apibergžti

ber̃gžti, -džia (-da, -ta), -dė (-do)

1. būti bergždžiai, bergždauti. Mūs karvės šiemet ber̃gždžia. Ber̃gžti yra neimti vaisiaus, neužsivaisyti.

2. nokti, bręsti, kietėti. berkšti: Žirniai jau pradeda ber̃gžti. Nekoki šiemet žirniai – vieni jau ber̃gžda, kiti dar žydi. Žirniai ant lauko bergždami džiūsta virkščiose. Jau ir miežiai ber̃gžda. Kai pupos ber̃gžta, reikia skubinti ir su pūdymu.

3. leisti, eikvoti, gaišinti: Ber̃gžti yra tuštinti. Bergžtè išbergždžiau visus pinigus, t. y. neturiu, išleidau. Kaip tai neišmintingas būtų tas, kurs, keliaudamas kur nors į tolimą kraštą, leistų (bergžtų) be reikalo savo pinigus.

4. darytis nederlingam: Per ilgą nedėjimą mėšlo bergždama išbergždžia dirva ir nieko neder.
apiber̃gžti, -džia, apìbergždė. apnokti, apibręsti: Kurie žirniai tik buvo apiber̃gždę, ir sudygo. Rugiai tik apiber̃gždę. Uogos dar tik apiber̃gždę (pradėjusios raudonuoti), ir jau renka!
išber̃gžti, -džia, ìšbergždė

1. likti bergždžiai, nepasivaikyti: Karvė išber̃gždo. Paleistuvas išsìbergždė.

2. išnokti: Kol mes kartojam, tai lubinai išber̃gždžia (sukietėja) . Išber̃gždę jau žirniai – valgyti negardūs.

3. išleisti, išeikvoti, netekti: Aš išbergždžiau visus pinigus, t. y. išdaviau ir nebturiu. Išsibergžti iš pinigų. Anuodu išsìbergždė besiprovodami, t. y. įsiskolijo, neturi nieko per provas. Jau suvisu iš marškinių išsìbergždėm (mažai marškinių beturime) . Išsìbergždžiau su pienu (nebetekau pieno, karvė užtraukė) . Ir aš visai išsiber̃gždęs esu (nieko neturiu) . Neišbergžkis visų linų, gal dar dideliau pabringti. pakrikti: Nieko nėr, išbergždo veseilia.

