gū̃duriuoti, -iuoja, -iavo.
1. dejuoti, sielvartauti, raudoti: Žmonės gū̃duriuoja, kad juos slogina ponai. Jis atsisėdo gale laivelės, pasirėmė alkūne į jos kraštą ir pradėjo gūduriuot ir apverkt savo nelaimę. Dieną naktį gūduriuoja motinėlės.
2. verkiant, dejuojant eiti, gūrinti: Dukrytėle, mano jaunoji, o kur tu eini, kur gūduriuoji? Ką tu čia toj kamaroj gūduriuoji (klaidžioji aplink, lyg aklas grabinėjies) ?
apgū̃duriuoti. apgailėti: Mergelė apgūduriuoja ir apverkia savo likimą.
pasigū̃duriuoti. pasigailėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.