kemerė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. skurdžiai augti, kežėti.
2. vargingai gabentis: Kiekvieną dieną kemerėtis toliausiai su visais gyvuliais galan lauko.
apkemerė́ti. rodyti skurdų augimą, apkežėti: Kopūstai toki buvo apkemerėję, raudoni, o dabar jau dideli suaugo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.