bráidžioti, -ioja, -iojo, braĩdžioti. braidyti:
1. Nebráidžiok po balas, nesuskils kojos. Jie bráidžioja po upę, gal vėžius gaudo. Karvės bráidžioja po vasarojų. | Pareitu rytą anksti, šaltą rasą braidžiojęs, aš atrandu mergytę svirnuže beverkiant.
2. Zylikė purvus braidžiojo. Pradėjo tuos kviečius naktį kas braidžiot ir ėst.
3. Saulė po debesis braidžioja.
apibráidžioti. apibraidyti 1: Jau apibráidžiotos avižos – žiūrėk, ka geriau saugotum žąsis!
išbráidžioti
1. išbraidyti 2: Pasileido tas veršis ir išbráidžiojo javus. Šmáižmė tas žirnius išbráidžiojo. Kada aš išvargsiu šį sunkų vargelį, kada išbraidžiosiu gailias ašarėles.
2. išvargti braidžiojant: Tai išbráidžiojau po mišką, per balas vaikščiodamas.
3. sujaukti, supainioti, padaryti neaiškų: Knygos raštas išbraidžiotas.
nusibráidžioti privargti braidžiojant: Nusibraidžioji žmogus rudenį po purvus.
pabráidžioti. pabraidyti 1: Pabráidžiok po rasą, kojos nusimazgos. Aš tau pabráidžiosu [po vandenį] tókie šáltie!
pribráidžioti. daug braidžioti: Jau gana aš pribráidžiojau po tuos purvynus, užteks ma [n] to vargo. Rudeniais prisibráidžioji žmogus po tuos purvynus.
subráidžioti.
1. braidžiojant suminti, sutrypti: Tep subráidžioti dobilai, ka tik vienos brydės.
2. išbraidžioti 3: Knygoj raidės kap subráidžiotos – neaiškios, nebematau skaityti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.