apjunkti

.
jùnkti, -sta, -o.

1. atprasti nuo žindimo: Vaikas jùnksta nuo krūties. Paršiokai negreit jùnksta.

2. prasti, jaukintis: Aš jùnkstu prie jojo ir noriu prijunkti. Kiaulė veikiai jùnksta į bulbes. Jie. prie mūsų junksta, nustoja mūsų bijoję. Arkliai junko prie žmonių ne vienoje, bet keliose vietose.
apjùnkti. apsiprasti: Apjùnko, ir barimas nebepadeda. Jau yra apjunkę tokius griekus girdėti. [Kiti] tarp jų. būtinai apjunko ir be kokio dangčio ištur žiemą po pliku dangu. „Prašau pasižiūrėti šį dokumentą“, – pasakė tas, jau truputį apjunkęs. | Šaltas neik pri ligonio, reik apjùnkti (apšilti) . Kaip apsijùnkau, man ten dabar linksma gyvent. Apsijunko ir katinas su šunyčiu. Aš tai ne tep labai [bijaus],
apsijùnkstu.
atjùnkti.

1. atprasti žįsti: Aš jau nuo mamos pieno atjunkęs. Par kiek laiko veršis ir atjunko nu karvės. Kumeliukas nuo kumelės jau šiaip taip atjùnko.

2. atprasti, nujunkti: Jau atjunko arklys nuo avižų. Lengviau prijunkti, o sunkiau atjùnkti. Ė anas greit atjùnko. Maniškiai greit atjùnkdavo. Atjùnkti nuo žmonių. Visiškai atjunksta nuo namų. Atprato mūsų žmonės nuo kalavijo, atjunko nuo karo. [Katė] greit atjunksta nuo namų. Teip parsergamas, veikiai atjunksi [nuo blogo įpročio].
įjùnkti. įprasti: Neger, kad kiaulė įjunksta į žirnius. Neįjùnkau ėsti agurkų. Taip aš čia įpratus, įjunkus. Kiaulės į bulbes įjùnko. Įjùnko į tą mergą, tai niekas nebepadės. Įjùnko gert. Gal nieko nebus iš mūs tų bulvių, kad įjunko kaimynų kiaulės. Žmonės sakosi įjunkantys į pamidorus, ir sveik esą. Voveris darželin įjùnko, pajunko. Įjunko zuikelis į rūtų darželį. Par nelaimę įjunko pri mūsų lapė. Seka įpratimą, savo tėvų įjunktą. Yra įjunkęs neteisybes pildytie. Negalima nutarti, kad jau Lietuvos sodiečiai teip pasileidę, įjunkę į blogus papratimus. Mat, įjunko lyg ant savo. Jau mat buvome įjunkę ir mes, lietuviai, žmonėties. Įjunko anas kaip kiaulė bulbosna. Eina kaip kiaulė, į žirnius įjunkusi. Įjunko kaip šeškus į kiaušinius.
nujùnkti.

1. nuprasti žįsti: Nujunko vaikas nu papo. Nepieningos kiaulės greit paršai nujùnksta. Jau teliokas nujùnko.

