breñgti, -ia, -ė. smarkiai barti: Už ką čia dabar tus vaikus brengì? Gavau breñgti nu motynos.
apibreñgti, -ia, apìbrengė. apibarti, aprėkti: Apibrengė pati vyrą.
subreñgti, -ia, sùbrengė. subarti: Gaspadinė subreñgs, ir šeimyna bijo. Kad aš sùbrengu vaikus – stova kaip numirę. Kaimynas su savo pačia susìbrengė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.