apibrukti

.
brùkti, -a (bruñka), -o (-ė)

1. terpti, sprausti, kišti: Kam duonos kąsnį į burną, piningą į ranką brùkti. Aš brukù jam į ranką, t.  y. iš nejučių kišu jeib ką. Ta kumelė brùka ir brùka vadžią po uodega. Brùka brùka, primanytų jis visus javus sulandyti ton vienon šalinėn. Piktos dilgynės tarp tvorų brukas. Vadelių neįvėrei grindin, dabar ir brùkasi po pavalkais. greitai kalbėti: Toks bruzgulis, taip greit kalba, brùka, kad sunku suprast.

2. primygtinai siūlyti, teikti: Jis brùko, kol įbrùko tą arklį pirkti. Paminės, kad nėr pinigų, žiūrėk, ir brùka kelias dešimtis. Brunkù kiekvienam plieninę svertuvelę.
bruktinaĩ. Dievas stačiai bruktinai bruka laimę į rankas, o ji atžagaria. Jau nuo pernai jis čia į žentus brùkasi.

3. kišti, sklęsti (duris): Tokiem svečiam duris brùk.

4. valyti nuo spalių, braukti (linus): Eisme linų brùkti. Bruktuvėm brùka. Su medine bruktuve brùkdavo linus. Šiemet linai labai nesìbruka.

5. mušti: Su brūkliu brùkti, t. y. mušti.

6. varyti, ginti, grūsti: Kam tu tuos gyvulius prie namų brukì? Bruk gerai arklius, kad užvarytai šitan kalnan. Brùk tu jį nuo kelio. Lietus bruka dūmus atgal į aukštinius. | Prie marčios liko, tai brukama išėjo (ištekėjo) už nepatinkamo.

7. lįsti, veržtis, grūstis: Kurgi tu čia brukíes; matai, kad nebėr vietos. Ko jūs čia brùkatės lyg gyvuliai koki! Jūsų svotas kaip nykštukas, da ir tas už stalo brukas. dangintis: Kas tu, kampininkas, ar kas, kad bruktaisi velniai žino kokion ten Amerikon!

8. siausti, išdykauti: Vaikai, nesibrukit, pilt gausit! Jis ten nuejęs tai brùkas ir brùkas.

9. smarkiai ką daryti (vežti, danginti): Kad brùka iš miško malką, kad veža! Kas nedėlia brùkė parduot kiaušinių. greitai važiuoti, eiti, dumti: Kad bus ryt graži diena, tai brùksim. Žmonės su malka brùkas (važiuoja, vežasi iš miško) . Brùkės brùkės jis aplink tą ežerą. Šitap subrukiau dar̃ arklius, ir vėl brùkis (važiuok kur toli) . smarkiai dėti, mesti, blokšti: Kad brùkė supykęs šaukštą ir nuejo nuo stalo. Brùk tu tą katę, vis nešioja. Brùk šituos pinigus jam akys [na],
tesižinai. Nu, kurgi tu brukì an galvos stačius pėdus! Kad brukiaũ žemėn persgandus. staiga pamesti, nustoti, liautis: Treti metai brukiaũ ir neberūkau. smarkiai pjauti: Velnias dalge kad bruka, tai bruka.

10. godžiai valgyti, kimšti: Mūsų vaikai tiek brùko, tiek brùko, kad nėkas nebliko. Kadgi brùka kopūstus – net seilės tyška.
apibrùkti, apìbruka, -o (apìbrukė).

1. šiek tiek nubrukti (linus): Apibrùk kiek tuos linus, i tegu stovi tep.

2. apmesti: Bloga mint vežimą – galvą šienu apìbruka.
atbrùkti, àtbruka, -o (àtbrukė).

1. atiduoti, atkišti: Ar jau atàbrukė Jonui skolą?

2. atvaryti, atginti: Atbrukė nabagus gyvulėlius nuo pusiaudienio.

