.
4. graibstytis, kibti, kabinėtis: Kap girtas, tai grė́bstos muštis. | Arklys prieš kalną grėbstosi – kad neparslystų.
5. glostyti, popstyti: Ėmė grėbstyti su nagais, kad nesakyčiau tėvams.
neĩ grė́bstytas, neĩ mė́tytas niekam tikęs: Et, jis nė grėbstytas, nė mėtytas – nesuvysi jo šnekos.
palìkti rugíenų grė́bstyti neištekėti: Palìko rugíenų grė́bstyti.
apgrė́bstyti
1. su grėbliu aplink sutraukti: Aplink sodybą apgrėbstykime lapus.
2. apsišukuoti (šukomis): Norėjau plaukus apsigrėbstyti – šukų nėr.
3. apvogti: Jomarke pasigėrusį smarkiai vagys apgrėbstė.
4. apsitvarkyti, apsidoroti: Sena ar maža auklė neapsigrėbsto su dum vaikum.
išgrė́bstyti. išgrėbti 1: Išgrė́bstyk iš klonių šieną, kad džiūtų. Javus [baudžiauninkams] ne vėtydavo, tik išgrėbstydavo ir sumalę duoną pakepdavo. Išsigrė́bstėm ir pasišlavėm kiemą.
nugrė́bstyti
1. nugrėbti 1: Nugrė́bsčiau rugienas. Nugrėbstykime nuo sodo lapus.
2. nugrėbti 3: Tokia ten ir draugystė – vienas kitą kur galėdami taikos nugrė́bstyti.
pagrė́bstyti
1. pagrėbti 1: Važiuosim šieno, tai reikės kam nors paskui vežimą pagrėbstyti.
2. pasišukuoti: Reik biškį pasigrėbstyt.
3. pasitvarkyti: Pasigrėbstykit – atvažiuoja svečiai.
sugrė́bstyti. sugrėbti 1: Sakiau, šiandie diendaržį sugrė́bstysiu. Nubirusius medžių lapus reikia sugrėbstyti. Aš šieną susigrė́bsčiau. Dar glėbys pagrėbstų susigrėbstė dirvoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.