kabinė́jimas. kabinė́jimos. → kabinėti:
1. Mėsos kabinėjimas [kamine]. Gaidys priprato kačių kabinė́jimos ant savo sprando.
2. O Įsra teka ramiai sau tolyn, nesirūpindama nėmaž dėl medelių ir saulutės kabinėjimosi.
3.
4. lindimas prie jauno vyro ar merginos, paleistuvavimas.
apkabinė́jimas. → apkabinėti 1: Toks nematytas visos klėties apkabinė́jimas parėdnėm.
įsikabinė́jimas. → įkabinėti.
sukabinė́jimas. → sukabinėti
1.
užkabinė́jimas.
1. → užkabinėti
1.
2. → užkabinėti 3: Kiek užkabinėjimų ir apjuoko jis. patirti gavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.