apkabinti

kabìnti (-ýti), -ìna, -ìno.

1. daryti, kad kabėtų, karti ant ko nors; daryti, kad būtų nusviręs, nukaręs, nulenktas, panarintas: Kabinù kepurę kablin. Išėjo kabìnti (džiauti) rūbų. Ant šakelių, ant žaliųjų vainikai kabinta. Visokių gyvolių priešais atejo, kurie visi ant jo pečių kabinos.

2. užsklęsti; vieną su kitu segti, sieti, jungti, rišti: Kabìnk duris, kad kas neįeitų. | Branktą kabìna prie rogių. Manęs nekabìno [prie bylos].

3. siekti, liesti: Už medžių vėjas nekabìna. Kelias buvo siauras. Branktai kabino rugienojus, judino varpas. Kad kabìna, tai kabìna, nei kaip nemožna pavažiuot (rogės siekia pliką žemę) . Pažiūrėk, gal kas ratą kabìna, kad arkliai sunkiai veža. | Dėk, kad saulė nekabýtų. Kam tu jį kabinì (erzini), jis jau ir tep piktas ant tavęs. | Ar tave kabìna (liečia) tas dalykas?

4. glėbti, imti aplink: Kad neša klėbiu kabinamą pagalį. Prie kelio stovi dviejų vyrų kabinami du vienodi ąžuolai.

5. semti, imti; mėžti: Kam tu kabinì baisiausią šaukštą košės, ag gana bus gal visiem! Aš viena ranka į virvę turiuos, o antra ranka medų kabinu. | Kabìnom mėšlą per visą dieną lig sutemos. Kelių žvyruotojai kabino į vežimus žvyrą. Nenoria kabìnti duobės moliuo susikernos dirva. Žvyro kabinama duobė (duobė, iš kurios žvyras imamas) .

6. traukti, sukti (į šalį): Pavaža kabina vis į vieną pusę, ragės neturia ejimo.

7. griebti, čiupti, stverti: Pradėjo mane kabìnti su ranka. Išėjęs kabinì rugius visą dieną, kol nugara pasmilksta. Arkliai bėga gera risčia, ilgus jie kabina žingsnius. Ale gi šiandien ir šalta: iškišk nosį iš trobos, tai ir kabìna. Šiandiej kabìna [šaltis] už ausų.

8. kasti: Gražu žiūrėt, kaip tas arklys kabina kojom žemę. Didžuvė, mušdama uodega vandenin, kaip teška į visas šalis, sakytumei, šimtas menčių kartu kabina.

9. lipti, kopti; smarkiai eiti: Arklys kad kabina į kalną! Matai, arkliokas kad kabìna, rodos, pažiūrėti ir nekoks. Kabinù kabinù per sniegą ir vis an vietos. Martynas kabina, kiek kojos neša. Kai kurie arkliai jau kabino zovada. Kabindamas jau į metus septyniasdešimt trečius amžiaus mano, mataus esąs pri to nebsuderąs. Op, op pradėjo kabintis į kalną. Lenktinės ragės į viršų kabìnas, nesmenga į sniegą.

10. įstengti, pajėgti: Kad pasibaidė [arkliai],
kad ėjo per laukus, tai kiek tik kabìna.

11. kartis, lipti: Didesnieji piemenys pradėjo kabintis į egles.

12. kibti, rigzti, segtis, stvertis: Kai geras pavasaris, tai rugys rugio kabìnas. Ant svėrių kabìnasi (vyniojasi) žirniai. Vakar apie vidūdienį tai kabìnos žuvys. Mažas vaikas motinai į žiurstą kabinasi. Mergos dieną ir naktį dabinosi, užtat gerai vyrai kabinosi. Keturiolikos metų aš jau kabinaũs į vežimus (eidavau vežimų krauti) . Bet jai liko dar maža maža vilties, į tą ji kabinosi ir ta ji raminosi. Šiltuose kraštuose ligos visokios kabìnasi (limpa) . Skęsdamas ir į britvą kabìnas.

13. priekabių ieškoti, pristoti prie ko: Ko tu kabiníesi prie manęs? Tėveliai turbūt pyksta, kad taip kabinausi prie tavęs. Vienas girtas tykus esti, o kitas in visus kabìnas mušties.
dantìs kabìnti į síeną neturėti ko valgyti: Jei lašinių nepirksi, tai galėsi dantìs kabýti į sieną.
į akìs kabìntis priešintis, nenusileisti: Drąsus vaikiščias, tik ryzga, į akis kabinasi.
pirštù nekabìnti nepatirti: Gerumo jos tu dar pirštu nekabinai.
šunìs kabìnti ant kãklo kenkti: Geri draugai viens kitam šunes an kaklo nekabìna.
antkabìnti.

1. užkabinti 1: Katilas antkabintas valgiui virti. Kad aš tūkstantį antkabinsiu ant nosies, gaus vyrą, kad muno duktė ir kumpnosė. Eina virves ančsikabinęs.

2. užkabinti
8. Buvo vienok ir tokių kareivių, kurie buvo ant pačius krantus mūrų antsikabinę.
apkabìnti.

1. kabinant apdengti: Apkabìnk paltą kitais rūbais, kad nedulkėtų. Kasdien pareidavo namon kiškiais ir kurapkomis apsikabinęs. Veidmainystės dangalu apsikabinęs.

2. apglėbti, apimti: Drūti medžiai, apkabìnti negali. Apkabìno kaip meška avilį. Turi turi apkabìnus pėdą, kol suriša. Turi kaip šuva kaulą apkabìnęs. Mylimą Nemuns, smarkiai apkabinęs, neša pro kalnus, per laukų platybes. O iš toli laiko vandenis apkabinusios tamsios miško sienos. [Sigutė] apsikabino juodos karvutės kaklą ir. rauda. Apsikabìnusiu kaklus sveikinos anuodu. Tėvas tuojau apsikabìno sūnų už kaklo. O mano mergelė apsikabìndama labai meiliai kalbėjo. Verkia seselė rūtelių daržely, žaliąsias rūteles apsikabìndama. Guli vilkas, kojom apsikabinęs girinį kuilį. Patis ciesorius prieit, idant apsikabintų anuos grabus tarnų. Turime. aprėpt ir apkabintis jį.
šùnį apsikabìnus graudžiai (verkti): Dabar tu negodoji tėvų, neklausai jų, o paskui, kap neteksi, tai verksi šunį apsikabinus.
atkabìnti.