3. atsidanginti, ateiti, atvažiuoti, atsigrūsti: Baisiai nelaiku svečiai atsìbrukė. Gal girtas atsibrùko.

4. atmesti: Atbrùk man tą šakalį, nepasiekiu. atgabenti: Iš girios atàbrukėm tris vežimus žagarų.

5. primušti: Atabrùk lig mėlynėm.

6. atšipinti: Į tokį ąžuolą gali visai kirvį atbrùkt. atsimušti: Atsìbrukė kanopas arkliai.
įbrùkti, į̃bruka, -o (į̃brukė).

1. įterpti, įsprausti, įgrūsti: Duonos abišalą į kišenę įbrùko. Sustojo į ratą, vienas, aplinkui skriedamas, kam norint įbrukdavo žiužį. Pasileidę arkliai įbruko vežimą net į medžius. Įsìbrukė paršas į tvorą, kad žviegia!

2. primygtinai įsiūlyti, prieš norą įduoti: Per nevalią įbruku, įsiūliju. Jis man įbruko pinigus. Enrikis susimanė įbrukt jam savo seserį. Motina įbruka krūtį, ale išminties neįbruka. Bene įsibrùksu kokiam nors seniui par pačią.

3. įvaryti, įgrūsti: Kaip stumtelėjo [arklį],
tuoj į̃brukė upėn. Suėmę į̃brukė mane kalėjiman.

4. įlįsti, įsibrauti: Aš pirmoja insìbrukiau vagonan. Kurgi čia įsìbrukei pačian vidurin!

5. įmesti: Eik, įbrùk kiaulėm pro langelį žolių. Paimk ir nunešus su maišu įbruk ežeran.
išbrùkti, ìšbruka, -o (ìšbrukė).

1. iškišti: Kasininkė, nepasakiusi nė žodžio, išbruko atgal jo popierį ir pinigus. Pamatė pluoštą plaukų, išsibrukusių iš po baltos šilkinės skarelės.

2. išvalyti nuo spalių, išplūkti (linus): A jau išbrùkot linus? Jau aš, sesule, visus linus išbrukiau. Mergos, pasidarykite talką, išsibrùkite linus.

3. išvaryti, išginti: Išbrùk kiaules į lauką, kad daržų neišknistų. Išbruksiu tave pro duris. Katė ant nakties reikia oran išbrùkt.

4. išsiveržti, išsigrūsti: Tik suvarysi vištas papečin, ir vėl išsìbruka. Ligi išsibrukiau per žmones, ir prapuolė. | Sunku karvei išsibrùkti (išklampoti) iš balos. išsidanginti, išsinėšinti: Kur dar̃ jie visi išsìbrukė?

5. išmesti: Išbrùk tas šiukšles pro duris. Žmogus plautus išbrukė iš avilio.

6. išleisti (iš spaudos): [Knygelės] išbruktos Karaliaučiuj.
nubrùkti, nùbruka, -o (nùbrukė).

1. nukišti: Nùbrukė į patį skrynios dugnį [skarelę],
sunku dabar rast.

2. nuvalyti nuo spalių, nuplūkti (linus): Nūnai nubrukaũ du ryšiu linų, net rankas pagynė (nusopo) . Ar jau nusìbrukėt linus?

3. nuvaryti, nugrūsti: Juodi mane nubruko į klėtį. Tas didžtūris buvo nubruktas [ing pragarą]. nusidanginti, nusigrūsti: Do ir ana buvo tę nusbrùkus. pasitraukti, nuslinkti: Tegu debesys šonan nusibruks, ir eisiu toliau.

4. sunkiai nuvežti: Jei perdien nùbrukei septynis vežimus [mėšlo],
tai arkliam ir akỹs lenda.

5. nuvarginti, nuvaryti: Kam tu tep arklius nùbrukei?

6. numesti, nublokšti: Kur tu nùbrukei pantį, atnešk man greičiau. Kur nùbrukė kūjelį? Viskas kojomi nubrukta [nuo lovos]. Šitoks iš tavęs jojikas – arklys pasipurtins ir nubrùks. Velnio nešta ir nubrukta. Nusìbrukė nuo pečių.

