kapóti, -ója, -ójo
1. dažnai kirsti, pjauti, genėti; čaižyti: Tegu stovi, kam kapot medžias. Nusipirkau kirvelį ir bekapoju dabar sau krūmus. Pradėjo kapot tas razbaininkam galvas. Kurie anksčiau rugiai sėti, tai kap kirviu kapók (labai geri) . Reikia geriau pjauti šieną, ba taip kapot negalima: daug žolės lieka nenupjautos. Kiti vėl kapojo šakas nuog medžių ir klojo ant kelio. Finansai braška, darbininkams algas kapoja (mažina) .
2. skaldyti, smulkinti, pjaustyti: Kapoju ing dalias. Griebė kapoti žabus. Malkas kapot tai ne darbas (lengvas darbas) . Jis visą dieną kapójo kūlelius ir nei puskapio neprikapójo. Šarka torielkas mazgojo, kanarka cukrų kapojo. Sena [karšimo] mašina kapoja vilnas. Dėl ko nekapóji kapódamas? Paskui rado didelę kulbę, kur mėsą kapojo. Duktė kapoto sūrio padėjo ant stalo. Kur medžius kapoja, ten skiedos lakioja. Miltų į jovalą įdėjus, taip greit nebkapójas.
3. snapu kirsti, knapoti, lesti: Genys, meleta kapó [ja] medį. Kas te taukši? – Ė stuobrį kapoja genelis. Vištą dėl to nešu parduoti, kad ji kiaušinius kapója. Varna, ant avies sėdėdama, kapojo į nugarą. Pririšiu prie žardo, kad šunys lotum, kad gaidžiai kapotum. Višta priėjo ir kapója (lesa) iš puodų. Pamačius negyvą žvėrį, varna tuojau atskrido ir pradėjo kapot. Varna varnai akių nekapoja. Pereklė pašiaušė kaklą ir praskėtė sparnus, lyg norėtų kapotis. Eina du juodvarniai keliu kapodamies.
4. gilti, kandžioti: Gal jau prieš lietų šiteip musios kapója. Priskrido gylių, kur kapója. Manęs bitės nekapója. Kai bitės kapójas, bus oro pamainos.
5. mušti, plakti (botagu, rykšte ar kuo kitu): Kam tu arklį taip kapoji? Nekapók gyvulių. Už ką dabar tą vaiką kapóji? Pečius kapó [ja] gaspadoriams, kol rekrutus sugaudo. Tas kančiukas nubėgo, ėmė kapot, šmakšėt per tuos negyvėlius, ir visi atgijo. Čia mane kapok, čia mane degink. Lietus aštriais lašais kapoja veidą. Akis kapoja lietūs, milinę drasko vėjai, jie nejuda iš vietos, jie stovi – kaip stovėję. Ir kambario šviesa akinančiai puolė į akis, rodos, saulė kapotų. Ją. kapoja ledai, drasko vėjas. Kai gerai užkirtau, nereikėjo daugiau kapotis.
6. naikinti, gadinti. Pelės kapoja šiaudus ir rūbus. Pelės labai [šiaudų] kūlius kapója. Kandys kapoja drapanas. Ką tik susodinome kopūstėlius, o jau amaras kapója.
7. žodžiais kirstis, ginčytis; peštis, muštis; rungtis: Moterys dažnai po gryčią kapójas, barasi tarp savęs. Čia mes kapójamės, o išėję pusbonkį geriam. Pirmõs linijos (į pirmas linijas) pastato, ir kapokis (šaudykis) ! Dar Kanutas gudino vaikus kapoties su deiginoms. Visi klauso, visi žiūri į besikapojančius.
8. kirsti kojomis. Kapoja žemę kojomis. Tai gražiai bėga mano žirgelis, kanopaitėm kapoja. Bent, broliukai, pamažu joki, padkavėlėm žemužę kapoki.
9. aštriai, užgauliai atsakyti, priešintis: Jis negalia nė prabilti, tuoj ima kapóti. Ar yr čia tau ažu ką prieš močią kapójas?
