apkęsti

kę̃sti, keñčia, keñtė

1. jausti, patirti skausmą, nemalonumą, vargą, kentėti: Kę̃sk, kol iškęsi metus. Vieni sotūs ir laimingi, kiti kenčia badą. Buržuazinėje Lietuvoje moterys nuolat kentė politinę ir ekonominę priespaudą. Matom, kaip amžiais kentę vargdieniai džiaugiasi, laisvę pajutę. Mes jų skolų nemokėsime ir mes už juos nekęsime. Kentė skurdą. Kenčiau bėdą, kad garnys neatsilankytų. Jau gali nekę̃st baimę. Jeigu, batus valant, šepetys iškrinta iš rankų, teks gėdą kęsti. Keñčia žmogus, dantis sukandęs. Kenčia kaip obelelė vidury lauko. Kada yr – duok, kada nėr – kęsk. Kad ir sunku, bet kenčiu. Kenčia ilgą laiką neėdęs. Valgyt geriau kęsti (geriau kęsti nevalgius negu negėrus) . Savam bute nieko nekęsime, įsitaisysime viską, ko tik prireiks. Kenčia persakiojimą. Kęstumbei dantų teip didį gėlimą. Kam votis, ligas neturiu kęsti? Gera yra kenčiantiems daug draugų turėti. Kentantysis pakenta. Ale autuvas tai keñčia (genda) tokiam sniege.

2. turėti kantrybės, laukti; ištverti, išturėti, pakelti: Kentė dieną bernelis, kentė antrą. toliau kęsti nebegalėjo. Biskį papjovėm [žolės],
ir vėl keñčiam, gal tik vis nusipagadys. | Ta buvo graži, bet labai puiki, ir negalėjo kęsti, kad kas už ją gražesnis būtų. Toks karštas vanduo, kad ranka nekenta. Kaip tu prausi vaiką tokiuo vandeniu, kad ranka nekenčia?. Ale ir gaspadinė keñčiasi – nieko nesako tiem kazirnykam. Argi jūs kę̃sitės tep barami? Prašė prašė, tai nesikeñtus ir daviau. O svočiutė nesikęs, šarkos nepabaidžius. Aš negaliu kęstis, kad teip padariau. Jisai savo kaily nesikenčia. Pats nekę̃sis, tokį darbą padaręs. Daugiau nebesìkenčiau, atsikėliau ir išmečiau per duris katę. Jis nesikenčia nesidomėjęs finansais ir valstybės ūkiu. Nesikentì, duodi kiek. Antryt vyras nesikentęs eina lankčio parnešt. Tau, matyt, nesikenčia vieno [je] vieto [je]. Oi kaip nesìkenčia tos plūksnos plėšyt! Kaip ir kiekvienas nesikenčiąs rutinoje žmogus, [jis] ieškojo naujų kūrybos kelių. Rugiai užauga kenčiami (pakenčiami, pusėtini) .
kenčiamaĩ. Su rugiais da kenčiamaĩ, tik vasarojus niekai. Lyja nekenčiamaĩ (nebegalima kęsti) .
kęstinaĩ. Dantes sopa kęstinaĩ (dar galima pakęsti) .

3. mylėti, mėgti: Diedas jį labai kentė. Nė nėkas anos keñta, nė nėks gydo, o ana nemiršta, ir gana. Mes mylime gyvenimą ir nekenčiame mirties. Jisai kaip blakės jo seniai nekenčia. Jo tep nekenčia, kap šuva cibulio. Nekenčiu kai šunio, kad teip padarei. Šuo, kaulą griauždamas, nekenta prietelių savo. Senoji jos visai nekentė. Po veseiliai toji ragana pradėjo tų vaikučių labai nekęsti. Nekentei, motule, nekentei, širdele, mane, dukrelės, darže rūtelės. Kad taip nekenti manęs, matuše, buvo mažą neauginti. Aš nekentu ano nė pamatyti. Ar aš nekenčiams tėčio sūnytis, ar ir nemylims mano žirgytis? O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonelių apkalbamoji? Išdygo mano darželė [je] nekentamoji žolelė, prisėd pri mano šalelės nekentamasis bernelis. Sunku ir nekenčiamam būti. Nekenčiamas valgis. Manęs labai nekenta. Nesikentė kaip du šunes. Anyta marčia nesikenčia. Vilkas šunio lojant nebijo, bet nesikenčia. Juodas juodo nesikeñčia. Ant svieto reik būt, ale pats savęs nesikentì. Nuo to laiko Jonas, lyg nesikęsdams pats savęs, prašė karaliaus, kad jau jį atleistų. Ir jie, sako, nesikenčia dabar.

4. toleruoti, sutikti su kuo, pakęsti: Tikrasis mokslas nekenčia sustingimo. Negalima kęsti savo eilėse oportunizmo, kaip negalima kęsti piktžaizdės sveikame organizme. Jį kentė dėl jo geros nuotaikos. Tai aš nieku būdu nekę̃siu (nepavelysiu). Jau kad poną Svidrigailovą galėjo kęsti, tad iš tikrųjų daug gali iškentėti. Gyvenki su tais, kurių aš negaliu kęsti. Mes to nesikęsim.