1. atkliudyti, atjungti, atrišti, atsieti: Atkabìnk durų kablį. Atkabìno lenciūgą nuo kuolo. Atkabìnk kambarį (atidaryk) . Arklius atkabìno, o ratus paėmė. Durys užsikirto ir nebatsikabina. | Aš nieko nežinau, atsikabìnk (atsitrauk) nuo manęs. Neleiskit vaikų į mano kambarį: pripras, tai negalėsiu atsikabìnt (atsikratyti) .

2. atsemti, atkrėsti: Nenešk viso ėdalo kiaulėm, atkabìnk pusę pietum.

3. atimti: Sunkus darbas atkabìna daug sveikatos.
akìs atkabìnti padėti susiprasti: Akìs atkabìno.
įkabìnti

1. į ką nors pakabinti: Senelis liepė pilvą išsiimt ir įkabint į ąžuolo viršūnę. Įsikabino į kukšterą savo šikšnos skrynelę.

2. įsegti, įkliudyti: Įkabink irklus į valtį. Į ąsą įkabìnk kobinį šieną vežant.

3. įsikibti: [Žiemkenčiai] vos laikosi įsikabinę į nuogus grumstus savo iškeltomis šaknelėmis. Jų žirgai įsikabino dantimis vienas kitam į karčius. Vaikas eina įsikabinęs močios sijonan. Neužilgo (= Netrukus) jis pajutęs, kad į meškerę įsikabinus žuvis. Kasparas nė nepasisveikinęs įsikabino tos kalbos. Bet ji. manęs teip įsikabìno, kad ir nebepaleidė, pakol jos nepabaigiau. Tą arklį įsikabinęs (pamėgęs), matyt, neparduos. Bile tik įsikabìna (prigyja, pradeda augti), lazdynas greit auga. Ugnis neinskabìna (nepradeda gerai degti) – užpilk žibalo. Inskabìno jau gyvent Jėvaišai (pradėjo gerai gyventi, kilti) . Ką beveiki, kaip taviškiai įsikabina (gyvena) ?

4. pakabinti, pasemti: Tau, kaip svečiui, inkabìnsiu smetonos, jie tai tegul su pienu. Negalima košės įkabint, tokia tiršta, net kieta. Inskabìnk uogų, kiek žinai suvalgysi. Įsikabinsi anglių į klumpius, prišildysi ir bėgsi žiemą.

5. įstengti: Lėk, kiek įkabinì. Tempia arklelis kiek įkabìndamas. Leki leki per vasarą, kiek įkabinì. Petriukas dirbo kiek įkabindamas. Prakaituodamas didina savo miestą, stiprina jį kiek įkabindamas. Aš žiūriu, kaip tik įkabìnus. Ir ėmėm lukštenti varpas kiek įkabindami. Arklį paleidžia, kiek tik gal įkabìnt (bėgti) . Vaikai, kiek kojos įkabina, pasileido laukais namo. Jojo, kai [p] tik arklys įkabino.

6. įkopti, įžengti: Įkabìnusi esu į devintą dešimtį, o dar matau knygas skaityti be akuliorių. Saulė jau buvo įkabinusi į pavakarę, kad tėvelis sugrįžo.
iškabìnti.

1. pakabinti, kad karotų: Šviesas iškabìna (raketas išleidžia), paskui meta bombas. Mieste iškabintos vėliavos. Iškabìnk kailinius kieman, kad prasivėdintų. Nevažiuok kojas iškabinęs. Valsčiuj labai daug iškabìnta (paskelbta) varžytynių – pradės taksavoti, varžyti.

2. atkabinti, atsegti: Kažkas kailinius iš gembės iškabino (pavogė) . Lenciūgas išsikabino iš plunksnos, šuo ir pasileido.

3. išsemti, išimti: Iškabìno visą medų [iš torielkos]. Bulką parlaužiau, minkštimą iškabinaũ ir padaviau senajai. Kudlius, bjaurybė, visą jovalą iškabìno. Jauniausia ištekėjo, o vyriausios niekas neiškabìna (neveda) .

4. ištraukti, išpešti, išversti: Gelžinės ekėčios iškabina bulves. Dainų iš manęs nė su kibekliu neiškabinsi. Iš akių piningus iškabina (per prievartą ištraukia) .

5. išsiristi, išlipti: Tupi visi trys duobėje, o kaip išsikabinti – neišmano. Jie visi įlūžo, bet tik jis vienas išsikabìno. Išsikabináu aš pati viena iš prūdelio.
nukabìnti.

1. nuimti ką pakabintą: Kalvis, nė žodžio nesakydamas, nuo vielos nukabino lempą ir nunešė ją į virtuvę. Mėsą nukabinaĩ. Nukabìnk kepurę nuo gembės. Nusikabino nuo tvarto duris ir nešasi. Prišokęs jo kardą nusikabino.

2. apkabinėti (ištisai), nukarstyti: Sienos nukabintos paveikslais. Nukabìno virves marškiniais.

3. nukarti žemyn, nuleisti: Misliau, ar vemia: rankas nukabinęs per tvorą. Karvė neryja, stovi galvą nukabìnus (nuleidus) .

4. nuimti, nusemti kokį nors tirštą daiktą: Smetoną nukabìno nuo viršaus puodynės. Mėšlus nuo vežimo pešekliu nukabìnti. | Kaip mes tuos rugius lig vakaro nukabìnsim (nupjausim) .

5. nuvykti, nusikasti: Kaip reik į miestą nusikabìnti.
akìs nukabìnti įdėmiai žiūrėti (grožintis): Visos mergos į jį akis nukabino.
nósį nukabìnti nusiminti: Ko tu, Povilai, sėdi teip nosį nukabinęs? Tik kokia bėda, tu tuoj i nukabini nosį.
pakabìnti.