10. eiti, žengti ar kalbėti nelygiai, su staigiais sustojimais, daryti ką trūkčiojant: Kasparas nužingsniavo koridorium, iš karto kietai kapodamas žingsnius lyg senas kareivis. Eina kolonos priešakyje griežtu, kapotu žingsniu. Šemerio svajones nutraukė kapotas (nelygus) Gatulio bosas. Vyriškio balsas buvo plonas ir kapotas. Ta jų gaida tai labai kapóta (nelygi, su peršokimais) . Tos dainos gaida da kapotèsnė.
11. valgyti: Atsisėdęs kapoja prie bliūdo.
12. eiti, drožti: Nu, kapojam čiutniai, bo anys nelauks mūsų.
13. aštrinti.
akìs kapóti nemandagiai, atšariai, priekabingai, užgauliai kalbėti, sakyti: Tu man akių̃ nekapók!
málkas kapóti labai kosėti: Matyt, peršalęs, kad malkas kapoji.
šìrdį kapóti labai žeisti: Josios žodžiai kapojo širdį.
apkapóti.
1. kirviu apkirsti, apdaužyti, apgenėti: Didumą kelmo apkapójau. Tėvas, pamatęs apkapotus savo medukus, pradėjęs rūstai barti jam nežinomąjį piktadarį. | Apkapojo (apkarpė iš šalių, patrumpino) barzdą. Tomas tebetikėjo, kad statyba apkapos (sumažins) uždarbį. Vertimas esti dažnai taip apkapotas (sutrumpintas), kad originalo belieka tik skuteliai. Grūstuviūse plunksnas grūdant, apsikapó [ja] plunksnos, bet nešildo, yra kaip spaliai.
2. pakapoti, pasmulkinti: Su kaponėle apkapók burokėlius.
3. snapu apdaužyti: Ir negavo višta kiaušinio sulest, tik truputį apkapójo. | Markatna, kap varnų apkapóta.
4. apmušti, apdaužyti, apčaižyti: Ponai keiktie tuo pradėjo ir su kančiais apkapójo. Sviediniai sienas apkapójo.
5. apėsti, apgraužti: Pelės rūbus apkapojo.
6. apkaupti: Jau galvos kopūstų mezgasi, reikia apkapót. Mes dar mažus kopūstus apkapójom. Kopūstus apkapók subatoj – kirmėlės neės.
7. kartą paviršium apakėti: Truputį arimus apkapók! Apkapók sykį ir galėsi arklius paleist.
atkapóti.
1. daug ką atkirsti, nukirsti: Atkapók pinkaulius, stibikaulius veršio košelynai. Tegu man rankas atkapos – n [e] imsiu. Įpykęs karalius liepė kojas ir rankas atkapoti. Už tokį darbą tau reik nagus atkapóti. Tinka tik šunim blakstienas atkapot. Jam galvą anės atkapó [jo]. | Duosiu žirgą padkavoti, padkavėles atkapoti (paaštrinti) .
2. pripliekti, pričaižyti: Aš išsipjoviau šmirkščią rykštelę, aš atkapojau piktą vyrelį.
3. atsikirsti, aštriai atsakyti: Atsikapója, ale dirba kai arklys.
įkapóti.
1. įrantyti, įkirsti: Krėslą įkapójai, bekapodamas mėsą. Lazdelę įkapojo dešimčia kirčių. Kad molis labiaus pri medžio prikibtų, turi pirma užlaistomą medį įkapoti. Tą įkapotą lazdelę sugraižė į penkis graižinius.
2. įstengti įkirsti: Niekaip neįkapóju to skirpsto.
3. pripliekti, pričaižyti: Nagaika gerai įkapótai įkapótai! Vienas unijotas, didžiai įkapotas, išspruko iš kazokų rankų.
4. padaryti įkertant kur: Kapai daugiausia į uolas įkapoti būdavo.
5. įstengti valgyti: Sriuba dar tokia karšta, kad negaliu nė trupučio įkapóti.
iškapóti.
1. iškirsti: Tėvas gaidžius iškapojo, ant veselijos gatavojo. Užvajavojo Rygos miestelį ir iškapojo didį vaiskelį. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė. išskinti: Reikės pavasarį iškapoti čia visus karklus. Šiandien visus ravus iškapojau (išpjoviau, iššienavau) .
2. kapojant susmulkinti: Neiškapojau gerai kiaulėm bulbių. Svaras (pinigas) buvo į mažesnius ar didesnius šmotelius iškapotas.
