apgristi

.
grìsti, grỹsta (grį̃sa, griñsa), -o.

1. darytis nebemielam, nebepatinkamam, atsibosti: Vaikams žaislai greitai grỹsta.

2. imti ko vengti, bjaurėtis: Aš grystù, t. y. nebnoriu, pabūgsta širdis mano.
apgrìsti. pasibjaurėti: Taip munie širdis apgrìso.
atgrìsti.

1. atsibosti, įkyrėti: Atgrìso man tos tavo kalbos. Atgrìso jau lietus. Atgriso nešioti naudą iš svetimos miegos.
atgristinaĩ. Laikė atgristinai (nepakenčiamai) ilgą kalbą.

2. atsibodėti, nuprasti, pamesti: Tokių valgių aš seniai jau esu atgrìsęs. Jis jau savo genčių yra atgrisęs, nes jie vien jo naudos tyko. Šio amžiaus (gyvenimo) atgrìsęs, jis velijos mirti. | Jis. neatgriso. gero daryti. Atgrìso po kiemus lakstęs. Paukštelis atgrìso nuog savo lizdo. Atgrìso širdis mano nuo jo, t. y. atsigrasinau juomi. Būna, kad vaikai nuo tėvų atgrysta (pameta, palieka) . Mes jau atgrisom, belaukdami jūsų mielosios žinios parsiuntimo. Ir neatgriski, pastebėjęs žmonių šaltumą ir nerangumą. Mylėjo bernas mergą ir atgriso. Didi dalia žvėrų atgriso (atjunko, atprato nuo žmonių), laukinėmis pasidarė. Jau jis atsigrìsęs nuo ten.

3. pavargti, pasimušti: Žirgeliui jau ir kojos atgriso [nuo kieto kelio].
įgrìsti. nusibosti, įkyrėti: Įgriso ir man toksai vienodas darbas dirbti. Visų pasaulio šalių žmonėms įgriso amžinas karo pavojus. Ta košė man iki gyvo kaulo įgrìso. Įgrìso širdis prastą darbą dirbti. Aš įgrìsęs nuo jos, t. y. neturiu meilės širdy dėl jos. Jau tu man seniai įsigrisai. O kaip man įsigrìso tas tavo zvýgavimas!
nugrìsti.

1. nusibosti, įkyrėti: Uoga ir nugrỹsta. Ans, nugrìsęs šio gyvato, nora mirti. Kitąsyk buvo paukščių karalius Kukas, kuris visiems paukščiams labai nugriso.

2. nuprasti: Mes šulnų dešrų, lietuviškai padarytų, dar kad turim tikt, nei šiaip nei taip nenugrìsom. Visi nugrìso nuo arielkos, jau niekas čia negeria. Žmonys, nuo rašto nugrisę, tamsesni būtų. Nugriso paukštytė nuo kiaušinėlių. | Jis davė jiemus, ko anys meldė, ik anys nugriso (prisisotino, daugiau nebenorėjo) . Nenugrisk (neatlyžk) ir n'atsitrauk ir daug pasipriešijimų sutikdama.
pagrìsti.

1. įkyrėti, įgristi: Lytus veikiai pagrỹsta. Pagrìso man tas ėjimas. Pagrìso man gulėti sergant. Jau Mertynas pagriso klausyt. Kratonys pagriso bekarauti.