1. padėti, kad kabėtų, pasverti, pakarti: Mėsą pakabino ant klėties. Tenai aukštai buvo pakabintos raumenų dešrelės. Pakabýk į lingę lopšį. Pakabink pantį kur aukštai, kad vaikai nepasiektų. Nusisamdė sau stubą, tą toblyčią pakabino ir sėdi sau. Palenkčiau aglės viršūnę, pakabìnčiau (pakarčiau) paiką bernelį. Apjuokts. nuog latro, po kairės pakabinto. Pakabintas žmogus ne tuojau mirė. | Stovėjo pakabinę (nuleidę) galvas iš nakties priėdę arkliai. Eina galvą nuleidęs, susikūprinęs, uodegą pakabinęs (nuleidęs) . Kepuraitę į gembę pasikabink. Papūgos miega pasikabinusios. Lytus, kaži kur aukštai pasikabinęs, kenčia nekritęs žemėn. Po nosia snargliai pasikabìnę. Patelės nešas savo vaikus, pasikabinusios tai ant pilvo, tai ant uodegos. Kaimynas vaikšto, padaužtą ranką pasikabinęs. Tau nekaip tas užsivilkimas guli – kaži kaip pasikabìnęs vietom (neprigula) . Pasikabino laivas ant rievės ir apvirto. Pasikabinęs ant lentos, vilnys ir išmetusios dar gyvą.

2. pasemti, paimti kokį nors tirštą daiktą: Pakabìnk ir įsikrėsk košės. Meška pakabìno lopa (letena) medaus ir kyšt koserėn. Pelėda pakabinus purvais drėbė. Virino šiandie uogas, ir man teko gerai pakabìnti. Pakabinaũ naga sviesto, paragavau – tada regėjos geras.

3. užkabinti: Pakabýk tokį vaiką, ir gausi.

4. pasikarti: Senelė išėjo iš galvos ir pasikabino.
dantìs pakabìnti

1. žiopsoti, spoksoti: Truktels porą kartų, veizėk, jau ir pakabinusi dantis į šienpjovį.

2. uiti, graužti: Jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokate.
kaĩp ant miẽto pakabìntas turi rūpestį, nusiminęs: Širdis yra kaip ant mieto pakabinta po tokios nelaimės.
liežùvį pakabìnti klausytis (svetimų kalbų): Ką čia pakabinaĩ liežùvį!
lū́pą pakabìnti rodyti nepasitenkinimą: Kad tik kas, tai tuoj ir pakabìna lū́pą.
nósį pakabìnti nusiminti: Visi vokiečių sėbrai nosis pakabino.
pérkabinti.

1. per ką pakabinti, persverti: Parkabinau drabužį, kad į antrą pusę tvoros nusviro. Vyrai, persikabinę sėtuves, barstė grūdus. Per didelius karščius vaikščioja vyrai, persikabinę per ranką švarkus.

2. iš vienos vietos į kitą kabinant perkelti: Pérkabinau iš vienos vietos į kitą.

3. persemti, perdėti kitur: Kai pérkabini medų (perdedi iš vieno indo į kitą), tai susijudinęs ima vandeniuoti.

4. persegti, perdurti: Devynakių (žuvų) skūra stipri, negal parkabinti.

5. pereiti, perlipti. . Ji paliko penkis sūnus, kurių jauniausiasis 70 metų yra perkabinęs. Per tvorą persikabino.
prakabìnti.

1. pro šalį nukabinti: Kabino kepurę, bet pro šalį prakabino.

2. prasemti, praimti: Pabaigiau iš šitos puodynės sviestą ir dar kitą prakabinaũ. Prakabìnk (pradėk) kalbą, ana tau pripasakos visokių baidymų.

3. pradrėksti: Man katė koją su krauju (kruvinai) prakabìno.
prikabìnti.

1. daug, visur pakabinti: Ir prikabìno pilnas sienas kardužių. Pilnas kambarys diržų prikabinta.

2. prisegti, pririšti, prisieti: Dabar prikabintos gražios austos užuolaidos. Šalia angos prikabinta mėlyna pašto dėžė. Prikabìno prie sunkvežimio ratus ir nuvažiavo. Prikabino luotą prie galo laivo, pasodino tą vaiką ir išvažiavo. Prikabino prie darbo ir nebepaleidžia. Pats kaip kibiras, o prikabintas kaip prie virvės. Lakstė aficieriai, prisikabinę po du kalavijus. Tas baslys labai gerai arkliui prisikabìnt.

3. prikibti: Prisikabino kaip šašas. Voratinkliai laikėsi prisikabinę prie medžių ir smilgų. Buvo prisikabìnus liga (buvau susirgęs) . Kiauras dienas prie karvių prisikabìnus. Vištos prisikabìnę, nuo durų toliau nenueina. Tik pasakyk žodį, jis tuoj ir prisikabìna. Visai bereikalingai prisikabìno ans prie manęs: nei aš ėmiau, nei man rūpia.

4. silpnai, netvirtai pririšti: Prikabinaũ arklį prie tvoros, kana ar nenusitrauks. Prikabink gyvulius panuovoliuos nuvedęs, kad užėstų lig nakčiai. Ir prikabìno bėrą žirgelį pri alyvo šakelių. Prikabìnk šitą rankovę (silpnai, laikinai prisiūk), kad nenudribtų, paskum geriau prisiūsi.

5. prisemti, prikrėsti ko nors tiršto, biraus: Prikabinaũ kandalus sniego. Aulus prikabinì sniego per tokias pusnis.

6. privalgyti: Prikabino senis avižų kisieliaus.

7. atgaivinti, atgauti: Prikabinaũ širdį su rūgusiu pienu.
sukabìnti.

1. visus sudžiauti, pakabinti: Drobužiai ant jo nugaros kaip ant gembės sukabinti. Jau sukabìno rūbus.

2. surišti, susieti, sujungti: Kabliais sukabinu. Padaryk ryšių, reikia anie miežiai sukabýt. Prastai pasiūta, bet kap sukabìnta. Tėtė tvirtai laikė rankas sukabinęs. Tiltas salą su miestu suvienija, sukabìna. Žodžius galima susieti, arba sukabinti, visokiais būdais. Suskabìno arklius ir parjojo namo.