7. užmušti: Liepęs buvo. akmenimis nubrukti.

8. nubruožti, nubrozdinti: Nùbrukiau ranką. Nusìbrukiau pirštą.
pabrùkti, pàbruka, -o (pàbrukė)

1. pakišti: Pabrùk po tekiniu blukį, kad neriedėtų nuo kalno. Pabrùk po pečiaus kokius du pagaliu, geriau degs. Šuo eina, pabrùkęs uodegą, kap pasiutęs. Vaikui puolant, aniolas podušką pàbruka; seniui krintant, velnias akmenį pakiša. Pažiūrėk, gal po iena botagas pasìbrukė, kad negaliu ištraukt. Kad aš ejau par kiemelį, pasibrukusi kvartukelį.

2. truputį pavalyti nuo spalių (linus): Pabrùk da valandžiukę ir ateik pietų.

3. pavalgyti, pakimšti: Kai pàbrukiau čiulčienio, tai kai tūzas nuėjau darban.

4. palįsti, pasigrūsti: Kad nesulytų, pasìbrukiau po brageliu.

5. pamesti, pablokšti: Šluotas pàbrukiau po klėčia – kai reiks, rasme. Pabrùk arkliam dobilų po kuokštelį, pakol pavalgysi.

6. pavaryti: Man regis, kad anas ją pabruks ben ažu metų, kitų.

7. nuvargti, priilsti: Prie rugių pasbrukau.

8. prikišti žodžiu: Girdėjai gal, kaip Dovydėnienė jam pàbrukė.

9. pasilakstyti, pasibėgioti. Jo kumelė jau pasibrùko.
akìs (úodegą) pabrùkęs nusiminęs, susigėdinęs: Kai susarmatinau, tai nuėjo pabrùkęs akìs. Ir parvažiavo úodegą pabrùkęs.
parbrùkti, par̃bruka, -o (par̃brukė)

1. parvaryti: Par̃brukė iš Seinų karvytę.

2. parvažiuoti: Vakar nakčia parsìbrukėm.
prabrùkti, pràbruka, -o (pràbrukė).

1. pravalyti nuo spalių (linus): Prabrùksiu kokią saują linų, ir galėsi vyt botagą. Kiek čia tų linų, tik sau prasibrùkom.

2. prasibrauti: Prasìbrukiau su dviračiu per vidurį žmonių.

3. pavaryti: Boba išėjus kalelę nuo durų prabrukė.
pribrùkti, prìbruka, -o (prìbrukė)

1. prikimšti: Prìbrukė pilną lekinę šiaudų.

2. brukant (linus) priskleisti: Pribrukaĩ visą butą nuobrukų, nėr kur praeiti.

3. privalgyti, prikimšti: Tik pribrùk storai iš ryto, i perdien būsi sotus. Brukte pribrùko pilną pilvą, t. y. prikimšo, priėdė.

4. prisibrauti, prisigrūsti: Jis jau per žmones prisibrukė čia.

5. prigabenti, privežti: Pribrùko malkų pilną kiemą. pridėti, prikrauti: Prìbrukė pilnus ratus maišų.

6. prisigretinti, prisiplakti: Jis prisìbruka prie visų išgeriančių.

7. primušti: Pribruko man nugarą.

8. prišaudyti: Gera strelba – aš ja kiškių tai pribruksiù.
subrùkti, sùbruka, -o (sùbrukė).

1. sukišti: Išsiėmęs peržvelgė laikraščius ir vėl visus subruko į kišenę. Maišuosa būtut subrùkę [pinigus]. Susibrùk rankas, bus šilčiau važiuot.

2. sulieti, sujaukti: Jis sunku suprast – sùbruka žodžius, kad negali atskirt.

3. išvalyti nuo spalių (linus): Mano net dvidešimts svarų pakulų sùbrukta.

