karáuti, -áuja, -ãvo. kariauti 1: Ar girelė [je] medžioja, ar karužy karauja? Aš išjojau karuomenę karužį karauti. O kaip įstosim pirmą glitužėlę, karausime karužį. O aš tai buvau didim karužėly, kur karužius karavo. Kad karužy karautų, nežvingautų stainio [je] žirgai. Karą karauju. Labai mokąs karauti. Karauju ažu pinigus. Mokės karauti. Idant karautumbei tose gerą karionę. Ir karavo prieš jį. Karaujamųjų kirvių. parsigabens. Idant. karauti ir išstovėti galėtų. Karauti turim.
apkaráuti. baigti (karą): Aš tą karužį aš apkarausiu. Mes tą karužėlį apkarausime, sugrįšim pas tėvelį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.