2. nuprasti: Ar nenujùnkai nuo darbų? Kaip išejo ta mano Petronė į kitą kaimą tarnauti, ir nujunkau. Kaimynas nujùnkęs nebateina, t. y. numiršęs. Ponai buvo benujunkstą nuo bet kokios drausmės. Nepasiduok nedoram palinkimui ir nujunk pikto papročio. Vaikinas nujunksta nuo tvarkos ir darbo. Teip sunku yra nujunkti nuo pikto. Idant nenujunktų ir neažumirštų kariaut.
pajùnkti. paprasti, įprasti: Aš pajùnkus kožną nedėlią eit. Jis. pajunkęs ant kelių gulėt. Mes jau seniai pajùnkę (supratę viena su kita) . Per ilgą laiką žmogus prie visko pajunksta. Koc nepajùnk rūkyt! Pajùnko vištos į rugius, tai kutena ir kutena. Jojo merga pajunko prie mano berno. Kaip pajunkau, tai kas vakaras pas jus ateinu. Pajùnko kap kiaulė į bulbas. Pajùnko kiaulės į žirnius eiti. Pajunko kiaulė darže. Aš nepajunkus su akulioriais vaikščiot. Aš pajunkus eit laukan. Vai kas mūsų darželin įjunko, pajunko? Ko pajunko gaidužėlis prie svetimų vištų? Pajunko mergytė į žirgo stainytę. Tokio blogo vyno aš nepajunkęs gerti. Čia. bitės veikiai pajunks išlėkti. Pagal pajunkto priekalbesio. Ji jau yr pajunkusi su svetimais laikytis iš senovės. Prilyginimuose miniump pajunko bylot. Est tasai būdas pajunktas visose tautose. O idant. nepajunktais daiktais nenusigąstų. Tatai yra pajunktieji ir visados daromi veikalai. Duona pajunktoji (paprastoji) . Ne tiktai pajunktame čėse, bet ir anksčiaus pajunkto čėso. Kaip pajunkai daryti tiemus, kurie vardą tavo myli. Pajunktu būdu kalbėjo. Pajunkai ieškoti. Pajunktą (įprastą) giedok himną. Ant balso pajunktojo.
pajunktaĩ. Teipo kaip mes darome pajunktaĩ.
prijùnkti. priprasti: Jis prijùnko prie manęs. Kurs prijùnksta pri žmogaus, tas jaukintinis. Buvo linksmas, lipšnus, greit prie visų prijunkdavo. Prijùnko kiškelis an žalias rūteles. Bernai prijùnksta į mergas kap kiaulė į bul'bas. Priklydęs šuo prijunko it mūsų pačių augintas. Prijunko gandras pri žmonių. Reikia prijunkt. Prijunko zuikelis į rūtų darželį. Gėriukas prijunko prie svetimos avelės. Kap prijùnkom, tai ir liūbijam [savus žmones]. Kap prijùnkom, buvo ir gerai. Neprijùnko mano širdis pri tavęs par visą gyvenimą. Šitą darbą ir aš prijunkau veikt. Jis tep prijùnko su manim darbuit, kad be manęs negali. Prijùnkau lenkiškai [kalbėti]. Mes vargo prijùnkę. Man nešalta, aš prijunkęs prie šalčio. Aš neprijunkęs, jūs kitep šnekat. Nerūkau – neprijùnkęs. Aš jau prijùnkus stovėt. Kad prijùnko, tai ir atsikratyti negalima. Aš jau prijùnkus vargelio vargtie. Jei prijùnkęs jo kūnas į visa ką, tai jam nieko ir susilenkt nereikia. Iš mažienos kojos prijunkę prie rugienos (nebijo) . Prijunko žąses, lesa i lesa. Avinėlis. teip buvo prijunkęs prie žmonių. Beždžionės lengvai prijunksta prie žmonių. Ūdra, maža sugauta, prijunksta prie žmogaus. Užtat Bėrukas prie jo prijunko. Klarai labai tiko sėdėt kalnuose vienai su prijunkusia ožkele. Aš mažas prie procios prijunkau, ne dabar. Ima patogumą labai priderantį nuog regimų ir prijunktų̃jų daiktų. Prijunko kap rupūžė kopūstuose. Prijunko kaip kiaulė į žirnius.