2. pavargti, pasimušti, paskausti: Rankos kojos pagriso per kiaurą dieną trypti. Nariai praskaudo ir pirštai pagrìso nuo ravėjimo. Ejau basa, kojos taip pagrìso – skaudėti pradėjo. Kojos nuo kurpių pagrìso. Man, meisą bevalgant, ir žandai pagrìso. Pasigrysta basam vaikščioti su klumpiais.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>grìsti, </b>grỹsta (grį̃sa, griñsa), -o. <br/>1. <span class="explanation">darytis nebemielam, nebepatinkamam, atsibosti: </span> Vaikams žaislai greitai grỹsta. <br/>2. <span class="explanation">imti ko vengti, bjaurėtis: </span> Aš grystù, t. y. nebnoriu, pabūgsta širdis mano. <br/><b>apgrìsti</b>. <span class="explanation">pasibjaurėti: </span> Taip munie širdis apgrìso. <br/><b>atgrìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsibosti, įkyrėti: </span> Atgrìso man tos tavo kalbos. Atgrìso jau lietus. Atgriso nešioti naudą iš svetimos miegos. <br/><b>atgristinaĩ</b>. Laikė atgristinai <span class="explanation"> (nepakenčiamai) </span> ilgą kalbą. <br/>2. <span class="explanation">atsibodėti, nuprasti, pamesti: </span> Tokių valgių aš seniai jau esu atgrìsęs. Jis jau savo genčių yra atgrisęs, nes jie vien jo naudos tyko. Šio amžiaus <span class="explanation"> (gyvenimo) </span> atgrìsęs, jis velijos mirti. | Jis. neatgriso. gero daryti. Atgrìso po kiemus lakstęs. Paukštelis atgrìso nuog savo lizdo. Atgrìso širdis mano nuo jo, t. y. atsigrasinau juomi. Būna, kad vaikai nuo tėvų atgrysta <span class="explanation"> (pameta, palieka) </span>. Mes jau atgrisom, belaukdami jūsų mielosios žinios parsiuntimo. Ir neatgriski, pastebėjęs žmonių šaltumą ir nerangumą. Mylėjo bernas mergą ir atgriso. Didi dalia žvėrų atgriso <span class="explanation"> (atjunko, atprato nuo žmonių), </span> laukinėmis pasidarė. Jau jis atsigrìsęs nuo ten. <br/>3. <span class="explanation">pavargti, pasimušti: </span> Žirgeliui jau ir kojos atgriso [nuo kieto kelio]. <br/><b>įgrìsti</b>. <span class="explanation">nusibosti, įkyrėti: </span> </span> Įgriso ir man toksai vienodas darbas dirbti. Visų pasaulio šalių žmonėms įgriso amžinas karo pavojus. Ta košė man iki gyvo kaulo įgrìso. Įgrìso širdis prastą darbą dirbti. Aš įgrìsęs nuo jos, t. y. neturiu meilės širdy dėl jos. Jau tu man seniai įsigrisai. O kaip man įsigrìso tas tavo zvýgavimas! <br/><b>nugrìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusibosti, įkyrėti: </span> </span> Uoga ir nugrỹsta. Ans, nugrìsęs šio gyvato, nora mirti. Kitąsyk buvo paukščių karalius Kukas, kuris visiems paukščiams labai nugriso. <br/>2. <span class="explanation">nuprasti: </span> Mes šulnų dešrų, lietuviškai padarytų, dar kad turim tikt, nei šiaip nei taip nenugrìsom. Visi nugrìso nuo arielkos, jau niekas čia negeria. Žmonys, nuo rašto nugrisę, tamsesni būtų. Nugriso paukštytė nuo kiaušinėlių. | Jis davė jiemus, ko anys meldė, ik anys nugriso <span class="explanation"> (prisisotino, daugiau nebenorėjo) </span>. Nenugrisk <span class="explanation"> (neatlyžk) </span> ir n'atsitrauk ir daug pasipriešijimų sutikdama. <br/><b>pagrìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įkyrėti, įgristi: </span> Lytus veikiai pagrỹsta. Pagrìso man tas ėjimas. Pagrìso man gulėti sergant. Jau Mertynas pagriso klausyt. Kratonys pagriso bekarauti. <br/>2. <span class="explanation">pavargti, pasimušti, paskausti: </span> Rankos kojos pagriso per kiaurą dieną trypti. Nariai praskaudo ir pirštai pagrìso nuo ravėjimo. Ejau basa, kojos taip pagrìso – skaudėti pradėjo. Kojos nuo kurpių pagrìso. Man, meisą bevalgant, ir žandai pagrìso. Pasigrysta basam vaikščioti su klumpiais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.