.
plíekti, -ia, -ė, pliẽkti
1. smarkiai mušti, plakti (ppr. su botagu, rykšte): Dabar nebeturi [ponas] valios mužikų pliekti. Dvaro ponas labai pliekdavo žmonis. Plíek par šonus tam bjaurybei. Kad aš anam plíeksu par ausį, ta i aprietės! Pliekia, net galvon lazda siekia. Už melavimą kad pliẽkė, tai pliẽkė. Varė apsukuo pliekdamys. Kūną. smarkiai pliekia. Tave plíeks su votegais. Ka pasiuto plíekti iš vatago – gerai blauzas pakapojo. Su rykšte jis pliekė girtuoklį. Pliekė jį rykštėmis, ką nedarė, bet iškvosti nieko negalėjo. | Lietus kaip lietus – pliekia gyvulių nugaras. Ot pliẽks lytus ją! Jis pats rėkia ir kitą pliekia.
pliektinaĩ. Pliektinai susivaidijo. | Savo neteisybėmis mus pliektinai pliekė. Mušatės, pliekiatės per visą savo trumpą gyvenimą. Mušas, pliẽkias ant pievelės dėl šieno vežimo. Kas Naujuos metuos mušas, tas plieksis per visus metus. Gaidžiai pliẽkiasi. varyti mušant: Kliūvančiom kojom išbėgo tada iš trobos, įšoko į vežimą ir liepė arklį pliekti. Tie arkliam pliekt, tie vytis, tie drožt, tie pasku. kovojant naikinti: Senovės lietuviai pliekė grobikus. Ka čia pradėjo plíekties anie!
2. smarkiai kritikuoti: „Vilkolakis“ virto rimtu satyriniu teatru, kuris smarkiai pliekė ano meto gyvenimo negeroves. Reikėjo iškelti geruosius ir pliekti apsileidėlius.
plíekiamai. Kita proga Čiurlionis pliekiamai kalbėjo apie patį dekadentizmą.
3. daužyti: [Marijona] nuplėšė gūnią nuo balkio, trenkė kieme ant tvoros ir ilgai pliekė lazda, visa paskendusi dulkėse. Tris dienas plíeksi (kulsi linus) nu saulės lig saulės.
4. varginti: Be reikalo tik pliekiau kojas čia eidamas, – vis tiek nieko nelaimėjau.
5. smarkiai, sunkiai, daug dirbti: Plíek plíek ant tos ūkės. Plíeku plíeku par dieną, o laukai didžiausi – nėko negalì nūpjauti. Pliekíes žmogus visą gyvenimą, ir nieko gera nematai. Tu ir sveikatą palydėsi šitei bespliekdamà. Seniau tai pliẽkdavos žmonės su darbais.
6. smarkiai ką daryti: Ilgai pliekė (kalbėjo) prie lango poterius motina. Kad tu vėl ne skaitai, o atmintinai plieki (mokaisi, kali) ! Ans tik plíeka, tik plíeka (rašo) laišką, o aš priejęs skaitau. Jis man plíekia laiškus kas savaitė. Mes šnekam, o jis žodžius plíekia. Pliekiau pliekiau vandenį, kad širdis mano paplūdo, t. y. daug gėriau. Kad anie nešė, kad anie plíekė (gėrė) degtinę! Žinotum, brolau, kad pliekiaũ, tai pliekiaũ (važiavau) ! Plíek (eik) į Kuršėnus kožną dieną. Puspadžius padėjo, i gali plíekti i plíekti (dėvėti) . Priešai pradėjo pliekti (šaudyti) iš šautuvų. Plíekam (lošiame) kartàs nu širdies. Anie kožną vakarą kartoms plieka. Tai kad pliekiaũ (nusipirkau, nupyliau) kepurę!. Regina plíekiasi (rašosi) iš knygos. Vaikai, ko čia pliekiatės (šėlstate) su rogelėm, eikit vidun! Vilkas gi gaudo aveles, ė anos pliekias (blaškosi, daužosi) . Šachmatininkai pliekiasi.
apiplíekti. apmušti, apiplakti: Girtas apiplíekia visą šeimyną.
atplíekti, atpliẽkti, -ia, àtpliekė
1. smarkiai mušant nuvaryti: Kiaules atplíek nuo kitų, nuo javų.
2. pakankamai prisimušti.
3. smarkiai ateiti: Atejo atplíekė tiek kelio. Atsipliekęs (atklydęs, atkeliavęs) iš kur žmogus.
4. daug atmokėti, atiduoti: Jau daug skolų atplíekėm.