sujùnkti. suprasti: Sujunkti (susigyventi, susidraugauti) buvo lengviau nekaip nujunkti. Kaip tuodu aviukai sujunko. Abidvi taip sujùnko. Juodu jau visai sujùnkusiu. Jurgis su Kaze sujunko. Karvukė sujunkus su itokiu piemeniu.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>jùnkti, </b>-sta, -o. <br/>1. <span class="explanation">atprasti nuo žindimo: </span> Vaikas jùnksta nuo krūties. Paršiokai negreit jùnksta. <br/>2. <span class="explanation">prasti, jaukintis: </span> Aš jùnkstu prie jojo ir noriu prijunkti. Kiaulė veikiai jùnksta į bulbes. Jie. prie mūsų junksta, nustoja mūsų bijoję. Arkliai junko prie žmonių ne vienoje, bet keliose vietose. <br/><b>apjùnkti</b>. <span class="explanation">apsiprasti: </span> Apjùnko, ir barimas nebepadeda. Jau yra apjunkę tokius griekus girdėti. [Kiti] tarp jų. būtinai apjunko ir be kokio dangčio ištur žiemą po pliku dangu. „Prašau pasižiūrėti šį dokumentą“, – pasakė tas, jau truputį apjunkęs. | Šaltas neik pri ligonio, reik apjùnkti <span class="explanation"> (apšilti) </span>. Kaip apsijùnkau, man ten dabar linksma gyvent. Apsijunko ir katinas su šunyčiu. Aš tai ne tep labai [bijaus], apsijùnkstu. <br/><b>atjùnkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atprasti žįsti: </span> Aš jau nuo mamos pieno atjunkęs. Par kiek laiko veršis ir atjunko nu karvės. Kumeliukas nuo kumelės jau šiaip taip atjùnko. <br/>2. <span class="explanation">atprasti, nujunkti: </span> Jau atjunko arklys nuo avižų. Lengviau prijunkti, o sunkiau atjùnkti. Ė anas greit atjùnko. Maniškiai greit atjùnkdavo. Atjùnkti nuo žmonių. Visiškai atjunksta nuo namų. Atprato mūsų žmonės nuo kalavijo, atjunko nuo karo. [Katė] greit atjunksta nuo namų. Teip parsergamas, veikiai atjunksi [nuo blogo įpročio]. <br/><b>įjùnkti</b>. <span class="explanation">įprasti: </span> Neger, kad kiaulė įjunksta į žirnius. Neįjùnkau ėsti agurkų. Taip aš čia įpratus, įjunkus. Kiaulės į bulbes įjùnko. Įjùnko į tą mergą, tai niekas nebepadės. Įjùnko gert. Gal nieko nebus iš mūs tų bulvių, kad įjunko kaimynų kiaulės. Žmonės sakosi įjunkantys į pamidorus, ir sveik esą. Voveris darželin įjùnko, pajunko. Įjunko zuikelis į rūtų darželį. Par nelaimę įjunko pri mūsų lapė. Seka įpratimą, savo tėvų įjunktą. Yra įjunkęs neteisybes pildytie. Negalima nutarti, kad jau Lietuvos sodiečiai teip pasileidę, įjunkę į blogus papratimus. Mat, įjunko lyg ant savo. Jau mat buvome įjunkę ir mes, lietuviai, žmonėties. Įjunko anas kaip kiaulė bulbosna. Eina kaip kiaulė, į žirnius įjunkusi. Įjunko kaip šeškus į kiaušinius. <br/><b>nujùnkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuprasti žįsti: </span> Nujunko vaikas nu papo. Nepieningos kiaulės greit paršai nujùnksta. Jau teliokas nujùnko. <br/>2. <span class="explanation">nuprasti: </span> Ar nenujùnkai nuo darbų? Kaip išejo ta mano Petronė į kitą kaimą tarnauti, ir nujunkau. Kaimynas nujùnkęs nebateina, t. y. numiršęs. Ponai buvo benujunkstą nuo bet kokios drausmės. Nepasiduok nedoram palinkimui ir nujunk pikto papročio. Vaikinas nujunksta nuo tvarkos ir darbo. Teip sunku yra nujunkti nuo pikto. Idant nenujunktų ir neažumirštų kariaut. <br/><b>pajùnkti</b>. <span class="explanation">paprasti, įprasti: </span> Aš pajùnkus kožną nedėlią eit. Jis. pajunkęs