5. nepatikti: Bijot negi bijau, ale alasas nesikenčia. Nesikentė narsiam keliauninkui ir tyrinėtojui ramus ir sotus valdininko gyvenimas. Nesikenčia, kai toks lietus dulksnoja.
apkę̃sti, apkeñčia (àpkenčia), àpkentė (apìkentė).

1. mėgti, mylėti, pakęsti: Aš tave apkęsiu, kad tik tu būtumei man geras. Aš jį nelabai teàpkenčiu. Tautos nenori ir neapkenčia karo. Saulėlydiniai žemaičiai neapkenčia priegaidės žodžių gale. Svečios dabos ir kalbos neapkentė. Neapkentėm mes gert. 1940 metais lietuvių tauta nuvertė neapkenčiamą antiliaudinį režimą. Vargintas esmi nuogi neapkentančiųjų mane. Nopikentė tada jo. Manęs nopkenčia. Kai pasensti, savęs žmogus neapsikenti. Ar tu gali juo apsikęsti? Jie neapsikenčia (vienas kito nemėgsta) . Aš pats savęs neapsikenčiu.

2. turėti kantrybės, laukti, ištverti; apsiprasti: [Jis] nebūtų apsikentęs ir kokį žodį lepterėjęs. Ar dar vis taip sopa, ar jau kiek apsìkentei? Jau nerėkia, jau apsìkentė. Neapsikenčiù, kad namuos kas tolydžio barasi. Nebeapsikeñtęs ir aš nuejau pažiūrėt, kas te yr. Nebeapsikeñtęs ėmiau bartis. Kentė kentė ir neapsìkentė. Arkliaganiai nebeapsikentę parsivedė arklius į daržus. Kada imi ir neapsikeñtęs pasakai ką. Prašė prašė paskolinti, neapsikenčiau ir daviau. Aš apsikentęs sėdžiu, o jie tegul šneka, ką nori. Negaliu apsikę̃st, jei vaikai rėkia. Pradžioj buvo sunku, bet dabar jau apsìkenčiau. Šaltumo dar šaltas vanduo, ale, kai apsikenti, gali pabūt. Bus nuobodu, kol apsikęsi. Apsikentusi daryk savo, ir gana, svieto liežuvių nesuvaikysi. Apsìkenčiau valgyt ir nebenorėjau. Kartu, bet apsikeñtęs geri, ir gan.
atkę̃sti, atkeñčia, àtkentė. daug vargo patirti, atkentėti: Jau ką jis nuo tavęs atkeñtęs! Ot kur tai atkę̃s vaikas! Aš turiu jos ligą atkęsti.
įkę̃sti, įkeñčia, į̃kentė

1. ištverti, išlaikyti, iškentėti: Jis negali įkęsti – labai skauda. Įkę̃si įkę̃si – vanduo nekarštas. Neinkenti kai šuva nestaugęs. Ta negalia buvo įkenčiama.

2. apkęsti: Savo darbo neįkenti paskiau (prastai atlikto darbo pats nebekenti) .
iškę̃sti, iškeñčia, ìškentė

1. išlaikyti, pakelti, ištverti iki galo, iškentėti: Iškę̃sk tą bėdą. Iškentė daug. Aš daug baimės ìškenčiau. Kad mano rankos galėtų tiek iškęst [šalčio],
kiek kojos! Nemožna iškę̃st šalčiu. Šaltis neiškenčiamas, pasišildą, tik susikrovę šakų laužą. Idant prie tavęs iki gali drūtai iškęstumim. Savo bėdos iškęstie negali. Ale jau jis negali iškęst valgyt. Šaltis neižkenčiamas. Šitie vargai nebeiškenčiami (nebeištveriami) . Žmogui, išsikentusiam valgyt (išalkusiam, ilgai nevalgiusiam), greit prytvarius tvera.
iškenčiamai. Garas neižkenčiamai smirdus.
iškęstinaĩ. Neiškęstinai gana sopuliai dreska širdį mano.

2. ištverti, ko nepadarius, turėti kantrybės, palaukti, susilaikyti: Neiškenčiù nepasakęs. Neiškenčia kaip vilkas nestaugęs. Bet jisai neiškentė, kad dar nepabartų seno Vainoraus. Keletą mėnesių pasirguliavęs, jis neiškentė ir nuėjo dirbti į tarybinį ūkį. Tada varna durna neiškentė ir užugiedojo. Išgirdęs tuos gandus, susirūpino ir Antanas Puodžiūnas ir vieną šventvakarį neiškentęs nuėjo pas brolį Joną. Jis neiškentė neišvažiavęs. Iškentė tris nedėlias, o ketvirtos pabaigoj pritykino prie durų, atsirakino ir atidarė duris. Šioje vietoje neiškenčiame nedavę pluošto pavyzdžių. Kaipgi rašytojas iškęstų, dabar apie tuos reikalus nerašęs?. Lig vakarui, kaži, ar iškę̃s neliję (ar nepradės lyti) ? Neiškentė nė Mikas prie lašinių (neiškenčia nesigyręs, nesididžiavęs) .