įplíekti, įpliẽkti, -ia, į̃pliekė
1. įkirsti, suduoti: Įplíek jam paskuigalin. Kad į̃pliekiau karvę, kūtė [je] užsidaręs, tai daugiau be reikalo namo nebebiznos.
2. smarkiai mušti (ritinį): Kai buvom maži ir paaugėję pusberniai, tai įplíekdavom kas sekmadienis ir ne sekmadienis ritinį (ripką).
3. gerokai įmokėti, įduoti: Įplíekė [kyšininkui] dešimtį rublių, geriau žiūrėjo.
išplíekti, išpliẽkti, -ia, ìšpliekė
1. smarkiai išmušti, prilupti: Nykštys užšoko ant sprando ir išpliekė kailį Kalnaverčiui, kad šis vos gyvas liko. Tu, išplíekts vagie, girdėk, ką pasaka sako!
2. smarkiai iškritikuoti, išpeikti: P. Cvirka aštriai išpliekė lietuvių buržuaziją. Išpliekti atsilikėlius ir ištižėlius.
3. kurį laiką pliektis, muštis: Vaikas išsiplíekė pervasar su piemenimis, nieko nesimokė.
4. išmušti, išdaužti: Išplíekė paleistuvai jam visus langus. Vinca pinca du puodu laižė, trečio kai siekė, tai dantis išpliekė. Pažiūrėsi, kap dantis išsiplíeksi.
5. išdaužyti, išplūkti: Bruktuve išpliekė [linus],
išmušė, išpliuškino.
6. visus užmušti: Išmušė išplíekė piemens jam visus žąselius.
7. išvaryti, išguiti: Jei neišplieksite iš miestelio pavėlavusio sodiečio, kaip pas mus daro, tai bus ačiū.
8. kalant išploti: Auksas dideliai kalus, jį galima išpliekti į plonas lakštas.
9. vargstant išeikvoti, netekti (jėgų, sveikatos): Jeigu tu dirbtum tokį darbą, tai ir tu greit išsipliektum iš sveikatos.
10. smarkiai ką padaryti: Išplíekė (pastatė) trobikę greitai. Net ranka pailso, iki išpliekiau (išrašiau) iš knygos du puslapiu. Andrius ìšpliekė (išpasakojo) viską, ką žinojo. Geri metai b [uv] o, tai tuoj išplíekė (išmokėjo) [skolas].
11. kurį laiką smarkiai išdirbti: Pora metų išplíekė su mašina, atsibodo.
nuplíekti. nupliẽkti, -ia, nùpliekė
1. primušti, nuplakti: Nupliẽkčiau su rykšte, sėdėtų kaip šventas. Siusk tu, rupke, kad aš tave gerai nuplíeksu, tuokart pasiprovysi! Nupliekiu, nubaudžiu, nububiju.
2. apdaužyti, nudaužyti: Kai paaugo [linai],
tai bobos andarokais nupliekė, nukankino, išmindė. Vieną roviau – du maišu prikroviau, kitą kaip siekiau, nosį nusipliekiau.
3. numušti, nudaužti: [Čyžikas] zvimbė tarytum kulka, kiekvieną sykį nupliekdamas kablį nuo virpsto.
4. pliekiant užmušti: Pragariškių ponas, sako, tik du žmogu nupliekęs.
5. nulaisinti, nualinti: Tokioj nuplíekto [je] žemė [je] sunku gyventi.
6. smarkiai ką padaryti: Nuplíekė (nurovė) [linų] pusę aktaro par pora dienų. Vakar medžiokliai tris antis nùpliekė (nušovė) . Aš tave nuplíeksu (nulošiu) . Kam tu šitą arklį nupliekei (nupirkai), ar tau negana savų?. Kad nuspliekė (nusipirko) Jonas čeverykus, tai nuspliekė! Tai gerą karvę nùspliekei?
paplíekti, papliẽkti, -ia, pàpliekė
1. kiek pamušti: Šunie papliekti virbelio negali pono miške išsilaužti. Nendrės botkotėlis, šilkų botagėlis: pasipliek, brolutėli, juodbėrį žirgelį. kiek pasimušti, pasipešti: Vieną kartą pasìpliekė bobos.
2. pakritikuoti, papeikti: Žemaitė kunigus papliekdavo.
3. panaudoti, pavarginti smarkiai dirbant: Dar porą metų paplieksiu arklį ir parduosiu.