3. snapu iškirsti, išlesti: Varnas varnui akių neiškapos. Tie varnai akis išsikapojo.
4. išpliekti, iščaižyti: Su bizūnu iškapóti. Iškapósma gerai antausius. Ponia tolką išpašė išpašė, per akis iškapójo ir atėmė verpimą (primušė verpėją ir išvarė) . | Visus rugius ledai iškapójo.
5. kapojant išduobti, išrausti: Vedega geldai iškapót. Iškapoki padkavėle gilią man duobelę. Reljefas iškapotas ir iš tolo matomas. Iškapok sau dvi akmenio toblyči.
6. čaižant, plakant išvyti: Iškapójau su votegu vištas iš daržo, ir nebeita daugiau.
nukapóti
1. visus nukirsti: Viršūnes nukapók, o šakas nugenėk. Visi nukapojo tam smakui galvas. Tas viršūnių šakeles kas metas arti prie stuomens nukapotumbit ir apgenėtumbit. Jis nukapodavo palei šulinį ledą. nupjauti: Lig pietų nukapósiu šitą dobilų šmotą. Ir nuo kemsų nukapok žolę.
2. numušti snapu, nuveikti. kapojant nulesti: Mūsiškis [gaidys] visų susiedų gaidžius nukapoja. Geroji zylė gegę globojo, kol gegė galvą jai nukapojo. Sėdi nuleilėjęs, kaip gaidžių nukapotas. | Žvirbliai baigia uogas nukapót. Nusikapóję gaidžiai.
3. nučaižyti, nupliekti: Kad jai kinkas gerai kas nukapótų! Nukapotas arklys vos traukė vežimą. kapojant sudilti: Botagas suvisai nusikapójo.
4. nuvykti kapojant vienas kitą botagais ar kuo kitu: Nusikapójo visu keliu.
5. nudilginti: Nukapojo dilgės blauzdas, tai kad peršti.
6. nueiti, nudrožti: Šitiek kelio nukapót pėsčiam tai reikia turėt sveikatos.
gérvės nukapójo apie suskirdusias kojas: Kojeles gervės nukapojo (suskilo, susproginėjo kojų oda) .
pakapóti
1. pakirsti, nukapoti: Šaknis pakapójo, ir nudžiūvo medis. Jis stovėjo tartum pakapótomis kojomis. Ir pakapojo bačkos lankus, o alus ant žemės čiur čiur čiur ir ištekėjo. | Šyvą žirgelį muštravosiu, visiem galveles pakapósiu. Reikia da pasikapót (pasipjauti) kiek šieno.
2. paskaldyti: Pakapók sausų malkų prakurom. Malkos reikės paskapót.
3. pagilti: Kiek pakapója musios, ale da možna kęst.
4. papliekti, pačaižyti: Aš nusipjoviau beržo rykštelę, aš pakapojau piktą vyrelį.
5. paėsti, pagraužti: Graži, tik burna raupų pakapóta.
6. pasirieti, pasibarti: Na ir paskapoja abi marčios sustikę.
7. kiek paakėti: Reikės pūdymą pakapót ir rugius sėt.
8. kalbėti nelygiai, žodžius nukertant: Anas šnekėdamas labai pakapója.
pérkapoti. kiaurai perkirsti.
prakapóti.
1. praskinti: Aš paprašytau savo brolelių, kad man praskintų viešą kelelį, kad prakapotų pušių šakeles.
2. kiaurai prakirsti: Nuolat kapodamas bulbes, ir lovį prakapójo.
3. praskaldyti, prasmulkinti: Tu čia pabūk, lig aš malkų prakaposiu. Prakapók šiek tiek žabų pečiukui. Tie slinkiai nė šventai dienai medžių neprasikapó [ja].
4. prakirsti snapu: Višta prakapójo maišą. Vanagas vištai galvą prakapojo.
5. kapojimu nuveikti: Nagi, eiva mudu iš kapočių: katras prasikaposiva, tai to pinigai.
prikapóti
1. priskaldyti, prikirsti: Ar prikapojai malkų? Prikapók kūlelių, kad užtekt bent keliom dienom. Prikaposiu malkos iš balto berželio.
2. priėsti, prigilti: Negana musios, da ir blusos prikapójo.
3. pripliekti, primušti: Prikapója žmogų ponas. Kad neklausysi, kruvinai prikapósiu!