3. mylėti, pakęsti: Idant kits kitą iškęstumėm. Broliai pradėjo Juozapą neiškęsti.
nukę̃sti, nukeñčia, nùkentė

1. patirti vargą, skausmą, nuostolį, vargti, nukentėti: Turėjo daug vargo nukęsti. Oi kad namie tik liktai, tai vargelio nukęstai! Ir šalčio reikia nukęst! | Jei liaudis kentės, tai nukęs ir idėja. Ko nusikenčiat, jūs bagotiejie, dėl muma vargdienėlių?

2. susilaikyti, palaukti, turėti kantrybės, ištverti: Jos mat nukę̃s nėję! Kas te nukę̃s – imu, ir tiek. Nenukeñčia – ką žino, tą pasako. Šeimininkė nenukentė nepareiškusi. Gi ta mano skūrelė ant nugaros nenukenčia. Ji nenukeñtus ir pratarė. Pamatęs vagis šitą tavo auksą, negi nukęs neėmęs. Nusikentė nusikentė – taip ir liko vasarą nesiženijęs. Aš nenusikę̃sčia – pasakyč, ir tiek.

3. kantriai, atlaidžiai pakelti, atlaikyti ką nemalonų, pakęsti: Sunkiau nukęsti įžeidimas, kaip atkeršyti. Vis reikia nukęsti. Kitas tyliai tą viską nukenčia. Motina viską kantriai nukentė. Nubausk – nukęsiu, pajėgiu da tiek! Nieko neatsako, viską nukenčia. Aš juos garbėj laikau ir nukenčiu. Abydą lengvai nukęst. Avis kantriai visa nukenčia. Ji nukenčia ir myli. Nukęsdami vienas antramui.
nukenčiamai (nuokenčiamai). Stojosi nenuokentamai sunkus ir įkyrus dėl tarnų.
pakę̃sti, pakeñčia, pàkentė

1. ištverti, pakelti, atlaikyti, išlaikyti: Silpnas žmogus negali pakęsti nei šalčio, nei šilumos. Karšta ilgai negali pakęsti. Nieko, anūkėli, pakęsk. Šilta, ranka tik pakeñčia. Bulbė labiau pakeñčia šaltį kaip jurginas. Dvisparniai vabzdžiai nepakenčia šalčio, labai lepūs. Negaliu jau bėdų pakęsti. Širdis jo nebepakenčia. Agurkai nepakenčia persodinėjimo. Kentantysis pakenta. Patį badą pakentantys. Visi pakentantys šaltį ir alkį išturintys. Nepakenčia ugnies. Jo raštai ir kalbos atžvilgiu pakenčiami. Gyvenimas čia buvo visiškai nepakenčiamas. Mes pakenčiamì: nei dzūkuojam, nei guoguojam.
pakeñčiama. Jau man nepakenčiama, negaliu nieko dirbt. Tik dar ne peklo dar pakenčiama (galima kęsti) . Mes darysime visa, kas galima, kad jam. būtų pakenčiamiau gyventi.
pakeñčiamai. Dantį sopa pakeñčiamai. Šįmet uždirbom da pakenčiamai. Degtinė pasirodė jam nepakenčiamai stipri.
pakęstinaĩ. Tiktai pusiautinai elgėsi alba pakęstinai laikėsi. Su kožnu gražiai, pakęstinai apsieit mokąs.

2. palaukti, susilaikyti, turėti kantrybės: Pakęsk valandą. O mat jis nepàkentė ir pasakė. Gaspadinė nepakentus klausia: ko juokies? Pamergys nepakęs, dieverėliui pasakys. Gali pakęsti – dar toli vakaras. Aš labiau valgio pakenčiù, kai rūkymo (galiu ilgiau išbūti nevalgęs negu nerūkęs) . Ryto metą pabudęs ligonis jau valgyti nebepakenčiąs. Kad pakęstų kokią dieną neliję, suvežtumėm šieną. Buvo pasikeñtę (išalkę), tai paskui gerai kirto.

3. mylėti, mėgti: Pamotė pradėjo nepakęsti podukros. Nepakentei manęs. Jei aš jumiem, motule, nepakeñčiama ir nubodoma. Technika nepakenčia jokios anarchijos.

