apibaidyti

baidýti, baĩdo, baĩdė

1. daryti kad bijotų, gąsdinti, bauginti: Baĩdo kitus, o patsai savo šešėlio bijo. Tokie debesiai – vis baĩdo i baĩdo, rodos, vis lis i lis. Pradėjo jį baidyti visokios baidyklės. Dievas baido pamušt pekų egipčionių. Akys baĩdo, rankos dirba. Išeisi tėvą baidýdamas, pareisi duonos ieškodamas. Gaidys manęs nebaidỹs. Gero darbinyko nebaido joks darbas. Ir zuikis briedį baĩdo, kap nuo jo bėga. Arkliai baĩdosi, išlipk ir pavesk. Aš jokio darbo nesbaidaũ, kad ir juodžiausio. Tas žmogus nesibaĩdo pas mus eiti (dirbti) . Jis baidos manimi. Nebaidýkis manimi – kad ir supyksiu, greitai atsiléidžiu. Jau jis ir savęs baĩdosi (labai išdidus), kai eina. Čia nesėta, tebėr žemė purenama – šiluma tebesibaĩdom (bijome, kad saulė neiškaitintų pasėtų rugių) . Jūsų tesibijo ir tesibaido visi žvėrys ant žemės. Alkana varna žmogaus nesibaĩdo. Baidos kaip velnias kryžiaus. Vilko naguos buvęs ir kiškio baidosi.
baĩdomai. Baĩdomai kalba (vaikus baidydamas, gąsdindamas) .

2. gąsdinant varyti, ginti: Baĩdo vištas no daržo. Eisim karklynan, žvirblius baidýsim. Radau tokį senį, nuo kviečių baidantį žvirblį. Baidýk žuvį iš karklyno. Nebaidýk mano arklių. A samdinykas bijos pats, vilko nebaido, net, avis prastojęs, bėg.

3. vaidentis: Aš ten negulėsiu vienas, ten baĩdo. Kitą kartą kožno [je] pirtė [je] baidė. Kapūs baĩdo, kaip ten eisi viena pati. Jo namuos baidė: pradeda mėtyti raudonais, įkaitusiais akmenim.
baidančiai. Sako, tūs [e] kapaliūs baidančiai.
apibaidýti. kiek nubaidyti, nuginti: Šmuila su gizeliu, apibaĩdžiusiu aplinkui gyvates, atsigulė ant šieno. Ans valgo sau, musis apsibaidýdamas.
atbaidýti.

1. bauginant atitraukti nuo ko, atbauginti: Buvau suderėjęs arklį, tik kaimynas atbaĩdė (atkalbėjo) . Jų nė viena priespauda notbaido. Atsibaidỹs nuo mūs' namų visi žmoneliai.

2. baidant artyn atvaryti, atginti: Atbaidýk žąsis į čia. Atsibaidýk vištą arčiau, ir pagausi.

3. gąsdinant nugrasinti, nuginti: Sunku žvirblius nuo kanapių atbaidyti. Uodai lenda, negali atsibaidýti.
įbaidýti.

1. įvaryti baimės, įbauginti: Ašvienį taip įbaidžiaũ, kad jis drebėjo. Vaikas taip įbaidýtas visokiomis pasakomis, kad jau prievakariu bijo vienas oran išeiti. Širdis tuokart buvo įsibaĩdžiusi po tų mūšių.

2. baidant įsivaryti, įsiginti kur: Įsibaidýk vištą į priesienį, geriau pagausi.
išbaidýti. gąsdinant išvaikyti, išgainioti: Išbaidė žvirblius iš kanapių. Vilkas pasimaišęs išbaĩdė aveles. Eitų gulti į kamarą, tik ar kas neišbaidýs (ar vaiduokliai neišgąsdins) . Nuolat bešaudant visiškai išsibaidė kiškiai iš mūsų apylinkės. Per tiltą jojau, žirg's išsibaidė (pasibaidė), nuo žirgužio nupuoliau.
nubaidýti. gąsdinant nuvaryti, nuginti: Nubaidýk nuo kanapių žvirblius. Vaikiščiai nubaidė nuo gūžtos vištą. Vilką ramentu nubaidysiu, šuneliais apsiundysiu. Nubaĩdė kaip kurapką nuo kiaušių. Dainom bado nenubaidýsi. Melždama pati i muses nusibaĩdo.
pabaidýti.

1. pagąsdinti, pabauginti: Gąsdink negąsdink – nieko nepabaidýsi. Prisigėriau kaip gaidys, o kas mane pabaidỹs! Mane pirtė [je] pabaĩdė – tik tvilkt kažkas į sieną! Ausis rago nepabaidýs. Jis pasibaĩdė didelių procentų ir tų piningų neskolinosi.