4. suvaryti, suginti: Subrùko karves į krūvą ir dvasina per visą dieną. Sùbrukė visus galvijus stačiai rugiuose. sulįsti, susigrūsti: Galvijai susìbrukė gurban. Pamačiau, kad jau pirkion susìbrukė. | Tep susibrùkę (ankštai) gyvena!

5. prialsinti: Be reikalo tik sùbrukiau arklį, nieko aš te gera nepaveikiau.

6. sumesti: Subrùkit kopūstus į krūvą. Subrùk malkas pašalin, ir tegul stovi.

7. sumušti: Merga suspardė, sùbrukė pelelę. Teip griūdama susìbrukiau, kad visus šonus sopa.

8. sutrypti, suminti: Sùbrukė pievą avimi. Sùbruktas patalas [kojomis]. Kai davė lietus, griausmas, subrukė [kviečius] čyst – juoda dirva paliko.

9. sueiti, sukakti: Jau ta mergelė virš puskapio metų subrùko. Ta merga susibrùko trisdešimt penkis metus.
užbrùkti, ùžbruka, -o (ùžbrukė).

1. užkišti: Bluką užbrùk už kubilo, kad nestovėtum kreivai. Kur tu mano pirštines ùžbrukei, niekur neberandu. Nebeištrauksim tinklo, už ledo užsìbrukė.

2. užvaryti, užginti: Vos ne vos arklius an šito kalno užbrukaũ. užsilipti: Ko tu te užsìbrukei an gryčios? Kur užsìbrukei in pečiaus!

3. užlįsti, užsigrūsti: Ko čia užsìbrukei užu stalo! Tėvas vadžias susisukęs, žents už kūtės užsibrukęs.

4. vežant uždirbti: Jis kaladom ùžbrukė pustrečio tūkstančio.

5. užkišti, užsklęsti (duris): Užbrùk duris, kad šaltis neitų. Močia vytį susisukus, duktė svirne užsibrukus.