4. leisti, toleruoti; kantriai pakelti ką nemalonų, nemėgiamą; sutikti su kieno buvimu: Dvarininkų, buožių ir kapitalistų gaujos negalėjo pakęsti besiorganizuojančių darbo žmonių. Viso pasaulio liaudis nepakęs jėgos viešpatavimo.
pakeñčiama.
pérkęsti. iki galo ištverti, iškentėti: Reik tą bėdą párkęsti. Iš karto negalėjau pérkęst, dabar nieko. Su sveikata viską perkęs. Kūdesni gyvuliai negalė perkęst [šalčio]. Nepérkenčiu, kap skauda. Yra sergančių, kad galvos nepérkenčia (nepakelia nuolatinio galvos skausmo) . Pavasarį, viską perkentęs, pradėjo vaikščioti. Algą turėsi, kaip tatai perkensi.
prakę̃sti, prakeñčia, pràkentė. šiaip taip kurį laiką praleisti, iškentėti, ištverti: Vieną dieną pràkentė. Pràkentė šią žiemą. Karės laiką reikia teip prakęsti.
prikę̃sti, prikeñčia (prìkenčia), prìkentė

1. truputį kęsti, pakęsti: Jis gyveno prikęsdamas badą. | Mano liga (bėda) prikentamà.
prikeñčiama. naudinga, mažai žalinga: Elgsys su mani teip, kaip man prikentamiausia yra.
prikenčiamaĩ. Ar prikenčiamaĩ sopa? Per dieną dar šiaip taip prikenčiamai. Ausys nebeprikenčiamai pradeda skaudėti. Prikentamaĩ ans auga (pakenčiamai, pusėtinai) .
prikęstinaĩ. Skauda galvą, bet prikęstinai.

2. daug vargo patirti, prikentėti: Ans prìkenčia ten daug, gana. Jau ką aš prikenčiau! Tę žmonės tai prikentė. Ir badą gavo prikęsti. Žmonės prikę̃s šalčio šiemet. Prisìkenčiau sopulio. Prisikentė ji pastaruoju laiku tiek, kad kiekvienas kaulelis virpėjo. Kas tave skriaudžia, nuo ko tu prisikentei? Mano klausykite žodžio, draugai, prisikentę nelaimių. Kiek arkliai prisìkenčia tokioj ganykloj (kur mažai žolės) !
sukę̃sti, sukeñčia, sùkentė.

1. susilaikyti, ištverti: Ta moteris nesukentus, greit pašaukus savo vyrą padabot, kas te yr. Geriau tau reikėjo susikęst ir nieko nesakyt.

2. vienas kitą pakęsti, tarpusavyje sutarti: Vakar susikentė, o nū nebsusikenčia. Susinekenčiau su vyru. Nesusikeñčia kai katė su šuniu.
užkę̃sti, užkeñčia (ùžkenčia), ùžkentė.

1. mylėti, mėgti, pakęsti: Persekiojama ir neužkenčiama tėvų ir brolių, išjuokiama pažįstamų, ji, būdama silpno kūno ir dvasios, nuo ašarų ir nelaimės pradėjo džiūti ir pasimirė. Ar ten tave užkę̃s, kad nueisi? Jis buvo antrą žmoną ėmęs, dar̃ (dabar) jį geriau užkenčia. Jis neužkenčia tavęs. Jie vienas antro neužkenčia. Tėvai vyresniuosius du didžiai mylėjo, o mažiausiojo nei tėvai, nei broliai neužkentė. Nebužkentė savo pačios, nė vaikų. Geras žmogus blogo žodžio nežukenčia. Marčios tavęs neužkęs. Išmintingiejai broliai labai neužkentė durniaus. Pelėdėlę neužkenčia. Būsi neužkenčiamas. Seserys viena kitos neužsikenčia. Tarpu savęs jie neužsikenčia. Būtų broliai, bet neužsikenčia viens kito. Kogi žvairuojat vienas į kitą lyg neužsikęsdami! Dvi katės vienam maiše neužsikeñčia.

2. ištverti, išlaukti, apsiprasti: Kaip tas vaikas to ėdesio ùžkenčia (iškenčia nevalgęs) !. Nuo valgio užsìkentė, tai ir sudžiūvo. Kai užsikentì, tai nė nebesnori valgyt. Ažsikeñtus ne taip ir šalta, regis. Kai užsìkenčiau, rodos, ir gerai.

