prausìmas. praũsimas. prausìmos. → prausti:
1. Koks čia prausìmas – tik nosį sumirkei. Prauskis žmoniškai! Sūneli mano, vaikeli mano, kas tavo prausimelis, kas tavo šluostymelis. Mergele, balta lelijele, aš tau duosiu šimtą rublių an vieno prausimo. Ji prausias ir prausias kaip katė svečių laukdama. Tam prausimuis nebus turbūt nė galo. Tas prausìmos tam vaikuo didliai netinka. Sunkus vaikas pri prausìmos (nenori praustis) .
2. Prausimas vaiko. Buvo tikima, kad pirmojo prausimo vanduo galįs nulemti vaiko ateitį.
apiprausimas. → apiprausti:
1. Menkas apsiprausìmas, burna dar paišina.
2.
nuprausìmas. → nuprausti 2: Padaryk teipajeg iš vario praustuvą su koja varina ant nuprausimo. Šitokiu nusiprausimu gali varna nunešti. Ant nupraũsimo ir atleidimo visų nuodėmių.
pasiprausìmas. → paprausti
1. Sūneli mano, vaikeli mano, kas tavo pasprausìmas, kas tavo nušluostymas?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.