6. užkapoti, užpliekti: Mama ažbrùks, jei neisiu až jo. užduoti, užkirsti: Užbrukáu su šluota už malavimą. užmušti: Kiti pakirsti, kiti akmenimus užbrukti.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>brùkti, </b>-a (bruñka), -o (-ė) <br/>1. <span class="explanation">terpti, sprausti, kišti: </span> Kam duonos kąsnį į burną, piningą į ranką brùkti. Aš brukù jam į ranką, t.  y. iš nejučių kišu jeib ką. Ta kumelė brùka ir brùka vadžią po uodega. Brùka brùka, primanytų jis visus javus sulandyti ton vienon šalinėn. Piktos dilgynės tarp tvorų brukas. Vadelių neįvėrei grindin, dabar ir brùkasi po pavalkais. <span class="explanation">greitai kalbėti: </span> Toks bruzgulis, taip greit kalba, brùka, kad sunku suprast. <br/>2. <span class="explanation">primygtinai siūlyti, teikti: </span> Jis brùko, kol įbrùko tą arklį pirkti. Paminės, kad nėr pinigų, žiūrėk, ir brùka kelias dešimtis. Brunkù kiekvienam plieninę svertuvelę. <br/><b>bruktinaĩ</b>. Dievas stačiai bruktinai bruka laimę į rankas, o ji atžagaria. Jau nuo pernai jis čia į žentus brùkasi. <br/>3. <span class="explanation">kišti, sklęsti (duris): </span> Tokiem svečiam duris brùk. <br/>4. <span class="explanation">valyti nuo spalių, braukti (linus): </span> Eisme linų brùkti. Bruktuvėm brùka. Su medine bruktuve brùkdavo linus. Šiemet linai labai nesìbruka. <br/>5. <span class="explanation">mušti: </span> Su brūkliu brùkti, t. y. mušti. <br/>6. <span class="explanation">varyti, ginti, grūsti: </span> Kam tu tuos gyvulius prie namų brukì? Bruk gerai arklius, kad užvarytai šitan kalnan. Brùk tu jį nuo kelio. Lietus bruka dūmus atgal į aukštinius. | Prie marčios liko, tai brukama išėjo <span class="explanation"> (ištekėjo) </span> už nepatinkamo. <br/>7. <span class="explanation">lįsti, veržtis, grūstis: </span> Kurgi tu čia brukíes; matai, kad nebėr vietos. Ko jūs čia brùkatės lyg gyvuliai koki! Jūsų svotas kaip nykštukas, da ir tas už stalo brukas. <span class="explanation">dangintis: </span> Kas tu, kampininkas, ar kas, kad bruktaisi velniai žino kokion ten Amerikon! <br/>8. <span class="explanation">siausti, išdykauti: </span> Vaikai, nesibrukit, pilt gausit! Jis ten nuejęs tai brùkas ir brùkas. <br/>9. <span class="explanation">smarkiai ką daryti (vežti, danginti): </span> Kad brùka iš miško malką, kad veža! Kas nedėlia brùkė parduot kiaušinių. <span class="explanation">greitai važiuoti, eiti, dumti: </span> Kad bus ryt graži diena, tai brùksim. Žmonės su malka brùkas <span class="explanation"> (važiuoja, vežasi iš miško) </span>. Brùkės brùkės jis aplink tą ežerą. Šitap subrukiau dar̃ arklius, ir vėl brùkis <span class="explanation"> (važiuok kur toli) </span>. <span class="explanation">smarkiai dėti, mesti, blokšti: </span> Kad brùkė supykęs šaukštą ir nuejo nuo stalo. Brùk tu tą katę, vis nešioja. Brùk šituos pinigus jam akys [na], tesižinai. Nu, kurgi tu brukì an galvos stačius pėdus! Kad brukiaũ žemėn persgandus. <span class="explanation">staiga pamesti, nustoti, liautis: </span> Treti metai brukiaũ ir neberūkau. <span class="explanation">smarkiai pjauti: </span> Velnias dalge kad bruka, tai bruka. <br/>10. <span class="explanation">godžiai valgyti, kimšti: </span> Mūsų vaikai tiek brùko, tiek brùko, kad nėkas nebliko. Kadgi brùka kopūstus – net seilės tyška. <br/><b>apibrùkti, </b>apìbruka, -o (apìbrukė). <br/>1. <span class="explanation">šiek tiek nubrukti (linus): </span> Apibrùk kiek tuos linus, i tegu stovi tep. <br/>2. <span class="explanation">apmesti: </span> Bloga mint vežimą – galvą šienu apìbruka. <br/><b>atbrùkti, </b>àtbruka, -o (àtbrukė). <br/>1. <span class="explanation">atiduoti, atkišti: </span> Ar jau atàbrukė Jonui skolą? <br/>2. <span class="explanation">atvaryti, atginti: </span> Atbrukė nabagus gyvulėlius nuo pusiaudienio. <br/>3. <span class="explanation">atsidanginti, ateiti, atvažiuoti, atsigrūsti: </span> Baisiai nelaiku svečiai atsìbrukė. Gal girtas atsibrùko. <br/>4. <span class="explanation">atmesti: </span> Atbrùk man tą šakalį, nepasiekiu. <span class="explanation">atgabenti: </span> Iš girios atàbrukėm tris vežimus žagarų. <br/>5. <span class="explanation">primušti: </span> </span> Atabrùk lig mėlynėm. <br/>6. <span class="explanation">atšipinti: </span> Į tokį ąžuolą gali visai kirvį atbrùkt. <span class="explanation">atsimušti: </span> Atsìbrukė kanopas arkliai. <br/><b>įbrùkti, </b>į̃bruka, -o (į̃brukė). <br/>1. <span class="explanation">įterpti, įsprausti, įgrūsti: </span> Duonos abišalą į kišenę įbrùko. Sustojo į ratą, vienas, aplinkui skriedamas, kam norint įbrukdavo žiužį. Pasileidę arkliai įbruko vežimą net į medžius. Įsìbrukė paršas į tvorą, kad žviegia! <br/>2. <span class="explanation">primygtinai įsiūlyti, prieš norą įduoti: </span> Per nevalią įbruku, įsiūliju. Jis man įbruko pinigus. Enrikis susimanė įbrukt jam savo seserį. Motina įbruka krūtį, ale išminties neįbruka. Bene įsibrùksu kokiam nors seniui par pačią. <br/>3. <span class="explanation">įvaryti, įgrūsti: </span> Kaip stumtelėjo [arklį], tuoj į̃brukė upėn. Suėmę į̃brukė mane kalėjiman. <br/>4. <span class="explanation">įlįsti, įsibrauti: </span> Aš pirmoja insìbrukiau vagonan. Kurgi čia įsìbrukei pačian vidurin! <br/>5. <span class="explanation">įmesti: </span> Eik, įbrùk kiaulėm pro langelį žolių. Paimk ir nunešus su maišu įbruk ežeran. <br/><b>išbrùkti, </b>ìšbruka, -o (ìšbrukė). <br/>1. <span class="explanation">iškišti: </span> Kasininkė, nepasakiusi nė žodžio, išbruko atgal jo popierį ir pinigus. Pamatė pluoštą plaukų, išsibrukusių iš po baltos šilkinės skarelės. <br/>2. <span class="explanation">išvalyti nuo spalių, išplūkti (linus): </span> A jau išbrùkot linus? Jau aš, sesule, visus linus išbrukiau. Mergos, pasidarykite talką, išsibrùkite linus. <br/>3. <span class="explanation">išvaryti, išginti: </span> Išbrùk kiaules į lauką, kad daržų neišknistų. Išbruksiu tave pro duris. Katė ant nakties reikia oran išbrùkt. <br/>4. <span class="explanation">išsiveržti, išsigrūsti: </span> Tik suvarysi vištas papečin, ir vėl išsìbruka. Ligi išsibrukiau per žmones, ir prapuolė. | Sunku karvei išsibrùkti <span class="explanation"> (išklampoti) </span> iš balos. <span class="explanation">išsidanginti, išsinėšinti: </span> Kur dar̃ jie visi išsìbrukė? <br/>5. <span class="explanation">išmesti: </span> Išbrùk tas šiukšles pro duris. Žmogus plautus išbrukė iš avilio. <br/>6. <span class="explanation">išleisti (iš spaudos): </span> [Knygelės] išbruktos Karaliaučiuj. <br/><b>nubrùkti, </b>nùbruka, -o (nùbrukė). <br/>1. <span class="explanation">nukišti: </span> Nùbrukė į patį skrynios dugnį [skarelę], sunku dabar rast. <br/>2. <span class="explanation">nuvalyti nuo spalių, nuplūkti (linus): </span> Nūnai nubrukaũ du ryšiu linų, net rankas pagynė <span class="explanation"> (nusopo) </span>. Ar jau