3. toleruoti: Gediminas užkentė visus tikėjimus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kę̃sti, </b>keñčia, keñtė<br/>1. <span class="explanation">jausti, patirti skausmą, nemalonumą, vargą, kentėti: </span> Kę̃sk, kol iškęsi metus. Vieni sotūs ir laimingi, kiti kenčia badą. Buržuazinėje Lietuvoje moterys nuolat kentė politinę ir ekonominę priespaudą. Matom, kaip amžiais kentę vargdieniai džiaugiasi, laisvę pajutę. Mes jų skolų nemokėsime ir mes už juos nekęsime. Kentė skurdą. Kenčiau bėdą, kad garnys neatsilankytų. Jau gali nekę̃st baimę. Jeigu, batus valant, šepetys iškrinta iš rankų, teks gėdą kęsti. Keñčia žmogus, dantis sukandęs. Kenčia kaip obelelė vidury lauko. Kada yr – duok, kada nėr – kęsk. Kad ir sunku, bet kenčiu. Kenčia ilgą laiką neėdęs. Valgyt geriau kęsti <span class="explanation"> (geriau kęsti nevalgius negu negėrus) </span>. Savam bute nieko nekęsime, įsitaisysime viską, ko tik prireiks. Kenčia persakiojimą. Kęstumbei dantų teip didį gėlimą. Kam votis, ligas neturiu kęsti? Gera yra kenčiantiems daug draugų turėti. Kentantysis pakenta. Ale autuvas tai keñčia <span class="explanation"> (genda) </span> tokiam sniege. <br/>2. <span class="explanation">turėti kantrybės, laukti; ištverti, išturėti, pakelti: </span> Kentė dieną bernelis, kentė antrą. toliau kęsti nebegalėjo. Biskį papjovėm [žolės], ir vėl keñčiam, gal tik vis nusipagadys. | Ta buvo graži, bet labai puiki, ir negalėjo kęsti, kad kas už ją gražesnis būtų. Toks karštas vanduo, kad ranka nekenta. Kaip tu prausi vaiką tokiuo vandeniu, kad ranka nekenčia?. Ale ir gaspadinė keñčiasi – nieko nesako tiem kazirnykam. Argi jūs kę̃sitės tep barami? Prašė prašė, tai nesikeñtus ir daviau. O svočiutė nesikęs, šarkos nepabaidžius. Aš negaliu kęstis, kad teip padariau. Jisai savo kaily nesikenčia. Pats nekę̃sis, tokį darbą padaręs. Daugiau nebesìkenčiau, atsikėliau ir išmečiau per duris katę. Jis nesikenčia nesidomėjęs finansais ir valstybės ūkiu. Nesikentì, duodi kiek. Antryt vyras nesikentęs eina lankčio parnešt. Tau, matyt, nesikenčia vieno [je] vieto [je]. Oi kaip nesìkenčia tos plūksnos plėšyt! Kaip ir kiekvienas nesikenčiąs rutinoje žmogus, [jis] ieškojo naujų kūrybos kelių. Rugiai užauga kenčiami <span class="explanation"> (pakenčiami, pusėtini) </span>. <br/><b>kenčiamaĩ</b>. Su rugiais da kenčiamaĩ, tik vasarojus niekai. Lyja nekenčiamaĩ <span class="explanation"> (nebegalima kęsti) </span>. <br/><b>kęstinaĩ</b>. Dantes sopa kęstinaĩ <span class="explanation"> (dar galima pakęsti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">mylėti, mėgti: </span> </span> Diedas jį labai kentė. Nė nėkas anos keñta, nė nėks gydo, o ana nemiršta, ir gana. Mes mylime gyvenimą ir nekenčiame mirties. Jisai kaip blakės jo seniai nekenčia. Jo tep nekenčia, kap šuva cibulio. Nekenčiu kai šunio, kad teip padarei. Šuo, kaulą griauždamas, nekenta prietelių savo. Senoji jos visai nekentė. Po veseiliai toji ragana pradėjo tų vaikučių labai nekęsti. Nekentei, motule, nekentei, širdele, mane, dukrelės, darže rūtelės. Kad taip nekenti manęs, matuše, buvo mažą neauginti. Aš nekentu ano nė pamatyti. Ar aš nekenčiams tėčio sūnytis, ar ir nemylims mano žirgytis? O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonelių apkalbamoji? Išdygo mano darželė [je] nekentamoji žolelė, prisėd pri mano šalelės nekentamasis bernelis. Sunku ir nekenčiamam būti. Nekenčiamas valgis. Manęs labai nekenta. Nesikentė kaip du šunes. Anyta marčia nesikenčia. Vilkas šunio lojant nebijo, bet nesikenčia. Juodas juodo nesikeñčia. Ant svieto reik būt, ale pats savęs nesikentì. Nuo to laiko Jonas, lyg nesikęsdams pats savęs, prašė karaliaus, kad jau jį atleistų. Ir jie, sako, nesikenčia dabar. <br/>4. <span class="explanation">toleruoti, sutikti su kuo, pakęsti: </span> Tikrasis mokslas nekenčia