.
klepóti, -ója, -ójo (клeпáць).
1. apkalbėti, šmeižti, niekinti: Kam klepóji jį (neteisingai šneki), kad būk jis vagis, paleistuvas. Jus gėdys ir klepõs ir visa pikta prieš jus kalbės meluodami, klepódami ir stebuklingas priežastis ant jūsų pramoniuodami.
2. nesąmones kalbėti, klejoti, kliedėti. .
apklepóti.
1. apkaltinti, apšmeižti: Neapklepók žmogaus, jei tikrai nežinai. Neteisingai apklepódamas, kamantinėja jis mane, neva aš vagis esąs. Tą žmogelį aš per daug apklepojau. Savo artimą apklepoti. Jis nesibaidos su tokia nešvankia kalba … apklepoti. Burna jo. neapklepodami, bet vis ant gero versdami. Be reikalo neapsiklepók (neužsipulk neteisingai) .
2. neišmintingai ką padaryti, apsirikti, apsisapnuoti: Apsiklepójai, daugiau nieko. Ak ir kiekvienas gali teip apsiklepoti.
3. apteršti kuo pusskysčiu, apliaukoti, apibuzoti: Žiūrėk krekeną, kad puodo neapklepótų (neapibėgtų) .
įsiklepóti. apsirikti: Kartą man teko įsiklepóti, ba Joną pavadinau Petru, gerai nepažinau.
užklepóti. kaltę kam suversti, užsipulti: Ar nedrovu tau vien tik velnią užklepoti? Klepote užklepójau, kad jijė pavogė valakninką. | Ten navynai klepote užklepõs tave. Be reikalo ant manęs užsiklepoja. Ko tu čia ant manęs užsiklepójai?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.