4. šiek tiek priakėti: Čia nereikia gerai akėt, tik truptį prikapók! Prikapok akėčiom kiek pūdymą. Kai pradėsi prikapót molynę, važiuok kokį porą kartų. Iš karto aš pats prikapósiu, tu galėsi eit paantrinti.
5. prikaišioti: Jis ir jis dantyse, man visaip prikapoja. Ko čia man prikapojat?
sukapóti.
1. sužeisti, užmušti kardu, kirviu ar pan.: Už šilų, už šilelių, už žaliųjų girelių gul sūnelis sukapotas. Palaužtą, kruviną, bežadę tave mes radom po audros kaip žaibo sukapotą medį, išsekintą ilgos sausros. Pagrobęs kardą, susikapojo. Kad ir į šmotelius man priseitų susikapoti, ale velniuo į nagus nepasiduosiu.
2. suskaldyti, susmulkinti: Malkas sukapójom. Stumbrą ant greitųjų sukapojo, geresnius mėsos gabalus pasiėmė sau. Sukapók mėsą. Da bulves turim sukapót. Ponai vartus sukapojo, į dvarelį ir įjojo. Sukapokim po dalį ir neškimės. Šiaudai sukapoti. Tas mėsas visokias, šiaip ir taip sukapótas, Krizo kukorius taip smarkiai pleškino svodbai. | Laukai grioviais sukapoti.
3. snapu sudaužyti: Pririšau in tvorą, kad šunys lotų, gaidžiai sukapotų.
4. sugilti, suėsti: Vasarą uodai arklius labai sukapoja. Eik nuo pečiaus – blusos sukapõs. Kad smaką gyvatės sukapótų (= suėstų). Vaikai blusų sukapóti.
5. sučaižyti, sumušti diržu, rykšte ir pan.: Kaip tau negailėjo su karklu savo vaikelį teip sukapót? Kailius rykštėm sukapojo. Su šikšniniu botagu taip mano nugarą sukapodamas.
6. sugraužti, suėsti. Pelės sukapó [jo] šiaudus. Pasidėjau pirštines ant pečiaus, svirpliai ir sukapojo. Mūsų rugių apatinė eilė buvo visai sukapota. Vilnonės kelnaitės buvo kandžių sukapotos, skylėtos kaip rėtis. Raupų sukapotas žmogus.
7. nuveikti kalboje, nuginčyti: Sukapója, kad nėr kada ir išsižiot (nėra kaip ir kuo atsikirsti) . Matai, sukapótas likai.
8. susipešti, susimušti: Ale žiūrėk, kaip mes suskaposma abidvi.
9. suvalgyti, sukirsti: Aš kas rytą sukapóju šmotą lašinių. Ir suejo daug berniokų, sukapojo du sūrioku.
gérvės sukapójo apie suskirdusias kojas: Nuo drėgmės kojos suskilo – „gervės sukapojo“.
užkapóti
1. užmušti kertamu ginklu ar įrankiu: Tas du vilku kardu užkapojo. Karalius [= Karolis] užkapójo Buroką.
2. kapojimu (pvz, malkų) uždirbti: Ir malkas kapodamas, gali šį tą užkapóti. Mieste ir malkom galima daugiau užsikapóti.
3. snapu užmušti, nuveikti: Užkapójo gaidys gaidį. Kaip bematai tave užkaposiu. Višta beveik negyvai užkapójo vištalaitį.
užkapótinai. Pereklė svetimų vaikų nekenčia ir užkapotinai kapoja. Gaidžiai tiek imasi, tiek kapojasi, gali negyvai užsikapot.
4. užgilti: Bitės arklį užkapojo negyvai.
5. užpliekti, užčaižyti: Užkapósiu gyvą už tokius darbelius. Nors ją ir užkapótų, ji neatsilieptų. Botagais užkapótas (dėl mušimo sumenkęs) arklys. Baudžiauninką už menką nieką negyvai užkapodavo rykštėmis.
6. aštriai atsakyti, užkirsti, užvežti: Taip papranta iš mažo ir užkapó [ja] visą amžių. Priš visus tūras, visims užkapó [ja].
7. užvalgyti: Užkapójau truputį, tai bus smagiau šienaut. Užkapójau ir einu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.