brė́žti, -ia, -ė
1. drėksti, rėžti: Su nagais brė́žia katė. Tas kūlaitis brė́ža į stiklą. Paleisk, brė́šu į ranką! Brė́žk pirštais į duris. Brė́žti su žiokeriu (vilkti ūdas) . būti aštraus skonio: Ta pipirinė brė́žia, oi karti, kaip ją gali gert! žymėti, darytis pastebimam: Išgąstis ir rūpestis brėžėsi ant jo veidų. Vargo raukšlės brėžėsi veiduos. | Toli rytuose brėžėsi vos pastebima šviesesnė juosta. Mėnulio pašvaitoj tolumoje aiškiai brėžėsi namas. Jo mintyse vaizdai šiurpiausi brėžės.
2. įvesti (liniją): Nustačius visoms linijoms atskaitas, brėžiama kreivė. rašyti: Vyriškis brėžė draugui laišką.
3. skrieti: Brė́žti ratą.
4. braukti, žiebti, degti (degtuką): Brė́žk brėžuką, dek lempą. Tebūnie gi Dievo garbei! – murmtelėjo, brėždamas žiburį.
5. meluoti: Ar nebrė́ži į šalį? Tu jau, vaikeli, čia brė́ži. Tu, melagiau, par daug brė́ži.
apibrė́žti.
1. apskrieti, apvesti aplinkui (liniją): Daugiakampis apibrėžtas apie apskritimą. Apibrė́žk ratą aplinkuo. Apsibrė́žk ir išpjauk variniuo (katilui) dangtį. | Akys jam įdubo ir juodai apsibrėžė, veidas apvyto.
2. nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją: Apibrėžė valstybės užsienio politiką kaip taikos politiką. Apibrėžiamasis epitetas. nurodyti būdinguosius kieno nors bruožus: Agota Puodžiūnienė, nors ir gana probėgomis autoriaus teapibrėžta, kaip romano personažas yra pakankamai gyva. nurodyti kurio nors dalyko ar reiškinio ribas: Apibrė́žti reiškia nustatyti suvokiamąsias dalyko ribas. Reikia pirmiausia apibrėžti aukštumų skirtumus dviejuose punktuose. Neapibrėžtosios lygtys.
atbrė́žti.
1. atvesti (liniją) ligi kurios vietos: Atbrė́žk brėžį lig šišion.
2. atsiskirti: Ans atsibrė́žė ežės galą tabokuo. atsiriboti: Niekas neskyrė jų nuo valstiečių, jie patys griežtai atsibrėžė nuo jų, užsidarė luominėn kaston.
įbrė́žti
1. įdrėksti, įrėžti: Katinas įbrė́žė į ranką. Įsibrė́žiau ranką. Su tuo stiklu įsibrė́žiau į ranką.
2. įskrieti, įrašyti (liniją) ko nors viduje: Tas daugiakampis yra įbrėžtas į apskritimą. Į nugarą su kreida įbrė́žė. palikti kokią žymę: Jos veidas pilnas raukšlių, įbrėžtų ilgų, didžių vargų, skausmų ir rūpesčių metų. Pykčio grimasa įsibrėžė jo veide. Tas įvykis giliai įsibrėžė į mano sąmonę.
3. uždegti, įžiebti: Tie brėžukai atdrėkę, nebgal beįbrė́žti. Įbrėžiau degtuką: pieno puodai, lašiniai kybo. Įbrė́žkis brėžuką ir pasišviesk.
išbrė́žti. brėžiant išrašyti: Duok cirkelį, išbrė́šiu žvaizdę. Mano vaizduotėje išsibrėžia palinkusi figūra.
nubrė́žti.
1. nudrėksti: Šaka nubrėžė koją. Man ranka nusibrė́žė.
2. išvesti (liniją): Nubrėžti apskritimą. išpiešti: Tuos daiktus nubrė́žė visai kaip yra. nuskirti, nustatyti: Čia nebūna tokių atvejų, kad nubrėžtieji planai liktų neįvykdyti.
3. išbraukti: Šiame sąraše gavome nubrėžti tris vardus.
4. nubraukti, nudeginti (degtuką): Davė nubrė́žtą brėžuką.
pabrė́žti
1. brėžiant pabraukti: Su geležine pirštine kai pabrėž par nugarą, ir nuardė su visom gyslom. Pabrėžk ranką, ir ji sujus.
2. išskirti iš kitų ar iš aplinkos, paryškinti, akcentuoti: Jos nori pabrėžti, koks niekam vertas yra vokiečiu pasidaręs lietuvininkas. Jos tamsūs plaukai dar ryškiau pabrėžė blyškų, tarsi pavargusį veidą. Pabrėžiamaisiais vadiname tokius įvardžiuotinius būdvardžius, kurie pabrėžia žymimojo daikto ypatybę.
pabrė́žiamai. Čia kiekvienas atskiras žodis sakomas pabrėžiamai.
pabrėžtinaĩ. Skaitytojams pabrėžtinai patariu iš šios vietos pavyzdžių įsidėmėti.
3. parašyti: Pabrė́žė man kelis žodžius ir tariasi laišką parašęs. Pabrė́žk man laišką. Jis bėgščia rašysena pasibrėžė savo pavardę.
4. pameluoti: Čia jau, ponali, pabrė́žei. Ans visumet tau pabrė́š, tiesos nepasakys.
pérbrėžti.
1. perdrėksti: Párbrėžė katinas ranką. Kame taip kaktą pársibrėžei?
2. išvesti (liniją) skersai: Pérbrėžė mokytojas visą puslapį raudonu rašalu.
3. nubrėžti brėžinį iš naujo: Prietaisas vartojamas perbrėžiant planus.
prabrė́žti
1. pradrėksti: Vario galūnė prabrėžė jam sprandą. | Paliko ūdas jūros dugne, nebesuėmiau nė vienos – prabrė́žiau (pravilkau) su žiokeriu pro šalį. Ūkininkas buvo kairiosios rankos pirštus mažumą prasibrėžęs.
2. nevykusiai pameluoti: Brėžei brėžei, bet pro šalį, vaikeli, prabrė́žei.
susibrė́žti susižeisti, susižaloti: Visi, kurie norės tą. nukelti, susibrėš.
užbrė́žti.
1. užžymėti linija: Užbrė́žk, lig kiek nupjauti. Užbrėžė ribas tarp parakvijų. Čia užsibrė́žkis, ir nutašysi.
2. uždegti, įžiebti (degtuką): Užbrė́žk brėžuką. Užsibrėžė degtuką.
3. užsirašyti.
4. nustatyti, paskirti: Jie užbrėžtus jiems uždavinius atlieka gerai. Galutinai baigti laivų statybą mes užsibrėžėme ligi navigacijos pradžios. Jis pasiekė užsibrėžtąjį tikslą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.