2. gąsdinant pavyti, paginti: Paukštis purptelėjo i pabaĩdė arklį. Pabaidýk viščiukus nuo šulnio, kad neprigertų. Vilkas pabaidytas nebgrįžta į tą pačią vietą. Nei aš pabaidžiaũ šėmus jautelius, nei aš nulesiau kviečių dirvelę. Arkliai pasibaĩdė akmens ir vali bėgt. Beržo rykštelė šėmiems jauteliams pasibaidýti.
prabaidýti.

1. gąsdinant praginti, pravaryti pro šalį: Neprabaidýk vištos pro šalį, tegul pati įeis į priesėnį.

2. bauginant išgainioti, išblaškyti: Jis. žiemą pavojingą perkūnais prabaidys. Ėjo išsivaikštinėti ir taip savo nuliūdimą prabaidyti (išblaškyti) .
pribaidýti.

1. prigąsdinti, pribauginti: Mumis tiek pribaĩdė su tais vagimis.

2. gąsdinant privaryti ko: Pribaĩdė pilną varžą žuvies.

3. arčiau prie ko priginti baidant: Avelių nepribaidýsi arčiau, bijo šunies.
subaidýti.

1. išgąsdinti, pribauginti: Kartais subaĩdo ir nebugštų žmogų. Gavau susibaidýti, ir iš to liga.

2. gąsdinant suvaryti, suginti: Subaidýk aveles į tvartą. Žuvis subaido eketėn. Negaliu susibaidýt visų vištų į priesėnį.
užbaidýti. gąsdinant užginti, užvaryti kur, už ko, ant ko, nuo ko: Užbaidýk vištas už klojimo, tai ilgiau negrįš miežiuos. Baĩdė baĩdė kiškius ir nė vieno ant mūsų neužbaĩdė. Žuvį eik nuo tolo užbaidýti, daugiau atvarysi.

