karpýti, kar̃po, kar̃pė. kirpti.
1. su žirklėmis pjaustyti, rėžyti ar iškarpas daryti: Duktė su žirklėmis kar̃po skiautes, avis. Aviukus kar̃po pavasarį, ievoms žydint. Prieš šventes ji gėles kar̃po. Ūsus ne tik karpė, kaip ir kiti jo amžiaus lietuviai, bet ir skuto ligi nosies. Raganos. vaikščioja naktimis po diendaržius, avėms vilnas karpydamos. Pylimo papėdėje juodavo karpytų eglaičių juosta. Kaipsu žirklėmis karpo maskoliukas (gerai aiškina, kalba) . Parskrido gervės, žąsys, vyturiai mėlynę karpo. Tai karpysiu auselėm rūtelę, tai mindžiosiu žaliąją rūtelę. Jeigu iškarpos siekia giliau kaip ketvirtadalį lapo lakšto, tai lapas bus karpytas, arba išpjaustytas. Dirbkit karpytus (dantuotus) skliautus. Uosio ir klevo lapeliai karpyti. Klevo, ąžuolėlio lapeliai karpýti, o mano bernelio žodeliai mainyti. Krantai žemi, nekarpyti, be įlankų.
2. daryti medyje užkirtimus, įpjovimus: Su peiliu karpýk į medį karpus.
3. judinti, kraipyti, skliaudyti (ppr. ausis): Arklys taip karpo ausim, lyg vilką užuosdamas. Arklys jau ausis kar̃po, gal ką baisaus mato. Kumelaitė, kaip pamato automobilį, tik karpo ausimi. Arklys ausis karpo, reikia turėt vadeles. Tiktai ausim karpo. Žirgas auselėm karpė. Važiuojant pro automobilį, arkliai krūpčiojo ir kar̃pė ausim. Arklys nusigąsta ir pradeda karpyti ausimi. Širvukas, karpydamas ausimis, brido gilia pusnim. Pikti vyrai ilgai ir labai rūsčiai raukėsi, ančiakiais karpė. | Ir asilas moka ausim karpyti, bet išmokyk jį arklą patampyti. Karpė viršūnėmis medžiai, ir birbė jų šakose neįžiūrimi karkvabaliai.
4. valgyti, kirsti: Kai išalksi, ir duoną karpysi.
5. ginčytis, bartis: Karposi abudu, kol neatsibosta.
6. trumpinti: Kar̃po žodžius, negali ir suprasti, ką šneka.
ausimìs karpýti
1. žvalgytis: Vartykit šieną ir karpykit ausim , kad neužeit lietus.
2. atidžiai klausyti: Karpýk ausim̃, maž ką nugirsi.
apkarpýti. apkirpti.
1. aprėžyti žirklėmis: Apkarpýk pakraščiais, ka nebūtų atšiurę siūlai. Netur plaukus valnai želdinti, bet tur apskričiui apkarpyti. Plaukai ilgi, apvaliai apkarpyti. Jis apkarpė savo barzdą. Gyvatvores reikia apkarpyti, aplyginti. Ilgaliežuviams vertėtų liežuvius apkarpyti. Jis vedėsi apkarpytą avį.
2. sumažinti, susiaurinti, suvaržyti: Jam anais metais apkar̃pė žemę. Ponų dvarus apkar̃pė. Dvarelį skolinykai apkar̃pė, o dabar visai išdalino.
3. karpant apibarstyti: Apkarpyk šiaudais kubilą, avižoms šiaudus apsijok, jei nori, kad sula nenuvėstų.
padélkas apsikarpýti mesti kunigystę: Jau tas klierikas padélkas apsikar̃pė.
atkarpýti. atkirpti.
įkarpýti. įkirpti.
1. žirklėmis įrėžti, įpjauti: Nukliudęs žirkleles, įkar̃pė vaikas knygelę ben keliose vietose. Jos suknelė apie kaklą buvo išpuošta įvairiai įkarpytais balto žoržeto kyliais.
2. įnikus karpyti: Įsikar̃pęs [popierėlius] vaikas užsimiršo ir nebeprašo valgyti.
iškarpýti. iškirpti.
1. nukarpyti; išrėžti iš viso gabaliuką, išdantyti: Užpakalyje kviečių baras kaip karpyte iškarpytas (iškapotas, nuniokotas) . Drignės lapai plunksnėtai iškarpyti. | Auselėm rūtelę iškarpysiu.
iškarpýtai. Pievinio snapučio lapai iškarpytai dantuoti.
2. iškirpti po gabalą: Iškarpýtas visas avis rado iš nakties.
apýkaklę iškarpýti nubausti: Aš tau iškarpýsiu apýkaklę už tai.
nukarpýti. nukirpti: Neerzink katės, kol nagų jai nenukarpéi. Išėję mergos nukarpė visom avelėm vilnas. Auselėm rūtelę nukarpysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu. Nuskarpyk nagus.
pakarpýti. pakirpti.
1. kirpimu, karpymu sutrumpinti: Jos plaukai pakarpyti. Viršus medžių pakarpyta. Jonelis pakarpė karveliui sparnelius, kad neišlėktų. Vyro stori uostai kelmais styri nepakarpomi.
2. įpjaustyti: An visų medžių bus ženkleliai pakarpýti.
3. paskliaudyti, pajudinti (ausis): Arklys pakarpo ausimis į šalį. Bėris pakėlė galvą, pakarpė ausimis ir pradėjo trypti.
ausimìs pakarpýti. pasiklausyti.
pérkarpyti. visus perkirpti: Párkarpyk pusiau abrūsus.
prikarpýti. prikirpti.
1. pridaryti ko karpant: Koks jis kriaučius, kad tiek prikar̃po skiaučių. Tas kriaučius kaip ėmė kirpt, visokių prikarpė krepšių. Vaikai prikarpė iš popierių širdelių. Aš prisikarpiau (prisilaužiau) pušų šakužėlių.
ausimìs prikarpýti prisiklausyti: Neprikarpýsi ausim̃ paskutinėj minutėj.
sukarpýti. sukirpti.
1. žirklėm supjaustyti: Sukarpė visą milą, susiuvo krepšių, didelių ir mažų. Vinkšnos šiurkštūs lapai, sukarpyti iš šalių. Sukarpytas, sulopytas, adata nesiūtas, įmestas į vandenį neskęsta.
2. išdalyti žemę nedideliais sklypais ar rėžiais: Aplink kaimą dideliu ratu sklaistėsi žemė, sukarpyta juostomis. Jau ano ūkiai yr sukarpyti. Kad geria, tai ir tas kolioniją tuoj sukarpys (po sklypą išparduos) .
3. susibarti, susirieti: Kai suskar̃po bobos, tai par jas žodžių nestinga.
užkarpýti; . užkirpti.
1. užpjaustyti: Ant medžio su peiliu užkarpýk užkarpas.
2. užvalgyti, užkramtyti: Gerai užkar̃pęs, gali ir darbą dirbti. Reik eiti pietų užkarpyties. Duok man, mamale, ką nors užkarpyties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.