3. susiimti, susikibti, susistverti: Galime abu susikabinti už milinio ir drauge sukti. Jau jie eina susikabinę. Krykštė žąsele susikabinę vaikai. Kaip tik tu pasisuki an mum, tuoj ir suskabinat (susimušat) . Jaunimas šokti susikabindavo. Gražu, kai du dantyti suskabina: vienas gražiai pasako, o kitas da gražiau.

4. sulipti, susikarti: Vaikų visa čiužmà (būrys, daug) susikabino į vyšnias ir branija (skina) . Vaikai susikabinę – ant duonkepio ir besišildantys.

5. sučiupti, sugriebti, suspausti: Sukabìno už pečių mane du vyrai ir išvedė oran. Lengvas kiklikutis sukabinęs laikė jos lytį. Vanagas su nagais vištą sukabìnęs neša. Sukabinau su savo pirštais adatą ir ištraukiau. Kai sukabìno ranką, tai net suinkščiau. Sukabinaĩ pėdą [rugių] ir rišk!

6. susemti, suimti: Aš vis tą ėdalą sukabinù, kur kiaulės išverčia žemėn.

7. suvalgyti, suėsti, sulesti: Visą košę sukabìno. Višta sukabìna, viščiukam netenka.

8. suimti, suspausti: Toks mirštmiegis užejo, taip širdį sukabino, kad beakėdamas užmigau. Kaip replėms sukabìns širdį.
užkabìnti.

1. uždžiauti, pakabinti, užkarti: Abiem rankom ant ausų užkabino akinius. Antanas tylėdamas užkabino ant gubos dalgį su grėbleliu. Užkabina ant kaklo aukso lenciūgą. Užkabink sruogas ant tvoros. Vieną dieną užsikabino brolis šautuvą ir išėjo į mišką medžioti. Ji pasidabinus užsikabino kurbelį ant rankos. Šit kažkas už karties galo užsikabino. | Kokį ryzą užsikabinu (užsivelku), ir gerai.

2. užleisti kablį, ušdaryti: Uošvė žento nepažino, vartus užkabìno. | Užkabìnk (pakinkyk) arklį ir parvežk tuos žabus. Vakarais ji užsikabindavo duris dideliu kabliu.

3. užkliudyti: Gi jautis kad užkabìno avelę su ragu, tuoj visi dūbliai išėjo. Kai užkabìno per akis nagom – sakiau, ir akis iškabiñs. Už klingės užkabìno skverną. Važiuodamas užkabino mano vežimą ir nulaužė drangą. Akys mūsų nenorom ažuklius, ažsikabiñs. kur nor. Aš čia turiu vieną vietą užsikabinęs (įsižiūrėjęs merginą) .

4. paimti strigtą (meškeriojant): Meškeriojant kai ažsikabino šapalas, tai tik iškėliau.

5. išlikti: Šiemet užsikabino visur rugiai (nežuvo, užaugo) . Kai avižos prapuola, tai vikai užsikabìna. Du žąsyčiai užsikabino, o trys padvėsė. Užsikabináu dar, nemiriau.

6. paliesti, palytėti: Yra mėsos privirta, ale niekas neužkabìna, visi žiūria į pieną. Aš adatos svetimos neužkabinu. Neužkabinkiat, vaikai, to dėdės daiktų, o jis pradės jumis mušti. Jau ir plaučiai [ligos] užkabinti.

7. užkibinti, priekabių ieškoti: Anas mane ažkabino. Aš niekam bloga nedarau ir nesibaru, jei kas mane neužkabina. Makaucką tik užkabýk, tada jis papasakos daug. Pabaidytas bėga, bet užkabintas ginas ne juokais. Geriau šunį paerzinti, negu piktą bobą užkabinti.

8. užlipti, užsirepečkoti: [Zuikutis] su pirmutinioms kojoms ant kelių užsikabino ir galvą vis aukštyn kėlė.

9. pradėti: Žiobrė lengvai atleido atvarslus, arkliai užkabino šuolį (pradėjo šuoliu bėgti) . Tu, Jokūbai, sakyk, kiek turi metų? – Devintą dešimtį užkabinau.