ant kelių gulėt. Mes jau seniai pajùnkę <span class="explanation"> (supratę viena su kita) </span>. Per ilgą laiką žmogus prie visko pajunksta. Koc nepajùnk rūkyt! Pajùnko vištos į rugius, tai kutena ir kutena. Jojo merga pajunko prie mano berno. Kaip pajunkau, tai kas vakaras pas jus ateinu. Pajùnko kap kiaulė į bulbas. Pajùnko kiaulės į žirnius eiti. Pajunko kiaulė darže. Aš nepajunkus su akulioriais vaikščiot. Aš pajunkus eit laukan. Vai kas mūsų darželin įjunko, pajunko? Ko pajunko gaidužėlis prie svetimų vištų? Pajunko mergytė į žirgo stainytę. Tokio blogo vyno aš nepajunkęs gerti. Čia. bitės veikiai pajunks išlėkti. Pagal pajunkto priekalbesio. Ji jau yr pajunkusi su svetimais laikytis iš senovės. Prilyginimuose miniump pajunko bylot. Est tasai būdas pajunktas visose tautose. O idant. nepajunktais daiktais nenusigąstų. Tatai yra pajunktieji ir visados daromi veikalai. Duona pajunktoji <span class="explanation"> (paprastoji) </span>. Ne tiktai pajunktame čėse, bet ir anksčiaus pajunkto čėso. Kaip pajunkai daryti tiemus, kurie vardą tavo myli. Pajunktu būdu kalbėjo. Pajunkai ieškoti. Pajunktą <span class="explanation"> (įprastą) </span> giedok himną. Ant balso pajunktojo. <br/><b>pajunktaĩ</b>. Teipo kaip mes darome pajunktaĩ. <br/><b>prijùnkti</b>. <span class="explanation">priprasti: </span> Jis prijùnko prie manęs. Kurs prijùnksta pri žmogaus, tas jaukintinis. Buvo linksmas, lipšnus, greit prie visų prijunkdavo. Prijùnko kiškelis an žalias rūteles. Bernai prijùnksta į mergas kap kiaulė į bul'bas. Priklydęs šuo prijunko it mūsų pačių augintas. Prijunko gandras pri žmonių. Reikia prijunkt. Prijunko zuikelis į rūtų darželį. Gėriukas prijunko prie svetimos avelės. Kap prijùnkom, tai ir liūbijam [savus žmones]. Kap prijùnkom, buvo ir gerai. Neprijùnko mano širdis pri tavęs par visą gyvenimą. Šitą darbą ir aš prijunkau veikt. Jis tep prijùnko su manim darbuit, kad be manęs negali. Prijùnkau lenkiškai [kalbėti]. Mes vargo prijùnkę. Man nešalta, aš prijunkęs prie šalčio. Aš neprijunkęs, jūs kitep šnekat. Nerūkau – neprijùnkęs. Aš jau prijùnkus stovėt. Kad prijùnko, tai ir atsikratyti negalima. Aš jau prijùnkus vargelio vargtie. Jei prijùnkęs jo kūnas į visa ką, tai jam nieko ir susilenkt nereikia. Iš mažienos kojos prijunkę prie rugienos <span class="explanation"> (nebijo) </span>. Prijunko žąses, lesa i lesa. Avinėlis. teip buvo prijunkęs prie žmonių. Beždžionės lengvai prijunksta prie žmonių. Ūdra, maža sugauta, prijunksta prie žmogaus. Užtat Bėrukas prie jo prijunko. Klarai labai tiko sėdėt kalnuose vienai su prijunkusia ožkele. Aš mažas prie procios prijunkau, ne dabar. Ima patogumą labai priderantį nuog regimų ir prijunktų̃jų daiktų. Prijunko kap rupūžė kopūstuose. Prijunko kaip kiaulė į žirnius. <br/><b>sujùnkti</b>. <span class="explanation">suprasti: </span> Sujunkti <span class="explanation"> (susigyventi, susidraugauti) </span> buvo lengviau nekaip nujunkti. Kaip tuodu aviukai sujunko. Abidvi taip sujùnko. Juodu jau visai sujùnkusiu. Jurgis su Kaze sujunko. Karvukė sujunkus su itokiu piemeniu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.