sustingimo. Negalima kęsti savo eilėse oportunizmo, kaip negalima kęsti piktžaizdės sveikame organizme. Jį kentė dėl jo geros nuotaikos. Tai aš nieku būdu nekę̃siu (nepavelysiu). Jau kad poną Svidrigailovą galėjo kęsti, tad iš tikrųjų daug gali iškentėti. Gyvenki su tais, kurių aš negaliu kęsti. Mes to nesikęsim. <br/>5. <span class="explanation">nepatikti: </span> Bijot negi bijau, ale alasas nesikenčia. Nesikentė narsiam keliauninkui ir tyrinėtojui ramus ir sotus valdininko gyvenimas. Nesikenčia, kai toks lietus dulksnoja. <br/><b>apkę̃sti, </b>apkeñčia (àpkenčia), àpkentė (apìkentė). <br/>1. <span class="explanation">mėgti, mylėti, pakęsti: </span> Aš tave apkęsiu, kad tik tu būtumei man geras. Aš jį nelabai teàpkenčiu. Tautos nenori ir neapkenčia karo. Saulėlydiniai žemaičiai neapkenčia priegaidės žodžių gale. Svečios dabos ir kalbos neapkentė. Neapkentėm mes gert. 1940 metais lietuvių tauta nuvertė neapkenčiamą antiliaudinį režimą. Vargintas esmi nuogi neapkentančiųjų mane. Nopikentė tada jo. Manęs nopkenčia. Kai pasensti, savęs žmogus neapsikenti. Ar tu gali juo apsikęsti? Jie neapsikenčia <span class="explanation"> (vienas kito nemėgsta) </span>. Aš pats savęs neapsikenčiu. <br/>2. <span class="explanation">turėti kantrybės, laukti, ištverti; apsiprasti: </span> [Jis] nebūtų apsikentęs ir kokį žodį lepterėjęs. Ar dar vis taip sopa, ar jau kiek apsìkentei? Jau nerėkia, jau apsìkentė. Neapsikenčiù, kad namuos kas tolydžio barasi. Nebeapsikeñtęs ir aš nuejau pažiūrėt, kas te yr. Nebeapsikeñtęs ėmiau bartis. Kentė kentė ir neapsìkentė. Arkliaganiai nebeapsikentę parsivedė arklius į daržus. Kada imi ir neapsikeñtęs pasakai ką. Prašė prašė paskolinti, neapsikenčiau ir daviau. Aš apsikentęs sėdžiu, o jie tegul šneka, ką nori. Negaliu apsikę̃st, jei vaikai rėkia. Pradžioj buvo sunku, bet dabar jau apsìkenčiau. Šaltumo dar šaltas vanduo, ale, kai apsikenti, gali pabūt. Bus nuobodu, kol apsikęsi. Apsikentusi daryk savo, ir gana, svieto liežuvių nesuvaikysi. Apsìkenčiau valgyt ir nebenorėjau. Kartu, bet apsikeñtęs geri, ir gan. <br/><b>atkę̃sti, </b>atkeñčia, àtkentė. <span class="explanation">daug vargo patirti, atkentėti: </span> Jau ką jis nuo tavęs atkeñtęs! Ot kur tai atkę̃s vaikas! Aš turiu jos ligą atkęsti. <br/><b>įkę̃sti</b>, įkeñčia, į̃kentė<br/>1. <span class="explanation">ištverti, išlaikyti, iškentėti: </span> Jis negali įkęsti – labai skauda. Įkę̃si įkę̃si – vanduo nekarštas. Neinkenti kai šuva nestaugęs. Ta negalia buvo įkenčiama. <br/>2. <span class="explanation">apkęsti: </span> Savo darbo neįkenti paskiau <span class="explanation"> (prastai atlikto darbo pats nebekenti) </span>. <br/><b>iškę̃sti</b>, iškeñčia, ìškentė<br/>1. <span class="explanation">išlaikyti, pakelti, ištverti iki galo, iškentėti: </span> Iškę̃sk tą bėdą. Iškentė daug. Aš daug baimės ìškenčiau. Kad mano rankos galėtų tiek iškęst [šalčio], kiek kojos! Nemožna iškę̃st šalčiu. Šaltis neiškenčiamas, pasišildą, tik susikrovę šakų laužą. Idant prie tavęs iki gali drūtai iškęstumim. Savo bėdos iškęstie negali. Ale jau jis negali iškęst valgyt. Šaltis neižkenčiamas. Šitie vargai nebeiškenčiami <span class="explanation"> (nebeištveriami) </span>. Žmogui, išsikentusiam valgyt <span class="explanation"> (išalkusiam, ilgai nevalgiusiam), </span> greit prytvarius tvera. <br/><b>iškenčiamai</b>. Garas neižkenčiamai smirdus. <br/><b>iškęstinaĩ</b>. Neiškęstinai gana sopuliai dreska širdį mano. <br/>2. <span class="explanation">ištverti, ko nepadarius, turėti kantrybės, palaukti, susilaikyti: </span> Neiškenčiù nepasakęs. Neiškenčia kaip vilkas nestaugęs. Bet jisai neiškentė, kad dar nepabartų seno Vainoraus. Keletą mėnesių pasirguliavęs, jis neiškentė ir nuėjo dirbti į tarybinį ūkį. Tada varna durna neiškentė ir užugiedojo. Išgirdęs tuos gandus, susirūpino