4. smarkiai padaryti, nuveikti: Aš žiemą knygų paplíekiu (paskaitau) . Kortomis paplieksim (palošime) . Paplíeksias (pasistatys) trobą, atsipūsias.
parplíekti. parpliẽkti, -ia, par̃pliekė
1. partrenkti pliekiant: Toks mažas, o tokį didelį vyrą par̃pliekė.
2. parvaryti pliekiant.
3. nuvarginti smarkiai dirbant: Delto ir pačių arkliai parpliektì. Tu parsplieksi su tais darbais – žiūrėk sveikatos.
pérsipliekti
1. parpliekti
3. Darbais ir poteriais persipliekusi moteriškė.
2. praleisti kurį laiką smarkiai veikiant: Pársipliekėm visą naktį (kortomis lošėme) .
praplíekti, prapliẽkti, -ia, pràpliekė
1. pramušti pliekiant: Juokai galvos neprapliekia. Vienąkart besukdama kaktą prasìpliekė. Jurgis paežere jojo, du grybus nurovė, trečią kai siekė, kaktą prasipliekė.
2. pravažiuoti botagu pliekiant.
3. praleisti kurį laiką vargstant: Prasipliekiau visą gyvenimą ant šios žemelės ir ką gi užsipliekiau?!
4. pralošti (pinigų). .
priplíekti. pripliẽkti, -ia, prìpliekė
1. primušti, priplakti: Žmogų teip prìpliekė, kad trečioj dienoj ir mirė. Taip vaiką priplíekė, kad nebeatsikela.
2. prikalti: Kam teip labai pripliekei – neilgai stovės, tuoj reiks išdraskyti.
3. nulaisinti, nualinti: Muno žemė priplíekta – nėkas neauga.
4. privarginti: Ligų ir neturto pripliektas Svirskis atsigula mirties patalan. Prisipliekėm su linais.
5. smarkiai, daug pridaryti: Tai priplíekiau laiškų į visus kraštus. Aš jum jau ir priplíekiau tų žodžių. Barkščių įpyliau į šunies puodelį – katė nūejusi prisiplíekė (prisiėdė) .
suplíekti, supliẽkti, -ia, sùpliekė
1. smarkiai sumušti: Mes juos visus sùpliekėm. Ir jus suplieks ir pas kunigaikščius bei karalius nuves. Grybą kaip siekiau, kaktą susipliekiau. imti muštis: Susìpliekė bernai. Jeigut nebūtų nusileidę, būtų susiplíekę. nugalėti mūšyje, sunaikinti: Vytautas supliekė kryžiuočius. Prie Vienos supliekė galybę turkų.
2. sukritikuoti: Griežtai supliekė kapitalizmo gynėjus.
3. suduoti, sukirsti varant: Nuo! Juodi! Bėriuk! – ragina arklius, supliekdama botagu. Sùpliekė su botagu arkliams ir šuoliais pasileido namo. Supliek arkliams, kad greičiau bėgtų. Šunį supliek su botagu, kad pabėgtum. Suplíek su šluota, juo klausys.
4. suvarginti, nualsinti: Supliekiau kojas, tokį kelią plūkdamas, ir nieko negavau. Ai, supliekia arklius šitos pastotys.
5. smarkiai ką padaryti: Supliekė (sulijo) lietus tokias sausas avižas. Bet užtat Raudienė jai vakar jau trečią laišką supliekė (parašė) . Suplíekti (sulošti) akį. Atspėk, kiek sùpliekiau (sumokėjau) .
užplíekti, užpliẽkti, -ia, ùžpliekė
1. užmušti: Diedas i savo dukterį ažupliekė. Grįždama užùpliekiau gyvatę. | Da juos kada ažplieks šitas arklys. Kaip krito varniokas iš medžio ir užsìpliekė.
2. smarkiai primušti: Tave gi mama ažpliẽks.
3. kiek užduoti: Kad ùžpliekiau par sėdimąją! užkirsti varant: Užplíekė arklius, kad tik greičiau nuvažiuotų.
4. nuvarginti smarkiai dirbant: Susiedas arklį baigia užpliekt. Gal rytoj nevažiuosme, arkliai labai užsipliekę.
5. daug dirbti, užsiversti (darbais): Darbais ažsipliekus neturi laiko nei pasėdėt. Užsipliekia su darbu.
6. uždirbti: Kiek užplíeki par mėnesį?. Ką pats ažsiplieksi, tą turėsi. | Šimtą rubliukų užsipliẽks (gaus mokėti pabaudos) .
7. įspūdingai ką padaryti: Kai prasigyvensime, užplieksime paminklą kaip reikiant.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.