• Sapnininkas: Apkabinti

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kabìnti</b> (-ýti), -ìna, -ìno. <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad kabėtų, karti ant ko nors; daryti, kad būtų nusviręs, nukaręs, nulenktas, panarintas: </span> Kabinù kepurę kablin. Išėjo kabìnti <span class="explanation"> (džiauti) </span> rūbų. Ant šakelių, ant žaliųjų vainikai kabinta. Visokių gyvolių priešais atejo, kurie visi ant jo pečių kabinos. <br/>2. <span class="explanation">užsklęsti; vieną su kitu segti, sieti, jungti, rišti: </span> Kabìnk duris, kad kas neįeitų. | Branktą kabìna prie rogių. Manęs nekabìno [prie bylos]. <br/>3. <span class="explanation">siekti, liesti: </span> Už medžių vėjas nekabìna. Kelias buvo siauras. Branktai kabino rugienojus, judino varpas. Kad kabìna, tai kabìna, nei kaip nemožna pavažiuot <span class="explanation"> (rogės siekia pliką žemę) </span>. Pažiūrėk, gal kas ratą kabìna, kad arkliai sunkiai veža. | Dėk, kad saulė nekabýtų. Kam tu jį kabinì <span class="explanation"> (erzini), </span> jis jau ir tep piktas ant tavęs. | Ar tave kabìna <span class="explanation"> (liečia) </span> tas dalykas? <br/>4. <span class="explanation">glėbti, imti aplink: </span> Kad neša klėbiu kabinamą pagalį. Prie kelio stovi dviejų vyrų kabinami du vienodi ąžuolai. <br/>5. <span class="explanation">semti, imti; mėžti: </span> Kam tu kabinì baisiausią šaukštą košės, ag gana bus gal visiem! Aš viena ranka į virvę turiuos, o antra ranka medų kabinu. | Kabìnom mėšlą per visą dieną lig sutemos. Kelių žvyruotojai kabino į vežimus žvyrą. Nenoria kabìnti duobės moliuo susikernos dirva. Žvyro kabinama duobė <span class="explanation"> (duobė, iš kurios žvyras imamas) </span>. <br/>6. <span class="explanation">traukti, sukti (į šalį): </span> Pavaža kabina vis į vieną pusę, ragės neturia ejimo. <br/>7. <span class="explanation">griebti, čiupti, stverti: </span> Pradėjo mane kabìnti su ranka. Išėjęs kabinì rugius visą dieną, kol nugara pasmilksta. Arkliai bėga gera risčia, ilgus jie kabina žingsnius. Ale gi šiandien ir šalta: iškišk nosį iš trobos, tai ir kabìna. Šiandiej kabìna [šaltis] už ausų. <br/>8. <span class="explanation">kasti: </span> Gražu žiūrėt, kaip tas arklys kabina kojom žemę. Didžuvė, mušdama uodega vandenin, kaip teška į visas šalis, sakytumei, šimtas menčių kartu kabina. <br/>9. <span class="explanation">lipti, kopti; smarkiai eiti: </span> Arklys kad kabina į kalną! Matai, arkliokas kad kabìna, rodos, pažiūrėti ir nekoks. Kabinù kabinù per sniegą ir vis an vietos. Martynas kabina, kiek kojos neša. Kai kurie arkliai jau kabino zovada. Kabindamas jau į metus septyniasdešimt trečius amžiaus mano, mataus esąs pri to nebsuderąs. Op, op pradėjo kabintis į kalną. Lenktinės ragės į viršų kabìnas, nesmenga į sniegą. <br/>10. <span class="explanation">įstengti, pajėgti: </span> Kad pasibaidė [arkliai], kad ėjo per laukus, tai kiek tik kabìna. <br/>11. <span class="explanation">kartis, lipti: </span> Didesnieji piemenys pradėjo kabintis į egles. <br/>12. <span class="explanation">kibti, rigzti, segtis, stvertis: </span> Kai geras pavasaris, tai rugys rugio kabìnas. Ant svėrių kabìnasi <span class="explanation"> (vyniojasi) </span> žirniai. Vakar apie vidūdienį tai kabìnos žuvys. Mažas vaikas motinai į žiurstą kabinasi. Mergos dieną ir naktį dabinosi, užtat gerai vyrai kabinosi. Keturiolikos metų aš jau kabinaũs į vežimus <span class="explanation"> (eidavau vežimų krauti) </span>. Bet jai liko dar maža maža vilties, į tą ji kabinosi ir ta ji raminosi. Šiltuose kraštuose ligos visokios kabìnasi <span class="explanation"> (limpa) </span>. Skęsdamas ir į britvą kabìnas. <br/>13. <span class="explanation">priekabių ieškoti, pristoti prie ko: </span> Ko tu kabiníesi prie manęs? Tėveliai turbūt pyksta, kad taip kabinausi prie tavęs. Vienas girtas tykus esti, o kitas in visus kabìnas mušties. <br/><b> dantìs kabìnti į síeną</b> <span class="explanation">neturėti ko valgyti: </span> Jei lašinių nepirksi, tai galėsi dantìs kabýti į sieną. <br/><b>į akìs kabìntis</b> <span class="explanation">priešintis, nenusileisti: </span> Drąsus vaikiščias, tik ryzga, į akis kabinasi. <br/><b>pirštù nekabìnti</b> <span class="explanation">nepatirti: </span> Gerumo jos tu dar pirštu nekabinai. <br/><b>šunìs kabìnti ant kãklo</b> <span class="explanation">kenkti: </span> Geri draugai viens kitam šunes an kaklo nekabìna. <br/><b>antkabìnti</b>. <br/>1. užkabinti 1: Katilas antkabintas valgiui virti. Kad aš tūkstantį antkabinsiu ant nosies, gaus vyrą, kad muno duktė ir kumpnosė. Eina virves ančsikabinęs. <br/>2. užkabinti 8. Buvo vienok ir tokių kareivių, kurie buvo ant pačius krantus mūrų antsikabinę. <br/><b>apkabìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kabinant apdengti: </span> Apkabìnk paltą kitais rūbais, kad nedulkėtų. Kasdien pareidavo namon kiškiais ir kurapkomis apsikabinęs. Veidmainystės dangalu apsikabinęs. <br/>2. <span class="explanation">apglėbti, apimti: </span> Drūti medžiai, apkabìnti negali. Apkabìno kaip meška avilį. Turi turi apkabìnus pėdą, kol suriša. Turi kaip šuva kaulą apkabìnęs. Mylimą Nemuns, smarkiai apkabinęs, neša pro kalnus, per laukų platybes. O iš toli laiko vandenis apkabinusios tamsios miško sienos. [Sigutė] apsikabino juodos karvutės kaklą ir. rauda. Apsikabìnusiu kaklus