ir Antanas Puodžiūnas ir vieną šventvakarį neiškentęs nuėjo pas brolį Joną. Jis neiškentė neišvažiavęs. Iškentė tris nedėlias, o ketvirtos pabaigoj pritykino prie durų, atsirakino ir atidarė duris. Šioje vietoje neiškenčiame nedavę pluošto pavyzdžių. Kaipgi rašytojas iškęstų, dabar apie tuos reikalus nerašęs?. Lig vakarui, kaži, ar iškę̃s neliję <span class="explanation"> (ar nepradės lyti) </span> ? Neiškentė nė Mikas prie lašinių <span class="explanation"> (neiškenčia nesigyręs, nesididžiavęs) </span>. <br/>3. <span class="explanation">mylėti, pakęsti: </span> Idant kits kitą iškęstumėm. Broliai pradėjo Juozapą neiškęsti. <br/><b>nukę̃sti, </b>nukeñčia, nùkentė<br/>1. <span class="explanation">patirti vargą, skausmą, nuostolį, vargti, nukentėti: </span> Turėjo daug vargo nukęsti. Oi kad namie tik liktai, tai vargelio nukęstai! Ir šalčio reikia nukęst! | Jei liaudis kentės, tai nukęs ir idėja. Ko nusikenčiat, jūs bagotiejie, dėl muma vargdienėlių? <br/>2. <span class="explanation">susilaikyti, palaukti, turėti kantrybės, ištverti: </span> Jos mat nukę̃s nėję! Kas te nukę̃s – imu, ir tiek. Nenukeñčia – ką žino, tą pasako. Šeimininkė nenukentė nepareiškusi. Gi ta mano skūrelė ant nugaros nenukenčia. Ji nenukeñtus ir pratarė. Pamatęs vagis šitą tavo auksą, negi nukęs neėmęs. Nusikentė nusikentė – taip ir liko vasarą nesiženijęs. Aš nenusikę̃sčia – pasakyč, ir tiek. <br/>3. <span class="explanation">kantriai, atlaidžiai pakelti, atlaikyti ką nemalonų, pakęsti: </span> Sunkiau nukęsti įžeidimas, kaip atkeršyti. Vis reikia nukęsti. Kitas tyliai tą viską nukenčia. Motina viską kantriai nukentė. Nubausk – nukęsiu, pajėgiu da tiek! Nieko neatsako, viską nukenčia. Aš juos garbėj laikau ir nukenčiu. Abydą lengvai nukęst. Avis kantriai visa nukenčia. Ji nukenčia ir myli. Nukęsdami vienas antramui. <br/><b>nukenčiamai</b> (nuokenčiamai). Stojosi nenuokentamai sunkus ir įkyrus dėl tarnų. <br/><b>pakę̃sti, </b>pakeñčia, pàkentė<br/>1. <span class="explanation">ištverti, pakelti, atlaikyti, išlaikyti: </span> Silpnas žmogus negali pakęsti nei šalčio, nei šilumos. Karšta ilgai negali pakęsti. Nieko, anūkėli, pakęsk. Šilta, ranka tik pakeñčia. Bulbė labiau pakeñčia šaltį kaip jurginas. Dvisparniai vabzdžiai nepakenčia šalčio, labai lepūs. Negaliu jau bėdų pakęsti. Širdis jo nebepakenčia. Agurkai nepakenčia persodinėjimo. Kentantysis pakenta. Patį badą pakentantys. Visi pakentantys šaltį ir alkį išturintys. Nepakenčia ugnies. Jo raštai ir kalbos atžvilgiu pakenčiami. Gyvenimas čia buvo visiškai nepakenčiamas. Mes pakenčiamì: nei dzūkuojam, nei guoguojam. <br/><b>pakeñčiama</b></b>. Jau man nepakenčiama, negaliu nieko dirbt. Tik dar ne peklo dar pakenčiama <span class="explanation"> (galima kęsti) </span>. Mes darysime visa, kas galima, kad jam. būtų pakenčiamiau gyventi. <br/><b>pakeñčiama</b></b>i. Dantį sopa pakeñčiamai. Šįmet uždirbom da pakenčiamai. Degtinė pasirodė jam nepakenčiamai stipri. <br/><b>pakęstinaĩ</b>. Tiktai pusiautinai elgėsi alba pakęstinai laikėsi. Su kožnu gražiai, pakęstinai apsieit mokąs. <br/>2. <span class="explanation">palaukti, susilaikyti, turėti kantrybės: </span> Pakęsk valandą. O mat jis nepàkentė ir pasakė. Gaspadinė nepakentus klausia: ko juokies? Pamergys nepakęs, dieverėliui pasakys. Gali pakęsti – dar toli vakaras. Aš labiau valgio pakenčiù, kai rūkymo <span class="explanation"> (galiu ilgiau išbūti nevalgęs negu nerūkęs) </span>. Ryto metą pabudęs ligonis jau valgyti nebepakenčiąs. Kad pakęstų kokią dieną neliję, suvežtumėm šieną. Buvo pasikeñtę <span class="explanation"> (išalkę), </span> tai paskui gerai kirto. <br/>3. <span class="explanation">mylėti, mėgti: </span> </span> Pamotė pradėjo nepakęsti podukros. Nepakentei manęs. Jei aš jumiem, motule, nepakeñčiama ir nubodoma. Technika nepakenčia