nusìbrukėt linus? <br/>3. <span class="explanation">nuvaryti, nugrūsti: </span> Juodi mane nubruko į klėtį. Tas didžtūris buvo nubruktas [ing pragarą]. <span class="explanation">nusidanginti, nusigrūsti: </span> Do ir ana buvo tę nusbrùkus. <span class="explanation">pasitraukti, nuslinkti: </span> Tegu debesys šonan nusibruks, ir eisiu toliau. <br/>4. <span class="explanation">sunkiai nuvežti: </span> Jei perdien nùbrukei septynis vežimus [mėšlo], tai arkliam ir akỹs lenda. <br/>5. <span class="explanation">nuvarginti, nuvaryti: </span> Kam tu tep arklius nùbrukei? <br/>6. <span class="explanation">numesti, nublokšti: </span> Kur tu nùbrukei pantį, atnešk man greičiau. Kur nùbrukė kūjelį? Viskas kojomi nubrukta [nuo lovos]. Šitoks iš tavęs jojikas – arklys pasipurtins ir nubrùks. Velnio nešta ir nubrukta. Nusìbrukė nuo pečių. <br/>7. <span class="explanation">užmušti: </span> </span> Liepęs buvo. akmenimis nubrukti. <br/>8. <span class="explanation">nubruožti, nubrozdinti: </span> Nùbrukiau ranką. Nusìbrukiau pirštą. <br/><b>pabrùkti, </b>pàbruka, -o (pàbrukė) <br/>1. <span class="explanation">pakišti: </span> Pabrùk po tekiniu blukį, kad neriedėtų nuo kalno. Pabrùk po pečiaus kokius du pagaliu, geriau degs. Šuo eina, pabrùkęs uodegą, kap pasiutęs. Vaikui puolant, aniolas podušką pàbruka; seniui krintant, velnias akmenį pakiša. Pažiūrėk, gal po iena botagas pasìbrukė, kad negaliu ištraukt. Kad aš ejau par kiemelį, pasibrukusi kvartukelį. <br/>2. <span class="explanation">truputį pavalyti nuo spalių (linus): </span> Pabrùk da valandžiukę ir ateik pietų. <br/>3. <span class="explanation">pavalgyti, pakimšti: </span> Kai pàbrukiau čiulčienio, tai kai tūzas nuėjau darban. <br/>4. <span class="explanation">palįsti, pasigrūsti: </span> Kad nesulytų, pasìbrukiau po brageliu. <br/>5. <span class="explanation">pamesti, pablokšti: </span> Šluotas pàbrukiau po klėčia – kai reiks, rasme. Pabrùk arkliam dobilų po kuokštelį, pakol pavalgysi. <br/>6. <span class="explanation">pavaryti: </span> </span> Man regis, kad anas ją pabruks ben ažu metų, kitų. <br/>7. <span class="explanation">nuvargti, priilsti: </span> Prie rugių pasbrukau. <br/>8. <span class="explanation">prikišti žodžiu: </span> Girdėjai gal, kaip Dovydėnienė jam pàbrukė. <br/>9. <span class="explanation">pasilakstyti, pasibėgioti</span>. Jo kumelė jau pasibrùko. <br/><b> akìs (úodegą) pabrùkęs</b> <span class="explanation">nusiminęs, susigėdinęs: </span> Kai susarmatinau, tai nuėjo pabrùkęs akìs. Ir parvažiavo úodegą pabrùkęs. <br/><b>parbrùkti, </b>par̃bruka, -o (par̃brukė) <br/>1. <span class="explanation">parvaryti: </span> Par̃brukė iš Seinų karvytę. <br/>2. <span class="explanation">parvažiuoti: </span> Vakar nakčia parsìbrukėm. <br/><b>prabrùkti, </b>pràbruka, -o (pràbrukė). <br/>1. <span class="explanation">pravalyti nuo spalių (linus): </span> Prabrùksiu kokią saują linų, ir galėsi vyt botagą. Kiek čia tų linų, tik sau prasibrùkom. <br/>2. <span class="explanation">prasibrauti: </span> Prasìbrukiau su dviračiu per vidurį žmonių. <br/>3. <span class="explanation">pavaryti: </span> </span> Boba išėjus kalelę nuo durų prabrukė. <br/><b>pribrùkti, </b>prìbruka, -o (prìbrukė) <br/>1. <span class="explanation">prikimšti: </span> Prìbrukė pilną lekinę šiaudų. <br/>2. <span class="explanation">brukant (linus) priskleisti: </span> Pribrukaĩ visą butą nuobrukų, nėr kur