sveikinos anuodu. Tėvas tuojau apsikabìno sūnų už kaklo. O mano mergelė apsikabìndama labai meiliai kalbėjo. Verkia seselė rūtelių daržely, žaliąsias rūteles apsikabìndama. Guli vilkas, kojom apsikabinęs girinį kuilį. Patis ciesorius prieit, idant apsikabintų anuos grabus tarnų. Turime. aprėpt ir apkabintis jį. <br/><b> šùnį apsikabìnus</b> <span class="explanation">graudžiai (verkti): </span> Dabar tu negodoji tėvų, neklausai jų, o paskui, kap neteksi, tai verksi šunį apsikabinus. <br/><b>atkabìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atkliudyti, atjungti, atrišti, atsieti: </span> Atkabìnk durų kablį. Atkabìno lenciūgą nuo kuolo. Atkabìnk kambarį <span class="explanation"> (atidaryk) </span>. Arklius atkabìno, o ratus paėmė. Durys užsikirto ir nebatsikabina. | Aš nieko nežinau, atsikabìnk <span class="explanation"> (atsitrauk) </span> nuo manęs. Neleiskit vaikų į mano kambarį: pripras, tai negalėsiu atsikabìnt <span class="explanation"> (atsikratyti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">atsemti, atkrėsti: </span> Nenešk viso ėdalo kiaulėm, atkabìnk pusę pietum. <br/>3. <span class="explanation">atimti: </span> Sunkus darbas atkabìna daug sveikatos. <br/><b> akìs atkabìnti</b> <span class="explanation">padėti susiprasti: </span> Akìs atkabìno. <br/><b>įkabìnti</b><br/>1. <span class="explanation">į ką nors pakabinti: </span> Senelis liepė pilvą išsiimt ir įkabint į ąžuolo viršūnę. Įsikabino į kukšterą savo šikšnos skrynelę. <br/>2. <span class="explanation">įsegti, įkliudyti: </span> Įkabink irklus į valtį. Į ąsą įkabìnk kobinį šieną vežant. <br/>3. <span class="explanation">įsikibti: </span> [Žiemkenčiai] vos laikosi įsikabinę į nuogus grumstus savo iškeltomis šaknelėmis. Jų žirgai įsikabino dantimis vienas kitam į karčius. Vaikas eina įsikabinęs močios sijonan. Neužilgo (= Netrukus) jis pajutęs, kad į meškerę įsikabinus žuvis. Kasparas nė nepasisveikinęs įsikabino tos kalbos. Bet ji. manęs teip įsikabìno, kad ir nebepaleidė, pakol jos nepabaigiau. Tą arklį įsikabinęs <span class="explanation"> (pamėgęs), </span> matyt, neparduos. Bile tik įsikabìna <span class="explanation"> (prigyja, pradeda augti), </span> lazdynas greit auga. Ugnis neinskabìna <span class="explanation"> (nepradeda gerai degti) – </span> užpilk žibalo. Inskabìno jau gyvent Jėvaišai <span class="explanation"> (pradėjo gerai gyventi, kilti) </span>. Ką beveiki, kaip taviškiai įsikabina (gyvena) ? <br/>4. <span class="explanation">pakabinti, pasemti: </span> Tau, kaip svečiui, inkabìnsiu smetonos, jie tai tegul su pienu. Negalima košės įkabint, tokia tiršta, net kieta. Inskabìnk uogų, kiek žinai suvalgysi. Įsikabinsi anglių į klumpius, prišildysi ir bėgsi žiemą. <br/>5. <span class="explanation">įstengti: </span> Lėk, kiek įkabinì. Tempia arklelis kiek įkabìndamas. Leki leki per vasarą, kiek įkabinì. Petriukas dirbo kiek įkabindamas. Prakaituodamas didina savo miestą, stiprina jį kiek įkabindamas. Aš žiūriu, kaip tik įkabìnus. Ir ėmėm lukštenti varpas kiek įkabindami. Arklį paleidžia, kiek tik gal įkabìnt <span class="explanation"> (bėgti) </span>. Vaikai, kiek kojos įkabina, pasileido laukais namo. Jojo, kai [p] tik arklys įkabino. <br/>6. <span class="explanation">įkopti, įžengti: </span> Įkabìnusi esu į devintą dešimtį, o dar matau knygas skaityti be akuliorių. Saulė jau buvo įkabinusi į pavakarę, kad tėvelis sugrįžo. <br/><b>iškabìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakabinti, kad karotų: </span> Šviesas iškabìna <span class="explanation"> (raketas išleidžia), </span> paskui meta bombas. Mieste iškabintos vėliavos. Iškabìnk kailinius kieman, kad prasivėdintų. Nevažiuok kojas iškabinęs. Valsčiuj labai daug iškabìnta <span class="explanation"> (paskelbta) </span> varžytynių – pradės taksavoti, varžyti. <br/>2. <span class="explanation">atkabinti, atsegti: </span> Kažkas kailinius iš gembės iškabino <span class="explanation"> (pavogė) </span>. Lenciūgas išsikabino iš plunksnos, šuo ir pasileido. <br/>3. <span class="explanation">išsemti, išimti: </span> Iškabìno visą medų [iš torielkos]. Bulką parlaužiau, minkštimą iškabinaũ ir padaviau senajai. Kudlius, bjaurybė, visą jovalą iškabìno. Jauniausia ištekėjo, o vyriausios niekas neiškabìna <span class="explanation"> (neveda) </span>. <br/>4. <span class="explanation">ištraukti, išpešti, išversti: </span> Gelžinės ekėčios iškabina bulves. Dainų iš manęs nė su kibekliu neiškabinsi. Iš akių piningus iškabina <span class="explanation"> (per prievartą ištraukia) </span>. <br/>5. <span class="explanation">išsiristi, išlipti: </span> Tupi visi trys duobėje, o kaip išsikabinti – neišmano. Jie visi įlūžo, bet tik jis vienas išsikabìno. Išsikabináu aš pati viena iš prūdelio. <br/><b>nukabìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuimti ką pakabintą: </span> Kalvis, nė žodžio nesakydamas, nuo vielos nukabino lempą ir nunešė ją į virtuvę. Mėsą nukabinaĩ. Nukabìnk kepurę nuo gembės. Nusikabino nuo tvarto duris ir nešasi. Prišokęs jo kardą nusikabino. <br/>2. <span class="explanation">apkabinėti (ištisai), nukarstyti: </span> Sienos nukabintos paveikslais. Nukabìno virves marškiniais. <br/>3. <span class="explanation">nukarti žemyn, nuleisti: </span> Misliau, ar vemia: rankas nukabinęs per tvorą. Karvė neryja, stovi galvą nukabìnus <span