4. nualinti, išlaisinti: Išber̃gždusio [je],
t.  y. nulaisinto [je] žemė [je] nieks neauga, nedera. Išbergžta žemė.
nuber̃gžti, -džia, nùbergždė. nunokti, nugelsti: Nubergždę miežiai reikia pjauti. Žolė jau visai nubergždusi, rugiai kirstini, o dirbti nėr kam.
paber̃gžti, -džia, pàbergždė. panokti, subręsti: Kad virkščios paber̃gžda (baltyn eina), tada ir žirniai nesuverda, esti apviržę. Žirniai jau paber̃gždo – negardūs. Pupos tik paber̃gždo, ir jau nurovė. Rugiai paber̃gždę. Kaip skinsi aguonas, tai nežiūrėk, kad kiekviena būtų atakijus – kad tik paber̃gždus kiek, ir skink. | Jau pirštai pabergždo, tai zara mirsiu.
pérbergžti. párbergžti. prabūti bergždžiai: Ta karvė vieną metą párbergždusi, t. y. nevedė veršį.
priber̃gžti, -džia, prìbergždė. prinokti: Žirniai jau priber̃gždę, jie kaip tik pjaut. Priber̃gždę pupos negardžios.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ber̃gžti, </b>-džia (-da, -ta), -dė (-do) <br/>1. <span class="explanation">būti bergždžiai, bergždauti</span>. Mūs karvės šiemet ber̃gždžia. Ber̃gžti yra neimti vaisiaus, neužsivaisyti. <br/>2. <span class="explanation">nokti, bręsti, kietėti</span>. berkšti: Žirniai jau pradeda ber̃gžti. Nekoki šiemet žirniai – vieni jau ber̃gžda, kiti dar žydi. Žirniai ant lauko bergždami džiūsta virkščiose. Jau ir miežiai ber̃gžda. Kai pupos ber̃gžta, reikia skubinti ir su pūdymu. <br/>3. <span class="explanation">leisti, eikvoti, gaišinti: </span> Ber̃gžti yra tuštinti. Bergžtè išbergždžiau visus pinigus, t. y. neturiu, išleidau. Kaip tai neišmintingas būtų tas, kurs, keliaudamas kur nors į tolimą kraštą, leistų (bergžtų) be reikalo savo pinigus. <br/>4. <span class="explanation">darytis nederlingam: </span> Per ilgą nedėjimą mėšlo bergždama išbergždžia dirva ir nieko neder. <br/><b>apiber̃gžti, </b>-džia, apìbergždė. <span class="explanation">apnokti, apibręsti: </span> Kurie žirniai tik buvo apiber̃gždę, ir sudygo. Rugiai tik apiber̃gždę. Uogos dar tik apiber̃gždę <span class="explanation"> (pradėjusios raudonuoti), </span> ir jau renka! <br/><b>išber̃gžti, </b>-džia, ìšbergždė<br/>1. <span class="explanation">likti bergždžiai, nepasivaikyti: </span> Karvė išber̃gždo. Paleistuvas išsìbergždė. <br/>2. <span class="explanation">išnokti: </span> Kol mes kartojam, tai lubinai išber̃gždžia <span class="explanation"> (sukietėja) </span>. Išber̃gždę jau žirniai – valgyti negardūs. <br/>3. <span class="explanation">išleisti, išeikvoti, netekti: </span> Aš išbergždžiau visus pinigus, t. y. išdaviau ir nebturiu. Išsibergžti iš pinigų. Anuodu išsìbergždė besiprovodami, t. y. įsiskolijo, neturi nieko per provas. Jau suvisu iš marškinių išsìbergždėm <span class="explanation"> (mažai marškinių beturime) </span>. Išsìbergždžiau su pienu <span class="explanation"> (nebetekau pieno, karvė užtraukė) </span>. Ir aš visai išsiber̃gždęs esu <span class="explanation"> (nieko neturiu) </span>. Neišbergžkis visų linų, gal dar dideliau pabringti. <span class="explanation">pakrikti: </span> Nieko nėr, išbergždo veseilia. <br/>4. <span class="explanation">nualinti, išlaisinti: </span> Išber̃gždusio [je], t.  y. nulaisinto [je] žemė [je] nieks neauga, nedera. Išbergžta žemė. <br/><b>nuber̃gžti, </b>-džia, nùbergždė. <span class="explanation">nunokti, nugelsti: </span> Nubergždę miežiai reikia pjauti. Žolė jau visai nubergždusi, rugiai kirstini, o dirbti nėr kam. <br/><b>paber̃gžti, </b>-džia, pàbergždė. <span class="explanation">panokti, subręsti: </span> Kad virkščios paber̃gžda <span class="explanation"> (baltyn eina), </span> tada ir žirniai nesuverda, esti apviržę. Žirniai jau paber̃gždo – negardūs. Pupos tik paber̃gždo, ir jau nurovė. Rugiai paber̃gždę. Kaip skinsi aguonas, tai nežiūrėk, kad kiekviena būtų atakijus – kad tik paber̃gždus kiek, ir skink. | Jau pirštai pabergždo, tai zara mirsiu. <br/><b>pérbergžti</b>. párbergžti. <span class="explanation">prabūti bergždžiai: </span> Ta karvė vieną metą párbergždusi, t. y. nevedė veršį. <br/><b>priber̃gžti, </b>-džia, prìbergždė. <span class="explanation">prinokti: </span> Žirniai jau priber̃gždę, jie kaip tik pjaut. Priber̃gždę pupos negardžios.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.