praeiti. <br/>3. <span class="explanation">privalgyti, prikimšti: </span> Tik pribrùk storai iš ryto, i perdien būsi sotus. Brukte pribrùko pilną pilvą, t. y. prikimšo, priėdė. <br/>4. <span class="explanation">prisibrauti, prisigrūsti: </span> Jis jau per žmones prisibrukė čia. <br/>5. <span class="explanation">prigabenti, privežti: </span> Pribrùko malkų pilną kiemą. <span class="explanation">pridėti, prikrauti: </span> Prìbrukė pilnus ratus maišų. <br/>6. <span class="explanation">prisigretinti, prisiplakti: </span> Jis prisìbruka prie visų išgeriančių. <br/>7. <span class="explanation">primušti: </span> </span> Pribruko man nugarą. <br/>8. <span class="explanation">prišaudyti: </span> Gera strelba – aš ja kiškių tai pribruksiù. <br/><b>subrùkti, </b>sùbruka, -o (sùbrukė). <br/>1. <span class="explanation">sukišti: </span> Išsiėmęs peržvelgė laikraščius ir vėl visus subruko į kišenę. Maišuosa būtut subrùkę [pinigus]. Susibrùk rankas, bus šilčiau važiuot. <br/>2. <span class="explanation">sulieti, sujaukti: </span> Jis sunku suprast – sùbruka žodžius, kad negali atskirt. <br/>3. <span class="explanation">išvalyti nuo spalių (linus): </span> Mano net dvidešimts svarų pakulų sùbrukta. <br/>4. <span class="explanation">suvaryti, suginti: </span> Subrùko karves į krūvą ir dvasina per visą dieną. Sùbrukė visus galvijus stačiai rugiuose. <span class="explanation">sulįsti, susigrūsti: </span> Galvijai susìbrukė gurban. Pamačiau, kad jau pirkion susìbrukė. | Tep susibrùkę <span class="explanation"> (ankštai) </span> gyvena! <br/>5. <span class="explanation">prialsinti: </span> Be reikalo tik sùbrukiau arklį, nieko aš te gera nepaveikiau. <br/>6. <span class="explanation">sumesti: </span> Subrùkit kopūstus į krūvą. Subrùk malkas pašalin, ir tegul stovi. <br/>7. <span class="explanation">sumušti: </span> Merga suspardė, sùbrukė pelelę. Teip griūdama susìbrukiau, kad visus šonus sopa. <br/>8. <span class="explanation">sutrypti, suminti: </span> Sùbrukė pievą avimi. Sùbruktas patalas [kojomis]. Kai davė lietus, griausmas, subrukė [kviečius] čyst – juoda dirva paliko. <br/>9. <span class="explanation">sueiti, sukakti: </span> Jau ta mergelė virš puskapio metų subrùko. Ta merga susibrùko trisdešimt penkis metus. <br/><b>užbrùkti, </b>ùžbruka, -o (ùžbrukė). <br/>1. <span class="explanation">užkišti: </span> Bluką užbrùk už kubilo, kad nestovėtum kreivai. Kur tu mano pirštines ùžbrukei, niekur neberandu. Nebeištrauksim tinklo, už ledo užsìbrukė. <br/>2. <span class="explanation">užvaryti, užginti: </span> Vos ne vos arklius an šito kalno užbrukaũ. <span class="explanation">užsilipti: </span> Ko tu te užsìbrukei an gryčios? Kur užsìbrukei in pečiaus! <br/>3. <span class="explanation">užlįsti, užsigrūsti: </span> Ko čia užsìbrukei užu stalo! Tėvas vadžias susisukęs, žents už kūtės užsibrukęs. <br/>4. <span class="explanation">vežant uždirbti: </span> Jis kaladom ùžbrukė pustrečio tūkstančio. <br/>5. <span class="explanation">užkišti, užsklęsti (duris): </span> Užbrùk duris, kad šaltis neitų. Močia vytį susisukus, duktė svirne užsibrukus. <br/>6. <span class="explanation">užkapoti, užpliekti: </span> Mama ažbrùks, jei neisiu až jo. <span class="explanation">užduoti, užkirsti: </span> Užbrukáu su šluota už malavimą. <span class="explanation">užmušti: </span> </span> Kiti pakirsti, kiti akmenimus užbrukti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.