class="explanation"> (nuleidus) </span>. <br/>4. <span class="explanation">nuimti, nusemti kokį nors tirštą daiktą: </span> Smetoną nukabìno nuo viršaus puodynės. Mėšlus nuo vežimo pešekliu nukabìnti. | Kaip mes tuos rugius lig vakaro nukabìnsim <span class="explanation"> (nupjausim) </span>. <br/>5. <span class="explanation">nuvykti, nusikasti: </span> Kaip reik į miestą nusikabìnti. <br/><b> akìs nukabìnti</b> <span class="explanation">įdėmiai žiūrėti (grožintis): </span> Visos mergos į jį akis nukabino. <br/><b>nósį nukabìnti</b> <span class="explanation">nusiminti: </span> </span> Ko tu, Povilai, sėdi teip nosį nukabinęs? Tik kokia bėda, tu tuoj i nukabini nosį. <br/><b>pakabìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padėti, kad kabėtų, pasverti, pakarti: </span> Mėsą pakabino ant klėties. Tenai aukštai buvo pakabintos raumenų dešrelės. Pakabýk į lingę lopšį. Pakabink pantį kur aukštai, kad vaikai nepasiektų. Nusisamdė sau stubą, tą toblyčią pakabino ir sėdi sau. Palenkčiau aglės viršūnę, pakabìnčiau <span class="explanation"> (pakarčiau) </span> paiką bernelį. Apjuokts. nuog latro, po kairės pakabinto. Pakabintas žmogus ne tuojau mirė. | Stovėjo pakabinę <span class="explanation"> (nuleidę) </span> galvas iš nakties priėdę arkliai. Eina galvą nuleidęs, susikūprinęs, uodegą pakabinęs <span class="explanation"> (nuleidęs) </span>. Kepuraitę į gembę pasikabink. Papūgos miega pasikabinusios. Lytus, kaži kur aukštai pasikabinęs, kenčia nekritęs žemėn. Po nosia snargliai pasikabìnę. Patelės nešas savo vaikus, pasikabinusios tai ant pilvo, tai ant uodegos. Kaimynas vaikšto, padaužtą ranką pasikabinęs. Tau nekaip tas užsivilkimas guli – kaži kaip pasikabìnęs vietom <span class="explanation"> (neprigula) </span>. Pasikabino laivas ant rievės ir apvirto. Pasikabinęs ant lentos, vilnys ir išmetusios dar gyvą. <br/>2. <span class="explanation">pasemti, paimti kokį nors tirštą daiktą: </span> Pakabìnk ir įsikrėsk košės. Meška pakabìno lopa <span class="explanation"> (letena) </span> medaus ir kyšt koserėn. Pelėda pakabinus purvais drėbė. Virino šiandie uogas, ir man teko gerai pakabìnti. Pakabinaũ naga sviesto, paragavau – tada regėjos geras. <br/>3. <span class="explanation">užkabinti: </span> Pakabýk tokį vaiką, ir gausi. <br/>4. <span class="explanation">pasikarti: </span> Senelė išėjo iš galvos ir pasikabino. <br/><b> dantìs pakabìnti</b><br/>1. <span class="explanation">žiopsoti, spoksoti: </span> Truktels porą kartų, veizėk, jau ir pakabinusi dantis į šienpjovį. <br/>2. <span class="explanation">uiti, graužti: </span> Jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokate. <br/><b>kaĩp ant miẽto pakabìntas</b> <span class="explanation">turi rūpestį, nusiminęs: </span> Širdis yra kaip ant mieto pakabinta po tokios nelaimės. <br/><b>liežùvį pakabìnti</b> <span class="explanation">klausytis (svetimų kalbų): </span> Ką čia pakabinaĩ liežùvį! <br/><b>lū́pą pakabìnti</b> <span class="explanation">rodyti nepasitenkinimą: </span> Kad tik kas, tai tuoj ir pakabìna lū́pą. <br/><b>nósį pakabìnti</b> <span class="explanation">nusiminti: </span> </span> Visi vokiečių sėbrai nosis pakabino. <br/><b>pérkabinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">per ką pakabinti, persverti: </span> Parkabinau drabužį, kad į antrą pusę tvoros nusviro. Vyrai, persikabinę sėtuves, barstė grūdus. Per didelius karščius vaikščioja vyrai, persikabinę per ranką švarkus. <br/>2. <span class="explanation">iš vienos vietos į kitą kabinant perkelti: </span> Pérkabinau iš vienos vietos į kitą. <br/>3. <span class="explanation">persemti, perdėti kitur: </span> Kai pérkabini medų <span class="explanation"> (perdedi iš vieno indo į kitą), </span> tai susijudinęs ima vandeniuoti. <br/>4. <span class="explanation">persegti, perdurti: </span> Devynakių <span class="explanation"> (žuvų) </span> skūra stipri, negal parkabinti. <br/>5. <span class="explanation">pereiti, perlipti. </span>. Ji paliko penkis sūnus, kurių jauniausiasis 70 metų yra perkabinęs. Per tvorą persikabino. <br/><b>prakabìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pro šalį nukabinti: </span> Kabino kepurę, bet pro šalį prakabino. <br/>2. <span class="explanation">prasemti, praimti: </span> Pabaigiau iš šitos puodynės sviestą ir dar kitą prakabinaũ. Prakabìnk <span class="explanation"> (pradėk) </span> kalbą, ana tau pripasakos visokių baidymų. <br/>3. <span class="explanation">pradrėksti: </span> Man katė koją su krauju <span class="explanation"> (kruvinai) </span> prakabìno. <br/><b>prikabìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug, visur pakabinti: </span> Ir prikabìno pilnas sienas kardužių. Pilnas kambarys diržų prikabinta. <br/>2. <span class="explanation">prisegti, pririšti, prisieti: </span> Dabar prikabintos gražios austos užuolaidos. Šalia angos prikabinta mėlyna pašto dėžė. Prikabìno prie sunkvežimio ratus ir nuvažiavo. Prikabino luotą prie galo laivo, pasodino tą vaiką ir išvažiavo. Prikabino prie darbo ir nebepaleidžia. Pats kaip kibiras, o prikabintas kaip prie virvės. Lakstė aficieriai, prisikabinę po du kalavijus. Tas baslys labai gerai arkliui prisikabìnt. <br/>3. <span class="explanation">prikibti: </span> Prisikabino kaip šašas. Voratinkliai laikėsi prisikabinę prie medžių ir smilgų. Buvo prisikabìnus liga <span class="explanation"> (buvau