• Gairės: Teisės terminai

Įrašas
Paaiškinimas	<b>baidýti, </b>baĩdo, baĩdė<br/>1. <span class="explanation">daryti kad bijotų, gąsdinti, bauginti: </span> Baĩdo kitus, o patsai savo šešėlio bijo. Tokie debesiai – vis baĩdo i baĩdo, rodos, vis lis i lis. Pradėjo jį baidyti visokios baidyklės. Dievas baido pamušt pekų egipčionių. Akys baĩdo, rankos dirba. Išeisi tėvą baidýdamas, pareisi duonos ieškodamas. Gaidys manęs nebaidỹs. Gero darbinyko nebaido joks darbas. Ir zuikis briedį baĩdo, kap nuo jo bėga. Arkliai baĩdosi, išlipk ir pavesk. Aš jokio darbo nesbaidaũ, kad ir juodžiausio. Tas žmogus nesibaĩdo pas mus eiti <span class="explanation"> (dirbti) </span>. Jis baidos manimi. Nebaidýkis manimi – kad ir supyksiu, greitai atsiléidžiu. Jau jis ir savęs baĩdosi <span class="explanation"> (labai išdidus), </span> kai eina. Čia nesėta, tebėr žemė purenama – šiluma tebesibaĩdom <span class="explanation"> (bijome, kad saulė neiškaitintų pasėtų rugių) </span>. Jūsų tesibijo ir tesibaido visi žvėrys ant žemės. Alkana varna žmogaus nesibaĩdo. Baidos kaip velnias kryžiaus. Vilko naguos buvęs ir kiškio baidosi. <br/><b>baĩdomai</b>. Baĩdomai kalba <span class="explanation"> (vaikus baidydamas, gąsdindamas) </span>. <br/>2. <span class="explanation">gąsdinant varyti, ginti: </span> Baĩdo vištas no daržo. Eisim karklynan, žvirblius baidýsim. Radau tokį senį, nuo kviečių baidantį žvirblį. Baidýk žuvį iš karklyno. Nebaidýk mano arklių. A samdinykas bijos pats, vilko nebaido, net, avis prastojęs, bėg. <br/>3. <span class="explanation">vaidentis: </span> Aš ten negulėsiu vienas, ten baĩdo. Kitą kartą kožno [je] pirtė [je] baidė. Kapūs baĩdo, kaip ten eisi viena pati. Jo namuos baidė: pradeda mėtyti raudonais, įkaitusiais akmenim. <br/><b>baidančiai</b>. Sako, tūs [e] kapaliūs baidančiai. <br/><b>apibaidýti</b>. <span class="explanation">kiek nubaidyti, nuginti: </span> Šmuila su gizeliu, apibaĩdžiusiu aplinkui gyvates, atsigulė ant šieno. Ans valgo sau, musis apsibaidýdamas. <br/><b>atbaidýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bauginant atitraukti nuo ko, atbauginti: </span> Buvau suderėjęs arklį, tik kaimynas atbaĩdė <span class="explanation"> (atkalbėjo) </span>. Jų nė viena priespauda notbaido. Atsibaidỹs nuo mūs' namų visi žmoneliai. <br/>2. <span class="explanation">baidant artyn atvaryti, atginti: </span> Atbaidýk žąsis į čia. Atsibaidýk vištą arčiau, ir pagausi. <br/>3. <span class="explanation">gąsdinant nugrasinti, nuginti: </span> Sunku žvirblius nuo kanapių atbaidyti. Uodai lenda, negali atsibaidýti. <br/><b>įbaidýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įvaryti baimės, įbauginti: </span> Ašvienį taip įbaidžiaũ, kad jis drebėjo. Vaikas taip įbaidýtas visokiomis pasakomis, kad jau prievakariu bijo vienas oran išeiti. Širdis tuokart buvo įsibaĩdžiusi po tų mūšių. <br/>2. <span class="explanation">baidant įsivaryti, įsiginti kur: </span> Įsibaidýk vištą į priesienį, geriau pagausi. <br/><b>išbaidýti</b>. <span class="explanation">gąsdinant išvaikyti, išgainioti: </span> Išbaidė žvirblius iš kanapių. Vilkas pasimaišęs išbaĩdė aveles. Eitų gulti į kamarą, tik ar kas neišbaidýs <span class="explanation"> (ar vaiduokliai neišgąsdins) </span>. Nuolat bešaudant visiškai išsibaidė kiškiai iš mūsų apylinkės. Per tiltą jojau, žirg's išsibaidė <span class="explanation"> (pasibaidė), </span> nuo žirgužio nupuoliau. <br/><b>nubaidýti</b>. <span class="explanation">gąsdinant nuvaryti, nuginti: </span> Nubaidýk nuo kanapių žvirblius. Vaikiščiai nubaidė nuo gūžtos vištą. Vilką ramentu nubaidysiu, šuneliais apsiundysiu. Nubaĩdė kaip kurapką nuo kiaušių. Dainom bado nenubaidýsi. Melždama pati i muses nusibaĩdo. <br/><b>pabaidýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pagąsdinti, pabauginti: </span> Gąsdink negąsdink – nieko nepabaidýsi. Prisigėriau kaip gaidys, o kas mane pabaidỹs! Mane pirtė [je] pabaĩdė – tik tvilkt kažkas į sieną! Ausis rago nepabaidýs. Jis pasibaĩdė didelių procentų ir tų piningų neskolinosi. <br/>2. <span class="explanation">gąsdinant pavyti, paginti: </span> Paukštis purptelėjo i pabaĩdė arklį. Pabaidýk viščiukus nuo šulnio, kad neprigertų. Vilkas pabaidytas nebgrįžta į tą pačią vietą. Nei aš pabaidžiaũ šėmus jautelius, nei aš nulesiau kviečių dirvelę. Arkliai pasibaĩdė akmens ir vali bėgt. Beržo rykštelė šėmiems jauteliams pasibaidýti. <br/><b>prabaidýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">gąsdinant praginti, pravaryti pro šalį: </span> Neprabaidýk vištos pro šalį, tegul pati įeis į priesėnį. <br/>2. <span class="explanation">bauginant išgainioti, išblaškyti: </span> Jis. žiemą pavojingą perkūnais prabaidys. Ėjo išsivaikštinėti ir taip savo nuliūdimą prabaidyti <span class="explanation"> (išblaškyti) </span>. <br/><b>pribaidýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prigąsdinti, pribauginti: </span> Mumis tiek pribaĩdė su tais vagimis. <br/>2. <span class="explanation">gąsdinant privaryti ko: </span> Pribaĩdė pilną varžą žuvies. <br/>3. <span class="explanation">arčiau prie ko priginti baidant: </span> Avelių nepribaidýsi arčiau, bijo šunies. <br/><b>subaidýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išgąsdinti, pribauginti: </span> Kartais subaĩdo ir nebugštų žmogų. Gavau susibaidýti, ir iš to liga. <br/>2. <span class="explanation">gąsdinant suvaryti, suginti: </span> Subaidýk aveles į tvartą. Žuvis subaido eketėn. Negaliu susibaidýt visų vištų į priesėnį. <br/><b>užbaidýti</b>. <span class="explanation">gąsdinant užginti, užvaryti kur, už ko, ant ko, nuo ko: </span> Užbaidýk vištas už klojimo, tai ilgiau negrįš miežiuos. Baĩdė baĩdė kiškius ir nė vieno ant mūsų neužbaĩdė. Žuvį eik nuo tolo užbaidýti, daugiau atvarysi.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.