kėsóti, -ója, -ójo.
1. eiti išsikėtusiam: Kėsoja kreivom kojom. Mūsų Petriukas kėsója per lauką.
2. kėsnoti 1: Plačiai kėsojo rankomis ir iš vieno rėkė. Nekėsok rankom. Ko tu kėsojies kai nuo uodų? Valgė, kėsojos ir šnekėjo. Nesikėsok čia, eik verčiau už pečiaus. Kvatojos sėdintieji už stalo, žiūrėdami į besikėsojantį viduj aslos Laurynaitį.
apkėsóti. apeiti išsikėtusiam.
iškėsóti
1. išskleisti, išskėsti: Visą audeklą iškėsojo ant stalo.
2. išsikėtoti, išsiplėtoti: Išsikėsojo ant stalo vienas ir kitų neleidžia. Stovi išsikėsojus. Išsikėsojo ant tako, ir negalima praeiti.
nukėsóti
1. palengva, išsikėtus nueiti: Mačiau, kaip seniokas nukėsójo per lauką.
2. negražiai nupjauti (pievą): Kas čia yr nukėsojęs teip bjauriai tą pievą? Vieni pradalgiai!
užsikėsóti užsimoti: Lazda užsikėsojo kirst per pečius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.