susirgęs) </span>. Kiauras dienas prie karvių prisikabìnus. Vištos prisikabìnę, nuo durų toliau nenueina. Tik pasakyk žodį, jis tuoj ir prisikabìna. Visai bereikalingai prisikabìno ans prie manęs: nei aš ėmiau, nei man rūpia. <br/>4. <span class="explanation">silpnai, netvirtai pririšti: </span> Prikabinaũ arklį prie tvoros, kana ar nenusitrauks. Prikabink gyvulius panuovoliuos nuvedęs, kad užėstų lig nakčiai. Ir prikabìno bėrą žirgelį pri alyvo šakelių. Prikabìnk šitą rankovę <span class="explanation"> (silpnai, laikinai prisiūk), </span> kad nenudribtų, paskum geriau prisiūsi. <br/>5. <span class="explanation">prisemti, prikrėsti ko nors tiršto, biraus: </span> Prikabinaũ kandalus sniego. Aulus prikabinì sniego per tokias pusnis. <br/>6. <span class="explanation">privalgyti: </span> Prikabino senis avižų kisieliaus. <br/>7. <span class="explanation">atgaivinti, atgauti: </span> Prikabinaũ širdį su rūgusiu pienu. <br/><b>sukabìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visus sudžiauti, pakabinti: </span> Drobužiai ant jo nugaros kaip ant gembės sukabinti. Jau sukabìno rūbus. <br/>2. <span class="explanation">surišti, susieti, sujungti: </span> Kabliais sukabinu. Padaryk ryšių, reikia anie miežiai sukabýt. Prastai pasiūta, bet kap sukabìnta. Tėtė tvirtai laikė rankas sukabinęs. Tiltas salą su miestu suvienija, sukabìna. Žodžius galima susieti, arba sukabinti, visokiais būdais. Suskabìno arklius ir parjojo namo. <br/>3. <span class="explanation">susiimti, susikibti, susistverti: </span> Galime abu susikabinti už milinio ir drauge sukti. Jau jie eina susikabinę. Krykštė žąsele susikabinę vaikai. Kaip tik tu pasisuki an mum, tuoj ir suskabinat <span class="explanation"> (susimušat) </span>. Jaunimas šokti susikabindavo. Gražu, kai du dantyti suskabina: vienas gražiai pasako, o kitas da gražiau. <br/>4. <span class="explanation">sulipti, susikarti: </span> Vaikų visa čiužmà <span class="explanation"> (būrys, daug) </span> susikabino į vyšnias ir branija <span class="explanation"> (skina) </span>. Vaikai susikabinę – ant duonkepio ir besišildantys. <br/>5. <span class="explanation">sučiupti, sugriebti, suspausti: </span> Sukabìno už pečių mane du vyrai ir išvedė oran. Lengvas kiklikutis sukabinęs laikė jos lytį. Vanagas su nagais vištą sukabìnęs neša. Sukabinau su savo pirštais adatą ir ištraukiau. Kai sukabìno ranką, tai net suinkščiau. Sukabinaĩ pėdą [rugių] ir rišk! <br/>6. <span class="explanation">susemti, suimti: </span> Aš vis tą ėdalą sukabinù, kur kiaulės išverčia žemėn. <br/>7. <span class="explanation">suvalgyti, suėsti, sulesti: </span> Visą košę sukabìno. Višta sukabìna, viščiukam netenka. <br/>8. <span class="explanation">suimti, suspausti: </span> Toks mirštmiegis užejo, taip širdį sukabino, kad beakėdamas užmigau. Kaip replėms sukabìns širdį. <br/><b>užkabìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">uždžiauti, pakabinti, užkarti: </span> Abiem rankom ant ausų užkabino akinius. Antanas tylėdamas užkabino ant gubos dalgį su grėbleliu. Užkabina ant kaklo aukso lenciūgą. Užkabink sruogas ant tvoros. Vieną dieną užsikabino brolis šautuvą ir išėjo į mišką medžioti. Ji pasidabinus užsikabino kurbelį ant rankos. Šit kažkas už karties galo užsikabino. | Kokį ryzą užsikabinu <span class="explanation"> (užsivelku), </span> ir gerai. <br/>2. <span class="explanation">užleisti kablį, ušdaryti: </span> Uošvė žento nepažino, vartus užkabìno. | Užkabìnk <span class="explanation"> (pakinkyk) </span> arklį ir parvežk tuos žabus. Vakarais ji užsikabindavo duris dideliu kabliu. <br/>3. <span class="explanation">užkliudyti: </span> Gi jautis kad užkabìno avelę su ragu, tuoj visi dūbliai išėjo. Kai užkabìno per akis nagom – sakiau, ir akis iškabiñs. Už klingės užkabìno skverną. Važiuodamas užkabino mano vežimą ir nulaužė drangą. Akys mūsų nenorom ažuklius, ažsikabiñs. kur nor. Aš čia turiu vieną vietą užsikabinęs <span class="explanation"> (įsižiūrėjęs merginą) </span>. <br/>4. <span class="explanation">paimti strigtą (meškeriojant): </span> Meškeriojant kai ažsikabino šapalas, tai tik iškėliau. <br/>5. <span class="explanation">išlikti: </span> Šiemet užsikabino visur rugiai <span class="explanation"> (nežuvo, užaugo) </span>. Kai avižos prapuola, tai vikai užsikabìna. Du žąsyčiai užsikabino, o trys padvėsė. Užsikabináu dar, nemiriau. <br/>6. <span class="explanation">paliesti, palytėti: </span> Yra mėsos privirta, ale niekas neužkabìna, visi žiūria į pieną. Aš adatos svetimos neužkabinu. Neužkabinkiat, vaikai, to dėdės daiktų, o jis pradės jumis mušti. Jau ir plaučiai [ligos] užkabinti. <br/>7. <span class="explanation">užkibinti, priekabių ieškoti: </span> Anas mane ažkabino. Aš niekam bloga nedarau ir nesibaru, jei kas mane neužkabina. Makaucką tik užkabýk, tada jis papasakos daug. Pabaidytas bėga, bet užkabintas ginas ne juokais. Geriau šunį paerzinti, negu piktą bobą užkabinti. <br/>8. <span class="explanation">užlipti, užsirepečkoti: </span> [Zuikutis] su pirmutinioms kojoms ant kelių užsikabino ir galvą vis aukštyn kėlė. <br/>9. <span class="explanation">pradėti: </span> Žiobrė lengvai atleido atvarslus, arkliai užkabino šuolį <span class="explanation"> (pradėjo šuoliu bėgti) </span>. Tu, Jokūbai, sakyk, kiek turi metų? – Devintą dešimtį užkabinau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.