jokios anarchijos. <br/>4. <span class="explanation">leisti, toleruoti; kantriai pakelti ką nemalonų, nemėgiamą; sutikti su kieno buvimu: </span> Dvarininkų, buožių ir kapitalistų gaujos negalėjo pakęsti besiorganizuojančių darbo žmonių. Viso pasaulio liaudis nepakęs jėgos viešpatavimo. <br/><b>pakeñčiama</b></b>. <br/><b>pérkęsti</b>. <span class="explanation">iki galo ištverti, iškentėti: </span> Reik tą bėdą párkęsti. Iš karto negalėjau pérkęst, dabar nieko. Su sveikata viską perkęs. Kūdesni gyvuliai negalė perkęst [šalčio]. Nepérkenčiu, kap skauda. Yra sergančių, kad galvos nepérkenčia <span class="explanation"> (nepakelia nuolatinio galvos skausmo) </span>. Pavasarį, viską perkentęs, pradėjo vaikščioti. Algą turėsi, kaip tatai perkensi. <br/><b>prakę̃sti, </b>prakeñčia, pràkentė. <span class="explanation">šiaip taip kurį laiką praleisti, iškentėti, ištverti: </span> Vieną dieną pràkentė. Pràkentė šią žiemą. Karės laiką reikia teip prakęsti. <br/><b>prikę̃sti, </b>prikeñčia (prìkenčia), prìkentė<br/>1. <span class="explanation">truputį kęsti, pakęsti: </span> Jis gyveno prikęsdamas badą. | Mano liga (bėda) prikentamà. <br/><b>prikeñčiama</b>. <span class="explanation">naudinga, mažai žalinga: </span> Elgsys su mani teip, kaip man prikentamiausia yra. <br/><b>prikenčiamaĩ</b>. Ar prikenčiamaĩ sopa? Per dieną dar šiaip taip prikenčiamai. Ausys nebeprikenčiamai pradeda skaudėti. Prikentamaĩ ans auga <span class="explanation"> (pakenčiamai, pusėtinai) </span>. <br/><b>prikęstinaĩ</b>. Skauda galvą, bet prikęstinai. <br/>2. <span class="explanation">daug vargo patirti, prikentėti: </span> Ans prìkenčia ten daug, gana. Jau ką aš prikenčiau! Tę žmonės tai prikentė. Ir badą gavo prikęsti. Žmonės prikę̃s šalčio šiemet. Prisìkenčiau sopulio. Prisikentė ji pastaruoju laiku tiek, kad kiekvienas kaulelis virpėjo. Kas tave skriaudžia, nuo ko tu prisikentei? Mano klausykite žodžio, draugai, prisikentę nelaimių. Kiek arkliai prisìkenčia tokioj ganykloj <span class="explanation"> (kur mažai žolės) </span> ! <br/><b>sukę̃sti, </b>sukeñčia, sùkentė. <br/>1. <span class="explanation">susilaikyti, ištverti: </span> Ta moteris nesukentus, greit pašaukus savo vyrą padabot, kas te yr. Geriau tau reikėjo susikęst ir nieko nesakyt. <br/>2. <span class="explanation">vienas kitą pakęsti, tarpusavyje sutarti: </span> Vakar susikentė, o nū nebsusikenčia. Susinekenčiau su vyru. Nesusikeñčia kai katė su šuniu. <br/><b>užkę̃sti</b>, užkeñčia (ùžkenčia), ùžkentė. <br/>1. <span class="explanation">mylėti, mėgti, pakęsti: </span> Persekiojama ir neužkenčiama tėvų ir brolių, išjuokiama pažįstamų, ji, būdama silpno kūno ir dvasios, nuo ašarų ir nelaimės pradėjo džiūti ir pasimirė. Ar ten tave užkę̃s, kad nueisi? Jis buvo antrą žmoną ėmęs, dar̃ <span class="explanation"> (dabar) </span> jį geriau užkenčia. Jis neužkenčia tavęs. Jie vienas antro neužkenčia. Tėvai vyresniuosius du didžiai mylėjo, o mažiausiojo nei tėvai, nei broliai neužkentė. Nebužkentė savo pačios, nė vaikų. Geras žmogus blogo žodžio nežukenčia. Marčios tavęs neužkęs. Išmintingiejai broliai labai neužkentė durniaus. Pelėdėlę neužkenčia. Būsi neužkenčiamas. Seserys viena kitos neužsikenčia. Tarpu savęs jie neužsikenčia. Būtų broliai, bet neužsikenčia viens kito. Kogi žvairuojat vienas į kitą lyg neužsikęsdami! Dvi katės vienam maiše neužsikeñčia. <br/>2. <span class="explanation">ištverti, išlaukti, apsiprasti: </span> Kaip tas vaikas to ėdesio ùžkenčia <span class="explanation"> (iškenčia nevalgęs) </span> !. Nuo valgio užsìkentė, tai ir sudžiūvo. Kai užsikentì, tai nė nebesnori valgyt. Ažsikeñtus ne taip ir šalta, regis. Kai užsìkenčiau, rodos, ir gerai. <br/>3. <span class="explanation">toleruoti: </span> Gediminas užkentė visus tikėjimus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.